Danas Briklinas: skaičiuoklės autorius

Kadaise kompiuteriai buvo vien programuotojų nuosavybė. Jei norėjau ką nors paskaičiuoti (kad ir sudėti du skaičius), turėjai parašyti programą arba kreiptis į programuotoją. Bet tada ir kompiuteriai nebuvo personaliniai, o jų kiekis buvo gerokai mažesnis nei programuotojų skaičius.

Pirmuoju žingsniu į neprogramuotojišką kompiuterio naudojimą, matyt, buvo skaičiuoklė (angl., spreadsheet), - ir tame nusipelnė Danas Briklinas (Dan Bricklin). Skaičiuoklės dabar tokios įprastos, kad be jų sunku įsivaizduoti kompiuterius. Ir todėl Danui Briklinui didžiausias rūpestis buvo, kad kažkas kitas gali būti pirmuoju jų rinkoje, panaudodamas jo idėją.

Danas Briklinas baigė MIT 1973 m. Jo specialybė buvo elektronika ir kompiuterių mokslas. Dirbdamas MIT‘e, jis „Multics“ operacinei sistemai parašė programą, turinčią komandinės eilutės kalkuliatorių. Matyt tuo metu jo smegenyse ir buvo pasėta skaičiuoklės sėkla. Po APL ir LISP programavimo kalbų realizavimo darbų, Danas prisijungė prie DEC leidybinės grupės. Čia galėjo susidurti su realiais vartotojais ir suprasti, kokia svarbi yra vartotojo sąsaja. Parašęs rašybos tikrinimo programą PDP 8 kompiuteriu, turėjusiam 16 kiložodžių (kurio žodis buvo 12 bitų) atmintį, Briklinas nusprendė, kad laikas mokytis toliau ir gauti magistro laipsnį. Jis įstojo į Harvardo verslo mokyklą. Joje studentams teko atlikti ilgus, sudėtingus ir nuobodžius skaičiavimus. Duomenys buvo surašomi lentoje kartu su paskaičiuotomis reikšmėmis. Vienos reikšmės pakeitimas priversdavo pakartoti visus skaičiavimus. Dar blogiau, viena padaryta klaida sugaišindavo kelioms valandoms.

Būnant programuotoju, galima sugalvoti, kad galima parašyti „Basic“ kalbos sakinį kiekvienam paskaičiavimui. Tačiau nepatogumas buvo tame, kad kiekvienam naujam paskaičiavimui reikėjo rašyti naują programą, o ir jos pačios parašymas užimdavo laiko. Būtent tuo metu Briklinui ir kilo mintis sukurti „elektroninį kalkuliatorių, teksto redaktorių, dirbantį su skaičiais“. Jo mintys dar buvo gana miglotos, tačiau ambicingos. Jis sumąstė celių tinklelį, kokiu dabar suprantame skaičiuoklę (kaip kad yra „Excel“), tačiau jis norėjo celių nurodymui naudoti pelę. Jis savo idėja pasidalijo su Harvardo profesoriais ir jie pritarė jai, tačiau sakė Briklinui, kad rinkoje yra gausybė finansinio modeliavimo programų ir rinka prisotinta. Bet jei tai tiesa, kodėl kompanijose skaičiavimus darė ant lentų?

Laimei, tai Briklino neatbaidė, o profesoriai bent jau patarė kreiptis Briklinui į ką nors geriau žinantį reikalus, buvusį studentą Dan Fylstra^*), planuojantį įkurti programinės įrangos platinimo firmą. Šis nurodė jam kreiptis tada, kai bus parengtas produktas. Briklinas nusprendė vasaros atostogas pašvęsti demonstracinės versijos sukūrimui. Ji buvo parašyta „Basic“ kalba „Apple II“ kompiuteriui, kurį jam skyrė Fylstra. Keli šimtai kodo eilučių animavo 100 celių – jei 20 sek. trunkantį perskaičiavimą galima pavadinti animacija. 10x10 celių lentelė (stulpelius numeruojant A,B,C..., o eilutes – 1,2,3…) tilpo ekrane – ir demonstracinė versija leido pamatyti daugelį svarbių vartotojo sąsajos elementų.

Kitas žingsnis buvo – sukurti versiją asemblerio kalba. Jis MIT‘e sutiko Bobą Frankstoną ir sutarė, idėja yra puiki ir jie galėtų įkurti bendrą firmą „Software Arts“. Frankstonas parašytų kodą, o Briklinas apimtų visą projektavimą. Kaip įprasta tokioms mažoms firmoms, Frankstonas nuomojo laiką naktimis, kad sutaupytų pinigų. Šiame etape kilo naujų problemų, tokių, kaip realizuoti replikavimą, bei absoliutus bei santykinis celių nurodymas. Pirmoji asemblerinė versija reikalavo tik 25 KB operatyviosios atminties, tačiau dirbo tik su sveikais skaičiais ir galėjo atlikti tik sudėties bei atimties operacijas.

Ši versija buvo parodyta „Apple“ korporacijai, tačiau toji neįžvelgė jos svarbos/ „Atari“ manė, kad ji gera, tačiau neturėjo jai paruošto kompiuterio. Tuo tarpu Fylstra sutiko platinti programą už milžinišką 64,3% pelno dalį. Reikalai judėjo lėtai, tačiau žinia apie programos naudingumą plito ir jau kitais metais „VisiCalc“ versijos “Apple” kompiuteriams buvo parduodama po tūkstantį kopijų per mėnesį.

Briklinas su Frankstonu į savo firmą investavo 20 tūkst. dolerių ir dar paėmė 66 tūkst. dolerių paskolą – minikompiuteriui „Prime 550” ir dviejų programuotojų išlaikymui. Programos pritaikymui TRS-80 su Z80 procesoriumi buvo pasinaudota kros-asembleriu – tereikė nežymių galutinio kodo pataisymų. Tą pačią techniką panaudojo ir pritaikydami IBM PC kompiuteriams. Tai jiems leido greitai pritaikyti programą įvairiems kompiuteriams, tačiau kartu suteikė galimybė „Lotus“ kompanijai sukurti geresnę programą – juk automatiškai konvertuota programa niekada nebus tokia efektyvi, kaip parašyta konkrečiam procesoriui. Tad „Lotus“ sugebėjo sukurti greitesnę programą, turinčią daugiau galimybių, ir reikalaujančią tiek pat operatyviosios atminties.

„VisiCalc“ atnešė sėkmę „Apple“ ir IBM PC kompiuteriams. IBM netgi nepaskelbė apie IBM PC tol, kol jam nebuvo parengta „VisiCalc“ versija. Ji pardavinėjo personalinius kompiuterius masinei rinkai, kuriuos turėjo naudoti ir nemokantys programuoti. Ir po šiai dienai skaičiuoklė išlieka antroje vietoje pagal naudojamumą po tekstų redaktoriaus.

Po „VisiCalc“ sukūrimo, atrodo, kad „Software Arts“ prarado kryptį. Briklinas baiminosi, kad kitas produktas gali sutrukdyti „VisiCalc“ pardavimams. Per 12 mėnesių buvo parduota per 2 mln. kopijų – už ką buvo skirta Grace Hopper kopija. Tada reikalai ėmė prastėti. „Software Arts“ sukūrė TK, lygčių sprendimo programą, bei „SpotLight“, darbastalio valdymo programą, tačiau jos nepasiekė „VisiCalc“ lygio, kurią vystė labai lėtai ir leido konkurentams sukurti geresnius produktus. Tuo tarpu užvirė teisminiai kivirčai su „VisiCorp“, naujai pavadinta Fylstra kompanija. Tuo tarpu Lotus 1-2-3 užėmė rinką.

^*) Danas Fylstra (Dan Fylstra, g. 1951 m.) – amerikiečių programinės įrangos verslo pradininkas, 1978 m. įsteigęs „Personal Software“, pradėjusią platinti skaičiuoklę „VisiCalc“. 1983 m. jos buvo parduota 700 tūkst. kopijų. Žmonės ėjo į parduotuves ir prašė „VisiCalc“, o kartu pirko ir „Apple II“, kad galėjo ją vykdyti. „Personal Software“ 1982 m. persivadino į „VisiCorp“. Vėliau jis buvo „Sierra Sciences“ prezidentu, o tada „Frontline Systems“ prezidentu.

Kiti HOT.LT straipsniai:
Kobolo motina
Čarlzas Babidžas
Jie to nesakė...
Kompiuterių ištakos
Kompiuterių istorija
Pirmasis interneto ryšys
Džonas Bakas – FORTRAN tėvas
Vozniakas: pasirinktas gyvenimas šešėlyje
Bilas Geitsas: kol dar nebuvo garsus
Technika: Nuo Paleolito laikų
Jau 50 m. „meinfreimams“
Unix ir C kalbos kiltis ir ... šachmatai
Konradas Cūzė ir jo C modeliai
Džonas fon Neimanas
Tikroji Interneto pabaiga
Ar mašina kada nors mąstys?
Styvo Džobso kelias į žvaigždes
Klodas Šenonas – žmogus, išradęs ateitį
Pirmoji programuotoja: Ada Lovelace
P-NP: Ant sveiko proto svarstyklių
AWK kalba - sena ir nuolat aktuali
Peteris Karvašas. Archimedas
ARPANET istorija
Programavimo kalbų evoliucija
Seniausias pasaulyje analoginis kompiuteris
Mūšis kibernetiniame pasaulyje
Visata kaip kompiuteris
Programavimo paradigmos
Debesies architektūra
Davidas Hilbertas
Haketonai