Pirmoji programuotoja: Ada Lovelace

Kažkaip nutiko, kad programų kūrėjai istorijoje kiek nustumti į antrą planą. Linkstama minėti asmenis, sukūrusius pirmą, antrą ar trečią kompiuterį, tačiau kokios programos jiems buvo rašomos. Ir kas rašė?

Iš tikro, ankstyvuoju skaičiavimo istorijos laikotarpiu nebuvo aiškios ribos tarp aparatinės ir programinės įrangos. „Programuoti“ savo prasme buvo labai artimas „sulituoti“. Tad ir pirmąja programuotoja laikoma Augusta Ada King, Lovelace grafienė, buvo susijusi su aparatūros kūrimu.

Ada tebuvo vienintelė įteisinta poeto, lordo Dž. Bairono duktė. Tėvas paliko jos motiną po jos gimimo praėjus dviem mėnesiams. Tad Ada niekada nepažinojo savo tėvo ir jo vienintelė reali įtaka jos gyvenimui buvo skandalas dėl jo elgesio.

Ada mokėsi privačiai ir labai pamėgo mokslus, o ypač matematiką. Tuo metu riba tarp mokslo ir menu nebuvo tokia ryški. Ados motina pati kažkiek buvo matematikė ir Baironas ją vadino „lygiagretainių princese“. Č. Babidžą Ada sutiko būdama gana jauna. Tuo tarpu Čarlzas buvo metais vyresnis už jos motiną, kuri, beje, kartu su dukra dalyvavo dalinai baigtos diferencialinės mašinos pristatyme ir suprato jos matematinę pusę („ji kėlė kelis skaičius 2 ir 3 laipsniu ir traukė kvadratinę šaknį...“), tačiau neatrodo, kad būtų supratusi jos veikimą („tačiau silpnai suvokiau principus, pagal kuriuos ji veikia“).

O Adai to pristatymo įtaka atsiliepė visam gyvenimui. Ji ne tik suprato diferencialinės mašinos veikimą, bet ir jos potencialą. De Morganas buvo su ja ir parašė: „Kai kiti lankytojai žvelgė į puikaus instrumento veikimą su tam tikra ekspresija ir, drįsčiau sakyti, jausmu, kurį, kaip pasakoja, kai kurie laukiniai parodo pirmąkart pažvelgė pro žiūroną ar išgirdę šaunant šautuvą, - jei aplamai jie turėjo aiškų supratimą apie jo nuostabumą – jauna panelė Bairon suprato jo veikimą ir šio išradimo grožį“.

Čia reiktų priminti, kad diferencialinė mašina buvo blizgantis žalvarinių krumpliaračių ir indikatorių darinys, sukurtas su retu tais laikais tikslumu. Tuo tarpu įdomu, kad panelė Bairon turėtų būti pirmoji, aprašiusi išvardijimo ciklą: „pavyzdžiui, Mašina galėtų skaičiuoti nuosekliai, 1, 2, 3, 4, ir t.t. – iki 10 000...“.

Ada nutarė prisidėti ir paprašė padėti Babidžą surasti gerą mokytoją ir taip Londono un-to prof. De Morganas tapo juo [ jei mokėtės matematinę logiką, turėtumėte prisiminti De Morgano dėsnius Būlio algebroje ]. Ados susižavėjimas analitine mašina vis labiau didėjo, jai sužinant daugiau apie ją. Ji lankė paskaitas apie ją ir su laiku ėmė ją suprasti geriau nei pats Babidžas. Jos pirmuoju moksliniu indėliu į skaičiavimo teoriją buvo italų inžinieriaus Menabrea^*) straipsnio „Čarlzo Babičiaus sukurtos analitinės mašinos metmenys“ (prancūzų kalba) vertimas į anglų kalbą.

Babidžas paklausė, kodėl ji negalėtų rašyti pati, nes tikrai žino pakankamai. Ir iš tikro, tas išverstas straipsnis buvo mažiau svarbus nei jos gausios vėliau parašytos pastabos (kartais triskart ilgesnės nei pradinis straipsnio tekstas). Aiškiai matosi, kad ji tikrai įsivaizdavo, kokią svarbą mašinai turi programa. Technika tėra tik transporto priemonė užtikrinanti programoje užrašytos idėjos realizaciją. Ada aprašo, kaip reikia užprogramuoti Bernuli skaičių paskaičiavimą ir kaip mašina galėtų padaryti dar gerokai daugiau: „analitinė mašina audžia algebrinius raštus taip, kaip Jacquard‘o audimo staklės audžia gėles ir lapus“ [Jacquard‘o staklės naudojo perfokortas įvedimui]. Ir ji parašė: „Analitinė mašina neturi pretenzijų tvarkyti bet ką. Ji gali daryti visa tai, ką žinome, kaip reikia daryti“.

Tai iš esmės yra tvirtinimas, kad negalimas dirbtinis intelektas, nes kompiuteriai tegali padaryti tik tai, kas jiems nurodoma. Ir net įdomiau, kad Ada su Čarlzu (o visai ne von Neumanas) įvedė savo paties kodo modifikacijos sampratą: „Analitinė mašina gali dirbti su kitais objektais, nei skaičiai“.

Ada turėjo vieną gabumą, galėjusį padėti jai suvokti programavimą – tai buvo muzika. Ji grojo arfa ir naudojosi surašyta instrukcijų seka (t.y., natomis), kurias reikėjo vykdyti (t.y., groti). Ji taip pat kūrė muziką, o tai irgi psichologiškai artima tam, kas daroma programuojant. Vėliau ji užsiminė, kad Analitinė mašina gali būti panaudojama muzikos kūrimui – kas gali būti laikoma užuomazga idėjos, kad vienos programos gali sudarinėti kitas programas.

Ada palaikė Č. Babidžą jo ilgame ir sunkiame tąsymesi su valdžia, darydama lobizmą su savo įtakingais draugais. Ir leistas jos veiklos posūkis, galintis patikti tikriems programuotojams, kad ji sukūrė „sistemą“ lažyboms žirgų lenktynėse. Babidžui patiko ši idėja ir atrodo, kad jiedu tikėjo, kad Analitinė mašina tokiu būdu padės jiems gauti reikiamą pinigų sumą. Tačiau Ada prarado daug pinigų, buvo šantažuojama ir turėjo užstatyti kai kurias šeimos brangenybes.

Paskutinis jos gyvenimo tarpsnis irgi keistas. Ji mirė anksti, tesulaukusi 36 m., kankinama vienos ligos po kitos. Būtų teisingiau sakyti, kad ji labiau kentėjo nuo jai skiriamų gydymų būdų. Gali būti, kad jos perdėtas pasitikėjimas buvo nuo per didelio tikėjimo laudanumu (opiumo tinktūra) ir brendžiu, kuris jai buvo skiriamas kaip vaistas!

Ada vaikai irgi paveldėjo polinkį matematikai ir išlaikė, iš moteriškos pusės, potraukio mokslams tradiciją. Ir vis tik gaila, kad knygą apie Adą (Doris Langley Moore. „Ada, Lovelace grafienė – Bairono teisėta duktė“, 1977) parašė moteris, ne tik silpnai žinanti mokslą ir techniką, bet ir priešiškai nusiteikusi jų atžvilgiu.

O jos indėlį į skaičiavimo teoriją labiausiai pagerbė JAV Gynybos departamentas, daug galimybių numatančią programavimo kalbą pavadindamas „Ada“.

Trumpa Ados biografija

Augusta Ada King, Lovelace grafienė gimė 1815 m. gruodžio 10 d. Londone. Tėvas vienintelį kartą tematė dukrą, praėjus mėnesiui po jos gimimo, balandžio 21 d. pasirašė skyrybų dokumentus ir visiems laikams išvyko iš Anglijos. Jis mirė, kai Adai buvo 9-i. O motina kūdikį atidavė vaikams ir išvyko į kelionę. Grįžo tik tada, kai dukrą buvo galima auklėti. Ponia Bairon Ados mokymui pakvietė savo buvusį mokytoją A. De Morganą, vedusį garsiąją Mary Somerville^**), iš prancūzų kalbos išvertusią P.-S. Laplaso „Traktatą apie dangaus mechaniką“.

Ada dažnai sirgo nuo pat vaikystės. Kai Adai sukako 17-a, ji išvažiavo į pasaulį ir buvo pristatyta karaliui su karaliene. Č. Babidžo vardą pirmąkart išgirdo prie pietų stalo iš M. Somerville. O po kelių savaičių, 1833 m. birželio 5 d. jiedu ir susitiko. Jis tuo metu buvo Kembridžo un-to profesorius.

Nuo 1834 m. ji nuolat lankėsi Rūmuose ir dalyvavo įvairiuose renginiuose. Dažnai šoko ir žavėjo daugelį vyrų; buvo apibūdinama kaip elegantiška. 1835 m. Ada ištekėjo už V. Kingo, netrukus paveldėjusio Lovelace lordo titulą. Jiedu susilaukė trijų vaikų (2 berniukų ir mergaitės). Ada mirė 1852 m. lapkričio 27 d. kraujo nuleidimo metu bandant gydyti gimdos vėžį. Ji buvo palaidota šeimyniniame Baironų rūsyje.

^*) Luidži Menabrea (Luigi Federico Menabrea, 1809-1896) – italų generolas, valdžios atstovas (buvęs premjeru 1867-69 m.) ir matematikas; nuo 1846 m. Turino un-to konstrukcijų prof. Parašė nemažai straipsnių mechanikos ir matematikos tema (daugiausia prancūzų kalba), o taip pat pora istorinių ir karinių veikalų.

^**) Mary Somerville (1780-1872) – škotų mokslininkė, matematikė ir astronomė; antroji po K. Heršel, pripažinta Britanijoje. Lordo Brumo prašymu prieinama paprastiems žmonėms forma išvertė P. Laplaso „Dangaus mechaniką“ (1831) – ji pati tai apibūdino taip: „Aš Laplaso darbą iš algebros kalbos išverčiau į įprastą“. Taip pat parašė keletą mokslo populiarinimo knygų. Tačiau jai priklauso ir keletas mokslinių idėjų – pvz., kintamųjų naudojimas algebroje. Jos garbei pavadintas asteroidas 1987 ST1 ir krateris Mėnulyje.

Literatūra

• J. Fuegi, J. Francis. Lovelace & Babbage and creation of the 1843 ‘notes’// IEEE Annals of the History of Computing, 25 #4, 2003
• B. Woolley. The Bride of Science: Romance, Reason, and Byron‘s Dauther, 2009
• J. baum. The Calculating Passion of Ada Byron, 1986
• D. Stein. Ada: A Life and a Legacy, 1985
• B.A.T. Toole. Ada, The Enchantress of Numbers, A Selection from the Letters of Ada Lovelace, and her Description of the First Computer, 1992

Kiti HOT.LT straipsniai:
Kobolo motina
Čarlzas Babidžas
Moterys matematikoje
Kompiuterių ištakos
Kompiuterių istorija
Mažylis buvo pirmasis...
Programavimo paradigmos
Jau 50 m. „meinfreimams“
Pirmasis interneto ryšys
Kompiuterių istorija: VT100
Džonas Bakas – FORTRAN tėvas
Atskleistoji istorija: SKIE-MUO
Styvo Džobso kelias į žvaigždes
Programavimo kalbų klegesys
Technika: Nuo Paleolito laikų
Konradas Cūzė ir jo C modeliai
Džonas fon Neimanas
Ką vadiname programuotoju?
V. Bušas: žmogus, kuris neišrado kompiuterio
Vozniakas: pasirinktas gyvenimas šešėlyje
Tikroji Interneto pabaiga
Ar mašina kada nors mąstys?
Danas Briklinas: skaičiuoklės autorius
P-NP: Ant sveiko proto svarstyklių
AWK kalba - sena ir nuolat aktuali
Programavimo kalbų evoliucija
Seniausias pasaulyje analoginis kompiuteris
Dėl kompiuterinio raštingumo
Visata kaip kompiuteris
Fermi paradoksas
Nulio istorija