Hot.lt logo Hot.lt meniu
karščiausios IT naujienos
pasirink skiltį  
-atnaujinta 2001 04 16-
 
Turinys
Laimėk prizą!
El.prekyba
Įdomybės Internete
Atsiliepimai
Prenumeruokitės!
Klausk-atsakys!
Keiskimės nuorodomis!
Anekdotai
WWW
Menas:
Ars Novus, meno galerija
Žiniasklaida:
Populiarios TV laidos
Žiniu Radijas, tiesiogine transliacija
Laisvalaikis:
Akvariumai, fauna, flora
Įdarbinimas:
Preilė: darbuotojų paieška
Verta:
.
Vedų kultūros centras
Sachadža Joga
Dausuva
.
Karšta
Kasijus
Gyvenimas po tikrovės
Egzistencializmas
Religiniai anekdotai
I.Naživinas. Judėjas
Traktatas apie dvi Sarmatijas
Erazmo Stelos paraštėse
Elementariosios dalelės
Geologijos pionierius
Minčių valdymas
K.Jungas.Vėlyvos mintys
K.Saja. Molynė
Kolonizavimo protokolas
Placebo
Profsąjungos
Šiaulių mūšis
Ateivių civilizacijos
Krikščionybė Egipte
Mano sielos liūdesiai
P.Adams. Senamadiška muzika
Mitas ir mokslas
Vaišešikos mokykla
Fentezi: K.S.N.
Kas Saulė,o kas Mėnulis?
Vėlių metas
Slaptasis kazokų ginklas
I.Slawinska. Erdvė ir laikas
"Pioneer" anomalijos
Filosofija: Konfucijus
R.W.Emersonas. Poetas
"Sutvėrėjo" žemėlapis
I.Calvino. Katinų markizė
EBR reiškinys
Ramakrišnos panteizmas
Nauja sapnų teorija
"Wow" signalas
Pašalinės mintys
R.Moore. Erdvė
Odisėjas visapusiškas
Tolkieno pasaka
Rousseau. Vienišiaus svajos
Ortodoksų bažnyčia
Škotai atrado Ameriką?
Jėzaus kapas Kašmyre
Ziggy Stardust
Prekiautojai skausmu
K.Kavafis. Barbarų belaukiant
A.Einšteino panteizmas
Vienaragis zhi Kinijoje
Prabilo etruskų rašmenys
Logoso koncepcija
Hiperborėja Rusijoje
K.Jungas ir NSO
K.Kastaneda. Dono Chuano mokymas
R.Kaijua. Sapnų apžavai ir problemos
Joan Ocean: delfinai ir nežemiečiai
Suvokimo durys
Y.Bonfua. Dieviški vardai
Visatos modeliai
Alisa ir musmirės
Paranormaliojo mokslo šaknys
Ką žmonės mąsto Izraelyje
Archetipo koncepcija
Stalinas ir NSO
Vorų pramotė pagrobė ugnį
Ūlos kraštas senovėje
Pranašiškas Huxley
Išsigelbėjimas per nuodėmę
Šėtono manifestas
Pirmasis kraujas
OBE ir sapnai
Dropa diskai
Nibiru ir šumerai
Fū naikintuvai
Pranašas Mahometas
įvadas į Kabalą
Holografinis katinas
Esė apie dzūkus
S.Barančakas. Vertėjo manifestas
Pederastai dulkina tautą
Poetas Jim Morrison
Slėpiningieji Edeno sodai
Hitleris: gyvas ar miręs?
Seni kompiuteriai
Mankurtas: be ateities
Interneto pabaiga
E-bylos
 
 

Kompiuterių istorija

Čarlzas Babidžas

Čarlzas Babidžas (angl. Charles Babbage, 1791-1871) – anglų matematikas ir išradėjas. Suprojektavo Skirtumų mašiną, kurią galima laikyti pirmuoju šiuolaikinių kompiuterių prototipu.

Biografija

Charles Babbage Gimė 1791 m. gruodžio 26 d. Walworth'e (Saris) bankininko šeimoje. Jis buvo vienas iš keturių Bendžamino Babidžo ir Elizabetės Teape vaikų. 1810 m. įstojo į Kembridžo Trejybės koledžą. 1814 m. baigė Peterhouse ir 1817 m. gavo MA. Iki mirties gyveno Londone. 1816 m. buvo priimtas į Karališkąją draugiją. 1828-1839 m. užėmė Kembridžo universiteto Lukaso vardo matematikos profesoriaus postą.

Jis yra parašęs 6 veikalus ir apie 90 straipsnių. Jis pasižymėjo kaip išradėjas, matematikas, mokslo sistemos kritikas, politikas ir politinės ekonomikos žinovas. Jis pasiūlė švyturio signalizavimo sistemą, „juodąsias dėžes", skirtas užrašymui situacijos, buvusios iki traukinio katastrofos, propagavo dešimtainį piniginės sistemos pagrindą ir siūlė panaudoti potvynių energiją.

Skaičiavimų automatizavimas

Č. Babidžo šlovė glaudžiai susijusi su jo kurtais automatiniais skaičiuotuvais. Jis suprojektavo dviejų tipų prietaisus: Skirtumų mašiną ir Analitinę mašiną. Nuo savo pirmtakų jos skyrėsi ne tik dydžiu ir sudėtingumu, bet ir koncepcija. Skirtumų mašina buvo skirta ne pagrindinių aritmetinių veiksmų atlikimui, o baigtinių skirtumų paskaičiavimui. Jie leido nenaudoti daugybos veiksmų sudarant polinomų reikšmių lenteles.

Matematinių lentelių sudarymo automatizavimu jis pradėjo domėtis 1821 m. Jo pagrindinė mintis buvo, kad ne tik būtų skaičiuojama be klaidų, bet ir atspausdinami rezultatai. 1822 m. jis pasiuntė straipsnį Karališkajai astronomijos draugijai ir gavo pradinį finansavimą Skirtumų mašinos kūrimui. Tačiau darbai strigo ir mašina nebuvo baigta. Apie 1840 m. jis užbaigė Analitinės mašinos principų kūrimą. Dar po 7 m. jis grįžo prie Skirtumų mašinos konstrukcijos tobulinimo. Pats Č. Babidžas neužbaigė nė vienos šių mašinų. Dėl nesėkmės priežasties istorikai tebesiginčija. Nurodomos įvairios priežastys: sudėtingas charakteris, nepakankamas progresas ir vyriausybės paramos nutraukimas, nesutarimai su pagrindiniu inžinieriumi J. Klemensu. Tačiau dažniausiai, kaip priežastis, minima Viktorijos laikų technologijos netobulumas. Bet juk 1834 m. du švedai Georg'as ir jo sūnus Edward'as Scheutz'ai*) sukonstravo nedidelį Skirtumų mašinos modelį!?


Baigtinių skirtumų skaičiavimo mašina

Baigtinių skirtumų skaičiavimo mašina – Č. Babidžo suprojektuota sistema, skirta polinomų reikšmių lentelių sudarymo automatizavimui. Ji rėmėsi baigtinių skirtumų metodu. Ją galima laikyti pirmuoju kompiuterio pagal dabartine sampratą prototipu. Ji nuo kitų to meto skaičiuotuvų išsiskyrė tuo, kad savo mechanizme turėjo užprogramuotos matematikos taisykles.

Prielaidos

XIX a. pradžioje matematines lenteles (logaritmų ir trigonometrinių funkcijų) sudarinėjo ištisos matematikų komandos naudodamos primityvias priemones. Kadangi tie žmonės atlikdavo skaičiavimus, juos vadino „kompiuteriais" (angl. computer). Šiuo terminu įvardijama pareigybė vis dar egzistavo ir XX a. 5-jame dešimtmetyje.

Problema buvo ne tik rutininio darbo apimtis, bet ir daugybė klaidų lentelėse. Tad buvo stengiamasi kažkiek automatizuoti tą veiklą. Šikardo,  B. Paskalio ir G. Leibnico sukurti prietaisai nelabai tiko praktiniam panaudojimui.

Sukūrimo istorija

Skirtumų mašinos paskirtis buvo skaičiuoti sudaryti polinominių funkcijų reikšmių lenteles. Mat jomis galima aproksimuoti logaritmus ir trigonometrines funkcijas. Pirminė Skirtumų mašinos idėja 1786 m. kilo J.H. Mueller'iui. Tačiau ji buvo užmiršta.

Ją atgaivino Č. Babidžas Karališkajai astronomijos draugijai nusiuntęs straipsnį „Pastaba apie mechanizacijos pritaikymą labai didelių matematinių lentelių skaičiavimams." Vyriausybė skyrė lėšų šiam projektui. Č. Babidžas mašinos sukonstravimui pasamdė J. Klemensą. 1832 m. viena mašinos dalis buvo baigta. Ją sudarė apie 2000 detalių.

Tačiau 1833 m. darbai nutrūko Klemensui reikalaujant kompensuoti persikėlimo išlaidas. 1834 m. Č. Babidžui kilo Analitinės mašinos idėja. Vėliau jis vėl grįžo prie Skirtumų mašinos ir pagerino jos konstrukciją (1847-1849 m.). Įkvėptas Č. Babidžo idėjų, Georg Scheutz'as sukonstravo kelias Skirtumų mašinas, kurių vieną 1859 m. pardavė Britanijos vyriausybei. Vėliau jų konstrukciją patobulino Martinas Wiberg'as, tačiau naudojo tik logaritmų lentelėms sudarinėti. O 1876 m. Filadelfijos parodoje inžinierius George Bernard Grant'as demonstravo savo konstrukcijos Skirtumų mašiną. Ji buvo 8 pėdų pločio, 5 pėdų aukščio ir turėjo 15 tūkst. judančių detalių.

Veikimo principas

Skirtumų mašinos veikimo principas rėmėsi Niutono pasiūlytu baigtinių skirtumų metodu. Paimkime polinomą: P(x) = 2x2 - 3x + 2 Mums reikia paskaičiuoti polinomo reikšmes: p(0,1), p(0,2), p(0,3), p(0,4). Sudarykime lentelę, kurios pirmas stulpelis yra polinomo reikšmės, antras stulpelis – jų skirtumai, o trečias – tų skirtumų skirtumas.
table

Pastebime, kad trečio stulpelio reikšmė yra pastovi. Tai yra dėsningumas, - bet kuriam n laipsnio polinomui taip sudarytai lentelei n + 1 stulpelio reikšmė bus konstanta. Tai ir buvo panaudota mašinos konstravimui. Pabandykime paskaičiuoti naują polinomo reikšmę, p(0,5) imdami lentelės reikšmes iš dešinės į kairę. Iš trečiojo stulpelio paimame 0,04. Tada antrajame stulpelyje atimame 0,16 – 0,04 = 0,12. Tad polinomo reikšmė p(0,5) bus 1,12 – 0,12 = 1,00

Kaip matome, polinomo reikšmių skaičiavimui nėra naudojama daugybos operacija, o tik atimties operacija. Mašinai pakanka įsiminti tik n skaičių n-ojo laipsnio polinomo reikšmių skaičiavimui.

Atkūrimas

1989-1991 m. Londono mokslo muziejuje, 200-ųjų Č. Babidžo gimimo metinių progai, Skirtumų mašina buvo sukonstruota pagal pradinius patobulintos versijos Č. Babidžo brėžinius. Juose rasta keletas netikslumų, kuriuos reikėjo pataisyti. Ją sudaro apie 4000 detalių iš plieno, geležies ir bronzos. Ji sveria 2,6 tonos, yra 10 pėdų pločio ir 6,5 pėdų aukščio. Ji gali skaičiuoti 7-ojo laipsnio polinomus, kurių reikšmių skaičiavimus atlieka 31 skaitmenų tikslumu. Tačiau skaičiavimams atlikti rankeną reikia pasukti šimtus arba net tūkstančius kartų. 2000 m. buvo sukonstruotas ir Č. Babidžo sumanytas spausdintuvas, skirtas Skirtumų mašinos skaičiavimo rezultatams spausdinti.


Analitinė mašina

Analitinė mašina - Č. Babidžo suprojektuotas mechaninis universalus programuojamas skaičiuotuvas, šiuolaikinių kompiuterių prototipas.

Analytical engine Analitinės mašinos idėja kilo Č. Babidžui 1834 m., kai įstrigo Skirtumų skaičiavimo mašinos konstravimas. Analitinė mašina ne tik automatizavo veiksmus, bet ir galėjo būti užprogramuota nustatyto operacijų rinkinio vykdymui nurodyta tvarka. Tad ji galėjo išspręsti praktiškai bet kurį skaičiavimo uždavinį. Jos konstrukciją Č. Babidžas tobulino iki pat mirties, tačiau veikiančio modelio nesukonstravo.

Analitinė mašina turėjo beveik visus šiuolaikinio kompiuterio bruožus. Ji galėjo būti užprogramuota naudojant Džozefo-Mari Žakaro sukurtas perfokortas. Buvo numatytos trijų tipų perfokortos: skaičiams, aritmetinėms operacijoms ir duomenų įkėlimo bei išvedimo operacijoms valdyti. Kiekvieno tipo perfokortas turėjo skaityti atskiras perfokortų skaitytuvas.

Mašina turėjo „atmintį", kurioje buvo galima saugoti skaičius ir tarpinius rezultatus rezultatus (iki 1000 skaičių po 50 skaitmenų). „Malūnas" atlikdavo pagrindines aritmetines operacijas. Skaičiavimai buvo atliekami dešimtainėje skaičiavimo sistemoje. Mašina galėjo pakartoti operaciją (ciklas) ir turėjo sąlyginio vykdymo (priklausomai nuo skaičiavimo rezultatų) galimybę. Rezultatų pateikimui buvo numatytas spausdintuvas, braižiklis ir skambutis. Taip pat buvo numatyta galimybė perforuoti skaičius į perfokortas, kad vėliau juos būtų galima iš jų nuskaityti.

Mašina turėjo būti varoma garo katilo. Ji būtų buvusi 30 m ilgio ir 10 m pločio. Patirtį, įgautą projektuojant Analitinę mašiną, Č. Babidžas vėliau panaudojo tobulinant Skirtumų mašiną.

1842 m. italų matematikas Luigi Menabrea parengė Analitinės mašinos aprašymą prancūzų kalba. Kitais metais jis buvo išverstas į anglų kalbą. Jį lydėjo platūs poeto lordo Bairono dukros Ada Lovelace komentarai (pasirašyti pseudonimu).

Ada buvo gabi matematikė, studijavo astronomiją, muziką ir lotynų kalbą. Būdama 18 m. amžiaus ji 1833 m. susipažino su Č. Babidžu ir aktyviai domėjosi jo išradimais. Ji sukūrė programą Analitinės mašinos valdymui, kurią galima laikyti pirmąja kompiuterine programa. Ji buvo skirta Bernulio skaičių sekos suradimui. Jos vardo garbei 1979 m. programavimo kalba buvo pavadinta Ada.

Ada įvedė ir kertinius programavimo terminus, tokius, kaip „darbinė ląstelė" (šiais laikais – kintamasis), ciklas, paprogramė, paprogramių biblioteka, indeksinis registras, modifikuojamos komandos ir kitus.

Vystymas ir įtaka

1878 m. Britų pasiekimų moksle asociacija pasisakė prieš Analitinės mašinos sukonstravimą. Vienok, 1910 m. Babidžo sūnus Henris pranešė, kad yra sukonstruota dalis Analitinės mašinos, kuri skaičiuoja ? reikšmės kartotinius (tiesa, klaidingai), ir spausdintuvas. Deja, ši dalis nebuvo programuojama.

Analitinės mašinos idėja buvo gerokai primiršta. Tiesa, 1915 m. Percy Ludgate rašė apie ją ir net parengė savo analitinės mašinos projektą (kuri irgi nebuvo sukonstruota). Ši buvo mažesnė ir būtų galėjusi per 6 sekundes sudauginti du 20 skaitmenų skaičius. Apie Babidžo mašiną žinojo išradėjai Leonardo Torres y Quevedo bei Vannevar'as Bušas.

Šaltinis: Vikipedija   
(C) GFDL   


*) Georgas Šūtcas (Per Georg Scheutz, 1785-1873) – švedų teisininkas, vertėjas ir išradėjas, geriausiai žinomas ankstyvais darbais skaičiavimo technikos srityje. 1837 m. suprojektavo ir 1843 m. su sūnumi Edvardu (Edvard, 1823-1881) užbaigė Skaičiavimo mašiną, kuri rėmėsi Babidžo baigtinių skirtumų skaičiavimo mašinos principais. 1851 m. gavo vyriausybės finansavimą patobulintai mašinai, kurią užbaigė 1853 m. Ji buvo maždaug pianino dydžio ir buvo demonstruojama 1855 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje. 1856 m. ji parduota JAV Dudley observatorijai, o 1857 m. britų vyriausybė užsakė naują mašiną, baigtą 1859 m. Ji naudota logaritminių lentelių sudarymui. 1875 m. M. Wiberg’as ją perdarė taip, kad ji galėtų spausdinti visą lentelę.
Kitu jo išradimu buvo kopijavimui skirtas optinis instrumentas, kuris buvo vadinamas „Portfeuille Iconografique“, patentuotas 1841 m., o kitais metais padavė paraišką braižymo instrumentuii, vadintam „Sinus-delare“ (sinuso dalintoju). 1850 m. padavė paraišką „čerpių ir plytų degimo metodui“. G. Šūtcas yra išvertęs keletą V. Šekspyro ir V. Skoto kūrinių.
Jo sūnus Edvardas visą gyvenimą pašventė tėvo mašinos gaminimui, populiarinimui ir bandymams parduoti.

Kiti HOT.LT straipsniai:
Kompiuterių ištakos
Mažylis buvo pirmasis...
Konradas Cūzė ir jo C modeliai
Kompiuterių istorija
Kobolo motina
Jau 50 m. „meinfreimams“
ABC – pirmasis kompiuteris?
Programavimo kalbų klegesys
Dėl kompiuterinio raštingumo
Į Mėnulį skridę kompiuteriai
Styvo Džobso kelias į žvaigždes
V. Bušas: žmogus, kuris neišrado kompiuterio
Danas Briklinas: skaičiuoklės autorius
Pirmoji programuotoja: Ada Lovelace
Klodas Šenonas – žmogus, išradęs ateitį
Bilas Geitsas: kol dar nebuvo garsus
P-NP: Ant sveiko proto svarstyklių
Vozniakas: pasirinktas gyvenimas šešėlyje
ARPANET istorija
Ar mašina kada nors mąstys?
Verčiame kompiuterinius terminus (PDF)
Ar gali būti "naudingi" virusai?
Naujojo tipo mokslas
Negirdima melodija
Toji erdvė...
Įsilaužimų istorija
Užmirškite Internetą mokyklose
Tendencija: antroji Interneto banga

 
 
HOT.LT informacija  
Kviečiame visus prisidėti prie svetainės kūrimo! Rašykite el.paštu info@hot.lt Mes stengiamės Jums!  
 
Atskiri HOT skyriai  
Domeno vagystė  
Interneto romantikai  
Programinė įranga  
WebOn produktai el.komercijai  
 
Karštos WWW svetainės  
 
Informacija:  
NSO ir mistika  
ONLINE.LT  
   
   
Portalai  
Banga  
 
Lietuviai:  
Globalusis tinklas  
Lithuanica svetainė!  
  Mirusieji - atminimui  
   
Pinigai:  
Banknotai  
 
Spauda:  
Verslo žinios  
Žinių radijas  
Lietuvos rytas  
Moteris, žurnalas  
Vartiklis, elraštis  
 
Interneto paslaugos:  
Elnet@  
 
Kompiuteriai:  
Baltic Amadeus  
 
Kultūra:  
Džiazo svetainė  
Lietuvos filharmonija  
Interaktyvi proza  
Lietuvos vienuolynai  
Teatras  
Meno galerija  
Filosofija  
Mitologija  
Literatūra  
  Poezija  
  Fantastika  
  Religijos puslapiai  
   
Mistika:  
Kabala  
Fuko švytuoklė  
   
Darbo sauga  
Sabelija  
 
Laisvalaikis:  
Akvariumai  
   

 

 
 
delo
© HOT.LT 2000.
Draudžiama be leidimo naudoti bet kurią šios svetainės dalį.
'Intelligent' design.