Programavimo kalbų klegesys. HOT.LT

Iki FORTRAN pasirodymo 6-me dešimtm., programuotojai buvo priversti rinktis vienu iš dviejų panašių variantų: 0 ir 1 kratiniu, kuris vadinamas mašininiu kodu, arba kiek draugiškesne asemblerio kalba. Toliau žmogaus ir mašinos bendravimas darėsi vis įmantresnis ir per trumpą laiką priviso daug naujų kalbų.

FORTRAN
Punch Card

Sukurtas Dž. Bako senais gerais perfokortų naudojimo laikais ir skirtas FORmulių TRANsliavimui. Dabar, kaip kokia lotynų kalba, tebenaudoja tik nuolat mažėjančio rato, o rimti mokslininkai skatina jo mokymąsi, Tačiau po jo liko turtingas paveldas, kad ir „meinfreimų“ žaidimas „Adventure“.
Taip pat skaitykite >>>>

COBOL
Kaip daugelis komercinės srities programų, kalba kilo tarsi savotiškas žargonas. Tai vis dar plačiau naudojama kalba, nors E. Dijstra ir pasakė, kad „COBOL mokymą reikia laikyti kriminaliniu nusikaltimu“.
Taip pat skaitykite >>>>

BASIC
„Vulgari“ kalba abejom prasmėm, gana interaktyvi ir nestruktūrinė, tinka mikroprocesoriams šokti džaivą gatvės kampe, tačiau nėra priimtina dideliuose projektuose.

Pascal
1983 m. patvirtinta kaip kompiuterinio raštingumo priemonė, kas prilygsta imperatoriaus Konstantino atsivertimui į krikščionybę. Buvo visuotinai verčiama mokyklose mokyti šios kalbos dėl jos loginio elegantiškumo. Taip pat skaitykite >>>>

FORTH
Sukurta žvaigždžių skaičiuotojų nuošalioje observatorijoje, nuo kalnų nusileido 1971-ais.Jos kultas apsiskelbė kovojančiu prieš priklausomą nuo mašinos kodą ir užtikrinančiu labai portatyvų kodą.

LISP
Parašyta prekinio vagono interjero stiliumi (sudarytų iš daugelio viena į kitą įdėtų priklausomybių), labai loginė ir linkusi drausti tai, kas neleistina, turėjo visas pompastiškas Hėgelio dialektikos ypatybes.

C
Sukurta 8-ojo dešimtm. pradžioje kaip atsakas į pernelyg specializuotas „aukšto lygio“ kalbas. 9-ojo dešimtm. pradžioje jos rėmėjai Usenet‘e dalijosi patirtimi su vis besiplečiančiu informacinių anarchistų kolektyvu.
Taip pat skaitykite >>>>

Ar C tebėra aktuali?

C išlieka svarbiausia kalba dėl tokių priežasčių:

Apie 98% parduodamų procesorių naudojama „įsiūtose“ (embedded) programose (pvz., naujame automobilyje yra apie 60 mikrokontrolerių ir apie 10 mln. kodo jiems). Apie 60% jo parašyta naudojant C.
C yra labai lean ir efektyvi kalba; ji uždeda tik minimumą virškodžio;
C yra pajėgi; ji numato aukšto lygio konstrukcijas palikdama ir žemo lygio prieigą;
C yra pakankamai perkeliama tarp platformų (jei teisingai užprgramuota);
C realizuota beveik kiekvienam CPU ir beveik kiekvienai OS;
C turi mažai ribojimų programuotojui.

Ar C yra greičiausia?

Ne, ji nėra greičiausia, bet ji yra gana žemo lygio, tik vienas žingsnis po asemblerio, ir jei atliekamai užduočiai reikia skaičiuoti komandų vykdymo ciklus, tai C leidžia parašyta labai greitą vykdomą kodą. Tačiau dažnai „greičiu“ suprantamas ir realizavimo laikas. Tačiau jei reikia naudoti sudėtingas duomenų struktūras ar algoritmo logika yra labai sudėtinga, geriau rinktis kelių lygių multi-paradigminę kalbą, - paprastai tai C++, Rust arba OCaml.

Kartais yra poreikis pereiti dar prie aukštesnio abstrakcijos lygio, kas gali paskatinti naudoti „Haskell“ arba „Julia“. Tačiau jei reikia atlikinėti intensyvius paskaičiavimu su skaičiais, tam tinka FORTRAN, R, Python ir Julia, ir, galbūt, C++ arba OpenCL. Kartu dar reikia balansuoti tarp vykdymo greičio ir palaikymo kaštų – štai kuo pasižymi Java ir dėl ko išlikęs COBOL.

Logo
Kilusi dirbtinio intelekto (DI) bendruomenėje, simpatizuojančioje Jean Piaget‘o psichinio lavinimo teorijoms, LOGO yra kalba, sukurta mintyje turint vaikus, ir todėl dėmesį kreipia į grafiką, gestus ir savirodą. Jos ankstyviausia realizacija, elektromagnetinis vėžliukas, šokantis ant stalo, leido besimokantiems vaikščioti kūdikiams vizualizuoti jų programavimo rezultatus. Vėlesniuose variantuose vežliukas sulindo į ekraną. Kadangi visos kalbos versijos skatina geltonsnapius bendrauti su įsivaizduojamais vabzdžiais, kurie nuolat sukelia netvarką, „Logo kalbą galima laikyti“ puikia „išvabzdinimo“ (debug) kalba.

Scratch
Scratch - vizuali, į įvykius orientuota (event-oriented) programavimo aplinka, 2003 m. sukurta vaikams. 2020 m. paskutinė versija buvo 3.0. Pavadinimas kilo scratching žodžio, apibūdinančio hip-hopo didžėjų techniką, pirmyn ir atgal pasukant rankomis vinilines plokšteles tam, kad sumaišytų muzikines temas. Scratch sukurta kaip Logo kalbos ir Lego konstruktoriaus idėjų išvystymas. Programos Scratch kalboje sudarytos i6 grafinių blokų (spraitų), kurių užrašai priklauso nuo sąsajai pasirinktos kalbos (iš 50-ies). Blokai pagal funkcinę paskirtį suskirstyti į 10 grupių (operatorių, judėjimo, pavidalo, garso, įvykių, valdymo, sensorių ir kt.). Programos vykdymas vyksta 480×360 pikselių dydžio scenoje (stage), kurios koordinačių pradžia yra centre.