Verta paskaityti apie programavimo palyginimą su kitais realaus gyvenimo aprašais
>>>>>
bei Aukšto lygio kalbų evoliucija ir Programavimo kalbų istorija
Iki FORTRAN pasirodymo 6-me dešimtm., programuotojai buvo priversti rinktis vienu iš dviejų panašių
variantų: 0 ir 1 kratiniu, kuris vadinamas mašininiu kodu, arba kiek draugiškesne asemblerio kalba. Toliau
žmogaus ir mašinos bendravimas darėsi vis įmantresnis ir per trumpą laiką priviso daug naujų kalbų.
FORTRAN
Sukurtas Dž. Bako senais gerais perfokortų naudojimo laikais ir skirtas FORmulių TRANsliavimui. Dabar, kaip kokia
lotynų kalba, tebenaudoja tik nuolat mažėjančio rato, o rimti mokslininkai skatina jo mokymąsi, Tačiau po jo
liko turtingas paveldas, kad ir meinfreimų žaidimas Adventure.
Taip pat skaitykite >>>>
COBOL
Kaip daugelis komercinės srities programų, kalba kilo tarsi savotiškas žargonas. Tai vis dar plačiau
naudojama kalba, nors E. Dijstra ir pasakė, kad COBOL mokymą reikia laikyti kriminaliniu nusikaltimu.
Taip pat skaitykite >>>>
BASIC
Vulgari kalba abejom prasmėm, gana interaktyvi ir nestruktūrinė, tinka mikroprocesoriams šokti džaivą
gatvės kampe, tačiau nėra priimtina dideliuose projektuose.
Pascal
1983 m. patvirtinta kaip kompiuterinio raštingumo priemonė, kas prilygsta imperatoriaus Konstantino
atsivertimui į krikščionybę. Buvo visuotinai verčiama mokyklose mokyti šios kalbos dėl jos loginio elegantiškumo.
Taip pat skaitykite >>>>
FORTH
Sukurta žvaigždžių skaičiuotojų nuošalioje observatorijoje, nuo kalnų nusileido 1971-ais.Jos kultas
apsiskelbė kovojančiu prieš priklausomą nuo mašinos kodą ir užtikrinančiu labai portatyvų kodą.
LISP
Parašyta prekinio vagono interjero stiliumi (sudarytų iš daugelio viena į kitą įdėtų priklausomybių), labai
loginė ir linkusi drausti tai, kas neleistina, turėjo visas pompastiškas Hėgelio dialektikos ypatybes.
C
Sukurta 8-ojo dešimtm. pradžioje kaip atsakas į pernelyg specializuotas aukšto lygio kalbas. 9-ojo
dešimtm. pradžioje jos rėmėjai Usenete dalijosi patirtimi su vis besiplečiančiu informacinių anarchistų kolektyvu.
Taip pat skaitykite >>>>
Ar C tebėra aktuali?
C išlieka svarbiausia kalba dėl tokių priežasčių:
- Apie 98% parduodamų procesorių naudojama įsiūtose (embedded) programose (pvz., naujame
automobilyje yra apie 60 mikrokontrolerių ir apie 10 mln. kodo jiems). Apie 60% jo parašyta naudojant C.
- C yra labai lean ir efektyvi kalba; ji uždeda tik minimumą virškodžio;
- C yra pajėgi; ji numato aukšto lygio konstrukcijas palikdama ir žemo lygio prieigą;
- C yra pakankamai perkeliama tarp platformų (jei teisingai užprgramuota);
- C realizuota beveik kiekvienam CPU ir beveik kiekvienai OS;
- C turi mažai ribojimų programuotojui.
Ar C yra greičiausia?
Ne, ji nėra greičiausia, bet ji yra gana žemo lygio, tik vienas žingsnis po asemblerio, ir jei atliekamai
užduočiai reikia skaičiuoti komandų vykdymo ciklus, tai C leidžia parašyta labai greitą vykdomą kodą. Tačiau dažnai greičiu suprantamas
ir realizavimo laikas. Tačiau jei reikia naudoti sudėtingas duomenų struktūras ar algoritmo logika yra labai sudėtinga,
geriau rinktis kelių lygių multi-paradigminę kalbą, - paprastai tai C++, Rust arba OCaml.
Kartais yra poreikis pereiti dar prie aukštesnio abstrakcijos lygio, kas gali paskatinti naudoti Haskell arba Julia.
Tačiau jei reikia atlikinėti intensyvius paskaičiavimu su skaičiais, tam tinka FORTRAN, R,
Python ir Julia, ir, galbūt, C++ arba OpenCL.
Kartu dar reikia balansuoti tarp vykdymo greičio ir palaikymo kaštų štai kuo pasižymi Java ir dėl ko išlikęs
COBOL.
Logo
Kilusi dirbtinio intelekto (DI) bendruomenėje, simpatizuojančioje Jean Piageto psichinio lavinimo teorijoms,
LOGO yra kalba, sukurta mintyje turint vaikus, ir todėl dėmesį kreipia į grafiką, gestus ir savirodą. Jos
ankstyviausia realizacija, elektromagnetinis vėžliukas, šokantis ant stalo, leido besimokantiems vaikščioti
kūdikiams vizualizuoti jų programavimo rezultatus. Vėlesniuose variantuose vežliukas sulindo į ekraną.
Kadangi visos kalbos versijos skatina geltonsnapius bendrauti su įsivaizduojamais vabzdžiais, kurie nuolat
sukelia netvarką, Logo kalbą galima laikyti puikia išvabzdinimo (debug) kalba.
Scratch
Scratch - vizuali, į įvykius orientuota (event-oriented) programavimo aplinka,
2003 m. sukurta vaikams. 2020 m. paskutinė versija buvo 3.0. Pavadinimas kilo scratching žodžio, apibūdinančio hip-hopo
didžėjų techniką, pirmyn ir atgal pasukant rankomis vinilines plokšteles tam, kad sumaišytų muzikines temas.
Scratch sukurta kaip Logo kalbos ir Lego konstruktoriaus idėjų išvystymas. Programos
Scratch kalboje sudarytos i6 grafinių blokų (spraitų), kurių užrašai priklauso nuo sąsajai pasirinktos kalbos
(iš 50-ies). Blokai pagal funkcinę paskirtį suskirstyti į 10 grupių (operatorių, judėjimo, pavidalo, garso, įvykių, valdymo,
sensorių ir kt.). Programos vykdymas vyksta 480×360 pikselių dydžio scenoje (stage), kurios koordinačių pradžia yra centre.
Kiti HOT.LT straipsniai:
Haketonai
Kobolo motina
Kompiuterių ištakos
Programavimo paradigmos
Mažylis buvo pirmasis...
Programavimo kalbų istorija
Pirmasis interneto ryšys
Windows 11: negi vėl déja vu?
Ką vadiname programuotoju?
ABC pirmasis kompiuteris?
Lyginant su gimtąja kalba
Programavimo kalbų evoliucija
Lambda išraiškos Java į naują lygį
Unix ir C kalbos kiltis ir ... šachmatai
Pirmoji programuotoja: Ada Lovelace
"Ruby" kalba ir RoR
AWK kalba - sena ir nuolat aktuali
Bilas Geitsas: kol dar nebuvo garsus
Technika: Nuo Paleolito laikų
Konradas Cūzė ir jo C modeliai
Tikroji Interneto pabaiga
Danas Briklinas: skaičiuoklės autorius
P-NP: Ant sveiko proto svarstyklių
Ar mašina kada nors mąstys?
Mūšis kibernetiniame pasaulyje
Kitoniškumas: dygios eilutės
Visata kaip kompiuteris
.Net palydėtuvės
Nulio istorija
|