|
Tai besiplečiantis reiškinys ne vien programinės įrangos srityje. Kas tie haketonai? Iš esmės,
tai grupė entuziastingų žmonių, susibūrusi, kad sukurtų kažką nauja.
Skamba skambiai. Kas gali būti geriau, kai mums reikia šviežio kraujo. Tačiau...
Jau ilgokai yra skilęs programinės įrangos kūrėjų identitetas. Galite tai priimti kaip du besivaržančius
archetipus. Pirmasis yra rimtos kompiuterių mokslo studijos, darbas pavieniui ir ilgai iki išnaktų.
Nepritampantis vienišius daro kažką, ko niekas nesupranta, kol tas dalykas nepasirodo pabaigtas (jei tik
pasirodo). Šis archetipas sunkiai priimtinas, nes yra nebylios izoliuotos studijos produktas ir dažnai, bet ne
visada, turi gilias mintis apie logiką, kodą ir kita. Tačiau jis artimas tam, kas daroma. Ir visai nesvarbu, ką
sako extreme programeriai, programavimas nėra kolaboratyvi veikla. Geriausiu atveju dirbama projekto
komandoje, kai darbas suskaidomas į santykinai nepriklausomas dalis, kurias realizuoja atskiri
programuotojai. Tik tada jie sutikrina kodą ir sujungia į vientisą sistemą.
Ir nereikia minėti porinio (pair) programavimo kaip bendradarbiavimo pavyzdžio. Jo nėra! Jūs manote,
kad darbas, kai vienas programuoja, o kitas trinasi ant kėdės komentuodamas, kaip tai reiktų padaryti, yra
bendradarbiavimas?! Tai tėra Dirbtinio intelekto aktoriaus-kritiko paradigmos pavyzdys.
Taigi, pripažinkime kartą ir visiems laikams programavimas yra izoliuotos veiklos rūšis labiausiai tinkanti
žmonėms, kurie gali patys viską padaryti. Tai mus atveda prie haketonų ir antrojo archetipo.
Nėra kieta būti atsiskyrusiu ir daryti kažką taip įtemptai, kad pasaulis tiesiog pralekia pro šalį. Reikia
programuoti taip, kaip kad grojamas džiazas. Reikia archetipo, kurio pagrindas būtų gerai atrodantis
vaikinas, kuris niekada nieko nestudijuoja ar ruošiasi, o tiesiog daro. Jie ateina, numeta kelis komentarus,
parašo kelias eilutes ir viskas pataisyta ir programa daro tai, ko iš jos tikimasi, ir dar daug daugiau.
Programavimas tarsi improvizuojantis džiazo grojimas yra gana kvailas bet labai gundantis. Idėja
patraukliausia, kai taikoma aparatinei įrangai. Sujungiami elementai, kurie netruktų paskleisti dūmų kvapą, jei
kažkas būtų blogai. Čia yra nemaža įtarumo dozė.
Tai pritaikoma ir programinei įrangai, tik čia be degančios plastmasės kvapo. Į krūvą sumetamas pusiau
išbaigtas kodas netinka realiam pasauliui. Tai slepia ir kitą gerai žinomą faktą, kad 90% pastangų kuriant bet
kokią programinę įrangą reikia paskutiniams 10% - ką haketonas paprastai palieka kitai dienai.
Kiti HOT.LT straipsniai:
Kobolo motina
Kompiuterių ištakos
Virusinis marketingas
Ką vadiname programuotoju?
Kas ten šiukšlina mano komentarų sritį?
Programavimo kalbų klegesys
Unix ir C kalbos kiltis ir ... šachmatai
Dėl kompiuterinio raštingumo
Windows 11: negi vėl déja vu?
Bilas Geitsas: kol dar nebuvo garsus
Technika: Nuo Paleolito laikų
Konradas Cūzė ir jo C modeliai
Styvo Džobso kelias į žvaigždes
V. Bušas: žmogus, kuris neišrado kompiuterio
Optimali stulpelių eilės tvarka
Lambda išraiškos Java į naują lygį
Pirmoji programuotoja: Ada Lovelace
Tikroji Interneto pabaiga
"Ruby" kalba ir RoR
Jūsų skaitmeninės tapatybės kelias į anapilį
Danas Briklinas: skaičiuoklės autorius
P-NP: Ant sveiko proto svarstyklių
AWK kalba - sena ir nuolat aktuali
Apžvalga: privatumas Internete
Eliza ir rūpesčiai dėl tapatybės
Nuogybės mobiliesiems telefonams - kokia ateitis
Ar mašina kada nors mąstys?
Mūšis kibernetiniame pasaulyje
Kitoniškumas: dygios eilutės
Naujojo tipo mokslas
ARPANET istorija
Programavimo kalbų evoliucija
Visata kaip kompiuteris
Programavimo paradigmos
.Net palydėtuvės
Įsilaužimų istorija
Nulio istorija
|
