Hot.lt logo Hot.lt meniu
karščiausios IT naujienos
pasirink skiltį  
-atnaujinta 2001 03 18-
 
Turinys
Laimėk prizą!
El.prekyba
Įdomybės Internete
Atsiliepimai
Prenumeruokitės!
Klausk-atsakys!
Keiskimės nuorodomis!
Anekdotai
WWW
Menas:
Ars Novus, meno galerija
Žiniasklaida:
Populiarios TV laidos
Žiniu Radijas, tiesiogine transliacija
Meilės oazė:
Sekso reikmenų parduotuvė
Laisvalaikis:
Akvariumai, fauna, flora
Šachmatai - el.paštu
Įdarbinimas:
Preilė: darbuotojų paieška
Verta:
.
Astro Garden
Vedų kultūros centras
Sachadža Joga
Kaimo sodyba
Dausuva
.
.
.
.
.
.
.
.
Martyno puslapis
.
.
Pavedimai 3.xx dabar ir nemokamai!
.
.
Atsisiųskite Butas programą
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
Karšta
Egiptietiška mįslė
Tuneliai Anduose
Dropa diskai
Dogu skulptūrėlės
Petras  Atsiskyrėlis
10 artefaktų
Nibiru ir šumerai
Fū naikintuvai
Planeta X
Kalnų Senis
Plutono atradėjas
Gnosticizmas Viduramžiais
Mistinsi hieroglifas
Pranašas Mahometas
Markionitai
įvadas į Kabalą
Karpokratiečiai
Blogio misterija
Asasinai, tamplieriai
Mani, manicheizmas
Egipto dievai
Basilidas Siras
Gematrija
Stebuklai pasaulyje
Simonas Samarietis
Ofitai, garbinę gyvates
Jurgita Cinkienė. Eilės
Vampyrai astrologijoje
Varno klyksmas
Romano vertimas
Holografinis katinas
NSO sukurė žmogus?
Arnoldas regėjo meteorus?
ascension art
Kertant Saharą
Gyvieji barometrai
Seksas ir raketos
Esė apie dzūkus
Elektroninė vyriausybė
Templieriai (2d.): U.Eco
Pederastai dulkina tautą
Profesorius kiborgas
Kernavės festivalis
Pliuristinės kosmologijos
Čilės čupakabros
Žmogus kilo Afrikoje
Vytauto Didžiojo mįslė
Žmogaus išsilaisvinimas
Nag Hammadi atradimas
Marija Magdalietė
Poetas Jim Morrison
Daug naudingų resursų
Slėpiningieji Edeno sodai
Kita gnostikų Ieva
Lietuvos istorijos resursai
DALIA, fantastinis apsakymas
Kibersekso pamokos
Aborigeno piešinys
Kompiuterių revoliucija?
Hitleris: gyvas ar miręs?
Fū naikintuvai
Šis tas apie balsą
Seni kompiuteriai
Link Veneros
Kiber-mūšiai
Krištolinė kaukolė
Coca kramtymo simbolika
Mankurtas: be ateities
Interneto pabaiga
E-bylos
Alegorija "Kutai"
.
 
 
Karščiausia žinia
HOT.LT pripažintas "Metų leidiniu" IT srityje!
Pagrindinis puslapis | VISOS naujausios NAUJIENOS
Aukšto lygio kalbų evoliucija

Taip pat skaitykite: 
Kompiuterių istorija
Interneto istorija (svarbiausi atskaitos taškai
Kompiuterių įsilaužimų istoriją 

Pravartu paskaityti apie programavimo kompiuteriams palyginimą su kitais realaus gyvenimo aprašais > >>> >

Programavimo kalbos yra priemonės algoritmų užrašymui jų vykdymui kompiuteriuose. Jų yra sukurta daug ir įvairių. Čia pabandyta išskirti pagrindinius jų vystymosi taškus. Detalesnį istorinį programavimo kalbų vystymąsi rasite:
1. J.E.Sammet. Programming Languages: History and Fundamentals, 1969
2. R.L. Wexelblat. A History of Programming Languages, 1981
3. D.E.Knuth, L.T.Pardo. Early Development of Program.Languages, Encycl. Comp.Sci.&Tech., 1977

Plankalkul - užmiršta kalba

"Plankalkul" 1945-ais sukūrė vokietis K. Cūzė, bet aprašyta ji buvo tik 1972. Cūzė ja užrašė daug gana sudėtingų sprendimų - grafo vientisumo nustatymo, loginių formulių sintaksinė analizės, šachmatų žaidimo.

"Plankalkul" buvo gana pilna kalba, turinti kelias duomenų struktūras. Iš bito, kaip paprasčiausio duomenų tipo, buvo sukuriama sveiki ir slankaus kablelio skaičiai. Specialūs žymenys naudoti begalybei, labai mažam ir neapibrėžtam dydžiams nusakyti. Numatyti masyvai ir kelių lygių struktūros/ Kalboje nebuvo "goto" sakinio, bet buvo ciklas, panašus į "Pascal" "for". Cūzė parašytų programų ypatybė buvo kintamųjų matematinių sąryšių intarpai. Tų sąlygų reikšmė turėjo būti "true" - tai buvo tarsi programų teisingumo verifikacijos būdas.

Kiekvieną programos sakinį sudarė 2 ar 3 eilutės - pirmojoje veiksmas, antrojoje - pirmos eilutės masyvų rėžių aprašai, trečiojoje - kintamųjų tipai [masyvų rėžius panašiai dar prieš šimtmetį naudojo Charles Babbage].

Įdomu, kaip būtų vystęsi rogramavimo kalbos, jei apie Cūzė darbus būtų sužinota iki 1960-ųjų?

Pradžioje viešpatavo asembleriai

5-6 dešimtmečio kompiuteriai buvo lėti, nepatikimi ir brangūs, - ir turėjo labai maža operatyviąją atmintį. Tai buvo veiksnys, skatinęs asemblerių naudojimą. Kita vertus, daugelis to meto uždavinių buvo skaičiavimų matematikos ir reikalavo darbo su slankaus kablelio skaičiais bei dirbti su lentelėmis (matricomis). Tačiau būtent tokių galimybių dar neturėjo to meto kompiuteriai. Ir tai skatino aukštesnio lygio kalbų kūrimą.

1949-ais John Mauchly sukūrė "Short Code" skirtą BINAC kompiuteriui, o vėliau pritaikytą UNIVAC I - ir kelis metus tai buvo viena iš pagrindinių programavimo priemonių. "Short Code" kodas nebuvo transliuojamas. Jis buvo interpretuojamas, kas tuo metu vadinta automatiniu programavimu. Bet tai buvo 50 kartų lėčiau už mašininio kodo vykdymą.

Maždaug tuo pat metu IBM darbuotojas John Backus sukūrė "Speedcoding", skirtą IBM 701 kompiuteriui. Ji leido 4 aritmetinius veiksmus su slankaus kablelio reikšmėmis bei pagrindines funkcijas (kvadratinė šaknis, sin, cos, arctan, exp ir log). Buvo numatyti sąlyginiai ir besąlyginiai perėjimai bei įvedimo-išvedimo duomenų konvertavimas. Tačiau įkėlus šį interpretatorių likdavo tik 700 žodžių laisvos atminties.

FORTRAN - formulių transliatorius

Taip pat skaitykite >>>>

1954-ais IBM 704 kompiuteris pradėjo aparatūriškai palaikyti indeksavimą ir slankaus kablelio operacijas. Lapkričio mėn. Buvo aprašyta pirmoji "Fortran" versija. Tačiau jo realizacija truko 2 m. Pagrindinis reikalavimas buvo - sugeneruoto kodo greitis.

Pirmojoje versijoje buvo 6 ženklų ilgio kintamieji, įvedimo-išvedimo formatavimas, aritmetinis IF (nebuvo loginio), DO ciklas ir paprogramės. Jame nebuvo sveikų skaičių apibrėžimo ir buvo taikoma garsioji I-N taisyklė. 1958-ais numatyta galimybė atskirai kompiliuoti paprogrames. "Fortran 4" 1962-ais pasipildė duomenų tipais ir loginiu IF - ir šis standartas išsilaikė 15 m (iki pat "Fortran 77").

Svarbiausia yra tai, kad "Fortran" pakeitė kompiuterių naudojimo būdą. Ir ji buvo viena iš plačiausiai naudotų programavimo kalbų.

COBOL - kryptis į verslą

Keista, kad ši plačiausiai pasaulyje naudota kalba turėjo mažai įtakos programavimo kalbų evoliucijai (nebent tik PL/I).

Iki COBOL 1959-ais buvo sukurta FLOWMATIC kalba (UNIVAC kompiuteriams), o IBM sukūrė, bet nerealizavo COMTRAN. Bet 1959-ais DoD 9JAV Gynybos departamentas) iniciavo programavimo kalbos, skirtos verslui, sukūrimą. Jos specifikacija buvo paskelbta 1960-ais. 1968-ais priimtas standartas, kuris buvo atnaujintas 1979-ais. Kalba tobulinama iki šiol ir yra labai plačiai naudojama.

COBOL įtraukė nemažai naujų savybių, tokių, kaip DEFINE skirtą makrokomandų apibrėžimui. Hierarchinė įrašų struktūra vėliau buvo įtraukta į PL/I, "Algol", "Pascal", C, "Ada" ir kitas kalbas. Stiprioji kalbos savybė buvo atskiras duomenų (DATA) skyrius, ciklų įvairovė ir išvedimo formativo galimybės. O didžiausias trūkumas - paprogramių su parametrais nebuvimas.

Kažin ar ši kalba būtų išgyvenusi be DoD paramos, nesto meto kompiuteriai buvo per lėti jai. Ber ji padėjo kompiuterizuoti finansinę apskaitą.

ALGOL - paprastumas perpintas sudėtingumu

"Algol 60" buvo kalba, turėjusi didžiausią įtaką programavimo kalbų evoliucijai - iš jos kilę beveik visos dabartinės kalbos. Ji sukurta kaip bandymas sukurti universalią kalbą, kad būtų išvengta daugelio skirtingų kalbų (aišku, šis tikslas nebuvo pasiektas). Vokiečių taikomosios matematikos ir mechanikos (GAMM) sąjunga ir ACM pateikė tokius reikalavimus:

  • Kalba turi būti artima įprastiems matematiniams žymenims, kad ją lengva būtų skaityti;
  • Ją galima būtų naudoti procesų aprašams straipsniuose;
  • Ją būtų galima mechaniškai transliuoti į mašininę kalbą.

    Sukurta IAL kalba vėliau buvo pervadinta "Algol 58" ir perėmė nemažai savybių iš "Fortran". Buvo pabandyta ją padaryti nepriklausomą nuo aparatūros. Joje buvo formalizuoti duomenų tipai, leisti masyvų porėžiai, kelių gylių IF sakiniai. Paprogramių parametrai išskirti į dvi grupes - įėjimo ir išėjimo). Įdomu, kad priskyrimo sakinio forma pradžioje buvo "europietiška":
    Išraiška => kintamasis,
    Bet vėliau amerikonai jį "apvertė" į
    Kintamasis := išraiška

    Kalba sukėlė pagyvėjimą ir pradėtos jos realizacijos (tokios, kaip "Jovial", ketvirtį amžiaus naudota JAV Oro pajėgose), bet jis greitai išblėso, o IBM ir jos sistemų vartotojų grupė SHARE dėmesį sutelkė "Fontran" kalbai. Bet išliko jos įvesti principai:
    1. Blokų struktūra,
    2. Parametrų perdavimas "pagal reikšmę" ir "pagal vardą";
    3. Rekursyvios procedūros ir pusiau dinaminiai masyvai.

    "Algol 68" buvo pernelyg sudėtinga ir nepadėjo kalbai įsigalėti. "Algol" 20 metų buvo naudojama algoritmų užrašymui straipsniuose ir buvo pirmoji kalba, kurios aprašymui panaudota BNF.

    "Algol 60" tiesioginiai "palikuonys' buvo PL/I, "Simula 67", "Pascal", "Modula-2" ir "Ada". "Simula 67" buvo sukurta Norvegijoje ir įtraukė dvi naujas savybes - klases (duomenų struktūras kartu su veiksmais) ir bendraprogrames (coroutines), kurios leido tęsti vykdymą nuo tos vietos, kurioje praeitą kartą buvo baigusios.

    PL/I - kalba bet kokiems taikymams

    1963-ais IBM išreiškė vieningo kompiuterio ir vieningos programavimo kalbos, tinkančios tiek verslui, tiek mokslui, poreikį.. PL/I (iš pradžių pavadinta FORTRAN VI) turėjo pakeisti FORTRAN, COBOL ir LISP. Tai buvo pirmoji kalba turinti nuorodas, rekursiją, kreipinius į bendras masyvų sritis, išimčių valdymą ir asinchroniškai vykdomas užduotis (be jų sinchronizavimo priemonių). Šia kalbą už jos sudėtingumą aštriai kritikavo Dijkstra.

    Wirth kelias - paprastumas ir elegancija

    Iš pradžių Niklaus Wirth ir Hoare realizavo supaprastintą "Algol-W" versiją. 1971- ais N.Wirth pateikė "Pascal" aprašymą. Ji neįnešė jokių naujovių viską perimdama iš savo pirmtakų. Ji skyrėsi tik aiškumu ir paskirtimi - mokymo procesui. Tad pagrindinis tikslas buvo tvarkingo programavimo stiliaus užtikrinimas. Mokymo tikslams tai buvo plačiausiai naudojama kalba (nepaisant jos nesaugumo, žr.13).

    C - ideali programa sistemų kūrimui

    Jos pirmtakais buvo CPL, BCPL (sukurta 1967-ais), B (pirmoji aukšto lygio kalba "Unix" terpėje atsižvelgiant į griežtus PDP-7 atminties apribojimus - 4096-i 18 bitų žodžiai) ir "Algol 68".

    Nei B, nei BCPL neturėjo tipų aprašų - laikyta, kad visi kintamieji yra mašininio žodžio apimties. 1972-ais Dennis Ritchie iš "Bell Labs" sukūrė NB, vėliau pavadintą C. Ji plačiai paplito, nes tapo "Unix" neatskiriama dalimi.

    Didžiausią prisirišimą prie jos ir kartu C kritiką sukelia jos lankstumas bei nebuvimas griežtos tipų kontrolės. Su C++ ji įtraukė objektinio programavimo principus.

    Ada - didžiausias ir brangiausias projektas

    DoD iniciuotas "Ada" kalbos kūrimas truko 7 metus. Pagrindinis tikslas buvo - sukurti paprastą kalbą mažoms ("embedded") sistemoms ir atsikratyti per 400 DoD naudojamų skirtingų kalbų. Tam 1975-ųjų sausį įkurta HOLWG grupė, kurios specifikacijas 4 m. nagrinėjo ir siūlė patobulinimus visame pasaulyje. Ji pavadinta pirmosios "programuotojos" ir garsaus poeto Bairono dukros, Augusta Ada Byron (1815-1851) garbei.

    "Ada" standartizuota 1983 m. Joje vertos dėmesio yra 4 savybės: paketai, numatantys duomenų tipų, objektų ir procedūrų "apgaubimą" (abstrakčių duomenų tipų realizacija); išimčių valdymo galimybių išvystymas; "Generic" programiniai moduliai ir paketai - bendros paskirties kodo rašymui; Užduotys (tasks) - lygiagrečiai vykdomų programos dalių valdymui.

    Tačiau "Ada" kompiliatorių sukurti yra labai sunku - ir todėl net DoD ją naudoja ribotai. Hoare apie ją išsireiškė: "Ada neturėtų būti naudojama jokioje programoje, kurioje darbo stabilumas yra kritinis", t.y. būtent tam tikslui, kuriam ji buvo skirta.

    Objektinio programavimo era

    OO išaugo iš dėmesio koncentravimo duomenų struktūroms. Paveldimumas ir polimorfizmas leidžia kurti sudėtingas hierarchines duomenų struktūras.

    Iš "Simula 67" idėjų Alan Kay Jutos un-te sukūrė "Smalltalk'. Alanas nuspėjo PK paplitimą ir tikėjo, kad juos naudos ne profesionalai. Iš pradžių jis sukūrė "Flex", kurioje naudojo ekrano langų koncepciją. Jo idėjas panaudojo "Xerox PARC". Bet už šio tyrimo centro ribų kalba mažai paplito. Stantartizuota 1980-ais.

    "Smalltalk" yra nedidelės apimties labai paprastos sintaksės kalba. Jos principas visiškai skiriasi nuo įprastų "imperatyvinių" kalbų. Tačiau jos grafinės vartotojo sąsajos samprata padėjo įsigalėti langų, pelės sąvokoms.

    Populiariausia OO kalba tapo 1986-ais "Borland įvesta C++, kurioje C kalba papildyta "Simula 67" pavyzdžio klasėmis ir numatyta parametrų tipų kontrolė. Kitos šiuo metu plačiau naudojamos OO kalbos yra "Visual Basic", "Delphi" ir "Java".

    Taip pat skaitykite: 
    Kompiuterių ištakos
    Kobolo motina
    .Net palydėtuvės
    Mažylis buvo pirmasis...
    Programavimo paradigmos
    Pirmasis interneto ryšys
    Ką vadiname programuotoju?
    Programavimo kalbų klegesys
    Lambda išraiškos – Java į naują lygį
    Unix ir C kalbos kiltis ir ... šachmatai
    Danas Briklinas: skaičiuoklės autorius
    Pirmoji programuotoja: Ada Lovelace
    Bilas Geitsas: kol dar nebuvo garsus
    Kompiuterių įsilaužimų istoriją
    Algebra akimirksniu
    Interneto istorija (svarbiausi atskaitos taškai
    P-NP: Ant sveiko proto svarstyklių
    O jei Napoleonas nebūtų panaikinęs dešimtainio laiko?
    Debesies architektūra

    Papildoma literatūra:

    1. Remington-Rand. Univac Short Code, 1952
    2. J.W.Backus. The IBM 701 Speedcoding System, K.ACM, Vol.1, 1954
    3. J.H.Laning, Jr., N.Zierler. A Program for Translation of Math. Equations for Whirlwind I, M.I.T., E-364, 1954
    4. Preliminary report, Specification for the IBM mathematical FORmula TRANSlating System, IBM, 1954
    5. A.Perlis, K.Samelson. Preliminary Report - International Algebraic Language, CACM, 1, 12, 1960
    6. O.Naur. Report on the Algorithmic Language ALGOL 60, CACM, 3, 5, 1960
    7. COBOL, Initial Specification for a Common Business Oriented language, DoD, 1960
    8. J.W.Backus et al. Revised Report on the Algorithmic Language ALGOL 60, CACM, 6, 1, 1962
    9. The New Programming Language, IBM, 1964
    10. (Apie PL/1)
    11. O,-J.Dahl, K.Nygaard. SIMULA 67 Common Base proposal, 1967
    12. A.Kay. The Reactive Engine, Utah un., 1969
    13. M.Richards, PCPL: A Tool for Compile Writing and System Programming, 1969
    14. N.Wirth. The Programming Language Pascal, Acta Informatica, 1, 1, 1971
    15. K.Zuse. Der Plankalkul, Bonn, 1972
    16. E.E.Dijkstra. The Humble Programmer, CACM, 15, 10, 1972
    17. C.A.R.Hoare. Proof of Correctness of Data Representations, Acta Informatica, 1, 4, 1972
    18. A,N.Habermann. Critical Comments on the Programming Language Pascal, Acta Informatica, Vol 3, 1973
    19. ("Pascal" kritika)
    20. R.Conway, R.Constable. PL/CS_A Disciplined Set of PL/1, TR76-293,1976
    21. PL/C Users Guide, rel. 7.6, Cornell Un., 1977
    22. ANS Programming Language FORTRAN, ANSI X3.9-1978
    23. B.W.Kernighan, D.M.Ritchie. The C Programming Language, 1978
    24. C.A.R.Hoare. The Emperor's Old Clothes, CACM, 24, 2, 1981
      (Ada kritika)
    25. G.Goos,J.Hartmanis. The Programming Language Ada Reference Manual, ANSI, 1983
    26. A. Fauer, N,Gehani. Comparing and Assessing Program. Languages Ada, C, Pascal, 1984
    27. A.Golberg, D.Robson. Smalltalk-80 - The language and its Implementation, 1984
    28. B.Stroustrup. The C++ Programming language, 1986
  • .

     

     
     
    HOT.LT informacija  
    Kviečiame visus prisidėti prie svetainės kūrimo! Rašykite el.paštu info@hot.lt Mes stengiamės Jums!  
     
    Atskiri HOT skyriai  
    Domeno vagystė  
    Interneto romantikai  
    Programinė įranga  
    WebOn produktai el.komercijai  
     
    Karštos WWW svetainės  
     
    Informacija:  
    NSO ir mistika  
    ONLINE.LT  
       
    Portalai  
    Banga  
    Omnitel laikas  
     
    Lietuviai:  
    Lietuviai Atlantoje  
    Klubas Litvania  
    Globalusis tinklas  
    Lithuanica svetainė!  
    Pasaulio lietuvis  
    Latvijos lietuvis  
    Aklųjų biblioteka  
      Mirusieji - atminimui  
       
    Aukcionai, prekyba:  
    Aukcionai  
    Aukcionai, pinigai  
    Banknotai  
     
    Spauda:  
    Verslo žinios  
    TV laida "Eta"  
    Žinių radijas  
    Būdas Žemaičių  
    Lietuvos rytas  
    Moteris, žurnalas  
    Vartiklis, elraštis  
     
    Interneto paslaugos:  
    Elnet@  
    Omnitel WAP serveris  
     
    Kompiuteriai:  
    Sonex kompiuteriai  
    Baltic Amadeus  
     
    Kultūra:  
    Džiazo svetainė  
    Lietuvos filharmonija  
    Interaktyvi proza  
      Rasa, tautiniai šokiai  
    Dailės muziejus  
    Meno leidiniai  
    Lietuvos vienuolynai  
    Muziejai ir parkai  
    Teatras  
    Meno galerija  
    Filosofija  
    Mitologija  
    Literatūra  
      Poezija  
      Fantastika  
      Biblijos puslapiai  
       
    Mistika:  
    Kabala  
    Fuko švytuoklė  
    5 medžiai  
    Masakh  
       
    Darbo sauga  
    Sabelija  
     
    Pramogos:  
    Sporto puslapis  
    PAULIAUS puslapis  
    DARTS sporto puslapis  
       
    Laisvalaikis:  
    Akvariumai  
       

     
    © HOT.LT 2000.
    Draudžiama be leidimo naudoti bet kurią šios svetainės dalį.
    'Intelligent' design.