Pasaulyje įmanoma parduoti tik 5 kompiuterius. HOT.LT: Lithuanian

Taip, atseit, pasakė Tomas Votsonas-vyresnysis¹⁾, - tas, kuris įsteigė IBM ir jai sugalvojo šūkį „Think!“. Tas pasisakymas plačiai cituojamas kaip klaidingos prognozės pavyzdys – „Faktuose ir suklydimuose“ (1981) jis datuojamas 1943 m. Tačiau jau 1973 m. žurnalistas Kevinas Manis²⁾, bandęs surasti citatos ištakas, pareiškė, kad Vatsonas niekada neištarė tų žodžių.

O IBM darbuotojai, pasirausę archyvuose, nustatė, kad 1953 m. balandžio 28 d. akcininkų pasitarime buvo aptariamos „IBM 701“, skirto moksliniams skaičiavimams, perspektyvas. Jame pasisakė Tomas Vatsonas-jaunesnysis³⁾ (1914-1993):
„Mašinos nuomos kaina bus nuo 12 iki 18 tūkst. dolerių per mėnesį, tad tai ne tas produktas, kurį galima plačiai pardavinėti rinkoje [ ... ] Mes tikėjomės užsakymų 5 mašinoms, o gavome 18-ai“.

O juk jei iš tikro Vatsonas-vyresnysis būtų ištaręs tuos žodžius 1943-ais, jis būtų absoliučiai teisus. Juk pirmasis kompiuteris „Mark-I“ pasirodė tik 1944 m. ir buvo skirtas kariniams uždaviniams. Komerciniais kompiuteriai tapo toli gražu ne iškart. System/360

Žinoma dar keletas panašių pasisakymų, daugiau ar mažiau patikimų. Štai 1946 m. balandį seras Čarlzas Darvinas⁴⁾, didžiojo gamtininko anūkas, Nacionalinės fizikos laboratorijos vadovas, tarnybiniame raštelyje užrašė:
„.. Visai gali būti, kad ... vieno pakaks visų šalies uždavinių sprendimui“.

Po 5 m., 1951 m., britų fizikas Duglas Hartris pastebėjo, kad trijų kompiuterių pakaktų visiems Didžiosios Britanijos skaičiavimams (NPL, Kembridže ir Mančesteryje; dėl nacionalinio pasididžiavimo vieną skyrė ir Škotijai) – apie tai pranešė buvęs mokymo ir mokslo ministras lordas Bertramas Boudenas⁵⁾ straipsnyje „Kompiuterių kalba“ (1970).

1952 m. „Mark I“ kūrėjas Hovardas Eikenas sakė, kad tuzinas stambių kompiuterių mokslo tyrimų laboratorijose galėtų patenkinti visus JAV poreikius (pagal B. Koeno knygą „H. Eikenas: kompiuterių pionieriaus portretas“, 1999)

Asmeniniai kompiuteriai pasipylė nuo 1977 m., tačiau netrukus iki to Kenetas Olsenas⁶⁾ (1926-2011) DEC steigėjas ir prezidentas, atseit yra sakęs bendradarbiams:
„Nėra jokių priežasčių manyti, kad kas nors panors turėti kompiuterį namuose“.
Tai teigė tik Deividas Alas, atleistas iš DEC. Olsenas iš tikro pradžioje abejojo, ar turi prasmę namų kompiuteriai, juk sėkmingiau ir pigiau galima naudotis namuose įrengtais terminalais.

8-o dešimtm. pabaigoje trys Maskvos inžinieriai savo iniciatyva ėmėsi kurti PK. Sergejus Popovas prisimena:
„Taigi, 1980-ieji, ir mes, pilni noro visiems papasakoti ir parodyti, kaip tai puiku – mikroprocesorius ir kompiuteris, pradėjom visur landžioti. … Pavyko parodyti mašiniukę TSRS Radijo pramonės viceministrui Gorškovui⁷⁾. ... Visiems laikams įsiminiau neįtikėtinai giliaminčią išmintį. Pažodžiui: ‚Vaikinai, užtenka užsiimti niekais. Personalinio kompiuterio negali būti. Gali būti personalinis automobilis, personalinė persija, personalinis vasarnamis. Ar aplamai žinote, kas tai ESM? ESM - tai 100 m² plotas, 25-ys aptarnaujančio personalo asmenys ir 30 litrų spirito į mėnesį‘“.

Trumpos biografijos

¹⁾ Tomas Džonas Vatsonas, vyresnysis (Thomas John Watson Sr., 1874-1956) – amerikiečių verslininkas, IBM generalinis direktorius (1914-1956). Jis sukūrė moto THINK siekiant įkvėpti ir motyvuoti darbuotojus.
Buvo karštu Hitlerio garbintoju ir 1937 m. net gavo apdovanojimą nuo nacistinės Vokietijos. Ir būtent su IBM skaičiuotuvais buvo atliekama žydų ir čigonų apskaita su tikslu vėliau juos sunaikinti.

²⁾ Kevinas Manis (Kevin Maney) – amerikiečių rašytojas, žurnalistas, blogeris ir muzikantas, „Conde Nast Portfolio“ redaktorius. Parašė „Keistuolis ir jo mašina: Th. Vatsonas ir IBM tapsmas“ (2003). 1985-2007 m. „USA Today“ vedė technologijų skiltį. Konsultantas kūrybinio rašymo klausimu daugelyje technologinių firmų. Rašo dainas, dainuoja, groja gitara. Kitos jo knygos: „Didesnis žaidimas: kaip piratai, svajotokai ir inovatoriai sukuria ir valdo rinkas“ (2015), „Dviejų sekundžių pranašumas“ (2011), „Pasaulio darymas geresniu“ (2011, IBM 100-mečiui) ir kt.

³⁾ Tomas Džonas Vatsonas, jaunesnysis (Thomas John Watson Jr., 1914-1993) – amerikiečių biznierius, diplomatas, visuomenės veikėjas, antrasis IBM direktorius (1956-71), buvęs ambasatoriumi TSRS (1979- 81). Vadintas „stambiausiu visų laikų kapitalistu“. Jam pradėjus vadovauti IBM smarkiai padidėjo investicijos į bendro naudojimo kompiuterių ir programinės įrangos jiems tyrimus. 7-o dešimtm. pradžioje prižiūrėjo IBM System/360 projektą.

⁴⁾ Čarlzas Darvinas (Charles Galton Darwin, 1887-1962) – anglų fizikas teoretikas, matematikas, žinomas darbais rentgeno spindulių difrakcijos, statistinės mechanikos, kvantinės fizikos srityse. Visuomeninėje veikloje daug dėmesio skyrė žmonių populiacijos ir eugenikos klausimams. Gamtininko Č. Darvino anūkas. Karo pabaigoje tapo vienu skaičiavimo technikos kūrimo iniciatoriu, - tos veiklos rezultatu buvo vienas pirmųjų britų kompiuterių „Pilot ACE” (1950). 1949 m. išėjęs į pensiją, užsiėmė visuomenine veikla, tapo Eugenikos draugijos pirmininku (1953-59), lankėsi daugybėje šalių.

⁵⁾ Bertramas Boudenas (Bertram Vivian Bowden, 1910-1989) - britų mokslininkas ir edukologas, iš dalies susijęs su UMIST vystymu. 1940 m. buvo priskirtas grupei, užsiimančiai „savų“ ir „svetimų“ atpažinimui radaruose. Po karo dirbo kelis darbus, tame tarpe pardavinėjo „Ferranti“ pagamintus kompiuterius. Parašė prognozes, kokį poveikį technologijos padarys kasdieniam gyvenimui („Greičiau nei mintis“, 1953). Be tika ko, domėjosi islamo finansais ir ekonomika.

⁶⁾ Kenetas Olsenas (Kenneth Harry Olsen, 1926-2011) – amerikiečių inžinierius, vienas DEC steigėjų (1957), ir joje 35 m. užėmė įvairias vadovaujančias pareigas. 1992 m. palikęs DEC, užsiėmė labdaringa veikla. Kai kurie analitikai prasidėjusias DEC problemas sieja su jo išėjimu. 1987 m. jis viešuose pasisakymuose UNIX apibūdino kaip „gyvačių aliejų“. Pats jis tikėjo, kad VMS sistema yra geresnė, tačiau skatino savos Unix versijos, besiremianąios BSD, sukūrimu VAX kompiuterių serijai.

⁷⁾ Nikolajus Gorškovas (1927-1995) - tarybinis vyriausybės ir ūkio reikalų veikėjas; TSRS Radijo pramonės viceministras (1974-86), Komitero skaičiavimo technikai ir informatikai pirmininkas (1986-89).