Hot.lt logo Hot.lt meniu
karščiausios IT naujienos
pasirink skiltį  
 
Turinys
Laimėk prizą!
El.prekyba
Įdomybės Internete
Atsiliepimai
Prenumeruokitės!
Klausk-atsakys!
Keiskimės nuorodomis!
Anekdotai
WWW
Menas:
Ars Novus, meno galerija
Žiniasklaida:
Aš Lietuvai
Anarchija
.
Knygų katalogas
.
Statyba ir remontas
StatVilsta
Laisvalaikis:
Akvariumai, fauna, flora
Įdarbinimas:
Preilė: darbuotojų paieška
Verta:
.
Astro Garden
Vedų kultūros centras
Sachadža Joga
Kaimo sodyba
Dausuva
.
Karšta
Kasijus
Gyvenimas po tikrovės
Egzistencializmas
Religiniai anekdotai
Povandeninė civilizacija
Cz. Milosz. Ulro žemė
Fermi paradoksas
I.Naživinas. Judėjas
Traktatas apie dvi Sarmatijas
Erazmo Stelos paraštėse
Elementariosios dalelės
Geologijos pionierius
Minčių valdymas
K.Jungas.Vėlyvos mintys
K.Saja. Molynė
Kolonizavimo protokolas
Placebo - veikia
Profsąjungos
Ateivių civilizacijos
Krikščionybė Egipte
Mano sielos liūdesiai
P.Adams. Senamadiška muzika
Mitas ir mokslas
J.A. Zaidelis. Riba
Emerikas Koloje
Vaišešikos mokykla
Kas Saulė,o kas Mėnulis?
"Pioneer" anomalijos
Dao laikas
R.W.Emersonas. Poetas
"Sutvėrėjo" žemėlapis
I.Calvino. Katinų markizė
Ramakrišnos panteizmas
Nauja sapnų teorija
"Wow" signalas
Pašalinės mintys
Odisėjas visapusiškas
Tolkieno pasaka
Keistai pažįstama, Deja vu
Ortodoksų bažnyčia
Jėzaus kapas Kašmyre
Prekiautojai skausmu
K.Kavafis. Barbarų belaukiant
A.Einšteino panteizmas
Gyvieji spinduliai
Prabilo etruskų rašmenys
K.Jungas ir NSO
Sapnų apžavai ir problemos
Suvokimo durys
Visatos modeliai
Alisa ir musmirės
Daugiaveidis Marsas
Ką žmonės mąsto Izraelyje
Ūlos kraštas senovėje
Pasimetusios merginos memuarai
Sielos klajonės
Suvokimo ribos
Pranašiškas Huxley
Šėtono manifestas
Pirmasis kraujas
OBE ir sapnai
Dropa diskai
Nibiru ir šumerai
„Kosmografija“ apie Lietuvą
įvadas į Kabalą
Holografinis katinas
Kęstutis Plankas. Eilėraščiai
Netikėtas Šumero žlugimas
Oreivystės istorija
Festo disko paslapties beieškant
Esė apie dzūkus
Pederastai dulkina tautą
Poetas Jim Morrison
Slėpiningieji Edeno sodai
Hitleris: gyvas ar miręs?
Prakeikti nematomi dalykai
Mankurtas: be ateities
Interneto pabaiga
E-bylos
 
 

Styvo Džobso kelias į žvaigždes

 

Skaitykite ir apie Styvą Vozniaką: gyvenimas šešėlyje

Kompiuterių specialisto vaidmuo kuriant tiek programinę, tiek aparatinę įrangą yra lemiamas – be jo nebūtų jokių produktų. O kaip dėl marketinginės produktų pusės? Čia reikia pajausti rinkos poreikį ir jį atsakyti tokia koncepcija, kurią žmonės norėtų pirkti ir naudoti. Be šio papildomo elemento kompiuteris būtų tik į dėžę įkišta elektroninė plokštė su kai kuriais priedais, kurią tenaudotų tik nedaugelis entuziastų.

Styvas Džobsas buvo keista asmenybė ir, kaip atrodo, sunkaus charakterio. Gimė Kalifornijoje 6-ojo dešimtm. viduryje ir matė 7-ojo dešimtm. minties, laisvės ir stiliaus revoliuciją. Atrodytų, kad šiandien nėra nieko paprasčiau, kaip kalbėti apie gėlių vaikus, kontr-kultūrą, klajones ir narkotikus, tačiau iš tikro laikmetis nebuvo toks paprastas.

Kalifornija buvo sklidina tos revoliucinės energijos, tačiau Styvas gyveno Silicio slėnyje ir į viską žvelgė truputį kitaip. Tai buvo „garažuose“ steigiamų kompanijų laikas. Iš elektronikos buvo uždirbama nemažai pinigų ir visa, ko reikėjo, reikėjo Steves: Wozniak and Jobs gabumų ir atkaklaus darbo. Tokioje aplinkoje buvo neišvengiama, kad Styvas nesusidomėtų elektronika. Tačiau jis niekada iš tikro ir neįsikirto į formalią teoriją, kaip visa tai veikia. Jis visada buvo gabus, tačiau nekantrus mokinys, - pernelyg skubantis, kad darytų juodą darbą. Bet jis tikėjo, kad žino viską apie elektroniką, kol nesutiko Woz‘o.

Styvas Vozniakas (Steve Wozniak) buvo vyresnis, tačiau iš prigimties projektuotojas. Jis ne tik žinojo teoriją, bet turėjo ir gabumų, leidžiančių supaprastinti schemas. Tokios savybės buvo retos ir vienas tokių buvo Klyvas Sinkleris iš Anglijos. Abu Styvai tapo „draugais“, nors šis žodis yra labai supaprastintas apibūdinimas sudėtingiems jų santykiams.

8-ojo dešimtm pradžioje karštais dalykėliais buvo seksas, narkotikai, Vietnamas ir telefonų tinklų „laužymas”. Pasiuntus tam tikrus audio tonus tarptautinėmis skambučiai buvo nemokami. Telefoninis „frykeris“ buvo kontra-kultūros didvyris. Tai abu Styvus traukė tarsi magnetas. Wozas sukonstravo nepaprastą „mėlynąją dėžę“, kuri generuodavo reikiamus tonus – ir Styvas nusprendė, kad galėtų užsidirbti ją pardavinėjant. Nelegali prekyba jomis įskiepijo Styvui mintį, kad elektronika gali būti patraukli ir pelninga.

To meto Styvą geriausiai apibūdintų žodis „hipis“, nors jis domėjosi ir dzen budizmu bei kitomis alternatyviomis religijomis, dietomis, kaljanu ir LCD. Jis nesiprausdavo ir visur vaikščiojo basas.

Jis pabandė įsidarbinti „Atari“ – ir gavo darbą! Tai rodo, kokia keista tai buvo kompanija tuo metu, bet tai jau kita istorija (apie Nolan Bushnell). Viena sąlygų priimant į darbą buvo – kad jis galėtų dirbti ir naktimis.

Styvas sutaupė pinigų kelionei į Indiją. „Atari“ norėjo, kad kažkas spręstų problemas Vokietijoje – ir pasiuntė Styvą. Iš ten jis nuskrido į Indiją – kad pasiektų nušvitimą pas guru. Tačiau Styvas nerado atsakymų į savo klausimus. 1974 m. jis sugrįžo, perėjo į naktinę pamainą ir vėl susitiko su Wozu. Vis dar ieškodamas dvasinių dalykų, tobulino dzen pas Kobun Chino.

Blue-box of Wozniak and Jobs 1975 m. prasidėjo personalinių kompiuterių revoliucija, kai “Popular Electronics” pateikė “Altair”. Tuo metu kompiuteriai nebuvo niekam naudingi, tačiau sparčiai tapo alternatyvios kultūros dalimi. Pvz., „Peoples Computer Company“ buvo ne kas kita, kaip margas hipių, nepritapėlių ir technikų rinkinys – ir ten pirmąkart dabartinės prasmės atspalvių įgavo žodis „hakeris“. Abu Styvai norėjo tapti jos dalimi, tačiau Džobsas vis dar ieškojo būdų, kaip uždirbti pinigų.

Jis siūlė Wozui sukurti terminalą laiko paskirstymo operacijoms, tačiau Wozas negalėjo tam skirti pakankamai laiko. Tada buvo pasiūlyta „Atari“ kompiuteriui sukurti „Breakout“ žaidimą. Tais laikais arkadiniai žaidimai nebuvo programuojami, o būdavo realizuojami aparatūriškai – ir Wozas tai padarė su 36-iomis mikroschemomis. Tačiau struktūra buvo tokia sudėtinga, kad „Atari“ inžinieriai nieko nesuprato ir privalėjo jį perkurti, kad galėtų gaminti.

Pagaliau Wozas sukonstravo „Apple I“ ir Džobsas pabandė jį pardavinėti. Jis pamatė, kad tai, ko norima, yra išbaigtas daiktas, o ne tik nepopuliari kompiuterinė plokštė. Jis suorganizavo išbaigto kompiuterio gamybą, kurį ėmė pardavinėti, tiesa, vis dar be dėžės ir maitinimo bloko. Vis tik abu Styvai manė, kad tai pasiekimas – bent jau pakankamas, kad būtų imta galvoti apie „Apple II“.

„Apple I“ buvo pagamintas Džobso dėdės garaže. „Apple II“ turėjo būti ankstesnio modelio išplėtimu, tačiau 1976 m. jiedu pastebėjo, kam yra pasirengęs pasaulis. „Personal Computer“ parodoje jie turėjo sudedamą stalą ir „Apple II“ prototipą – kartoninę dėžę. Kiti gamintojai, kaip „Commodore“ ir „Tandy“, įsirengė įprastinius stendus ir kai kurie demonstravo beveik išbaigtus gaminius. „Apple“ reikėjo išlįsti iš garažo, o tam reikėjo pinigų. „Commodore“ supirko beveik visą verslą, tačiau negalėjo pasiūlyti tai, ko reikėjo Džobsui.

Neabejotinai „Apple II“ konstrukcija buvo puiki – spalvingas gaminys su video atmintimi, kurią naudojo išvedimo elektronika bei CPU. Pagal kitus kompiuterius, jis išsiveržė į priekį. Tačiau Džobsas pridėjo ir pagrindinius dizaino Early Apple of Wozniak elementus – lydyto plastiko korpusą, aptakiais kampais ir glotniomis briaunomis. Jam reikėjo, kad įrenginys veiktų tyliai, t.y. būtų be ventiliatoriaus – ir tam darbui surado inžinierių, pagaminusį tinkamą maitinimo bloką.

Pinigų problema išsisprendė, kai Džobsas įkalbėjo prisijungti Mike Markkula. Tai buvo „Apple“ išėjimo iš garažo bei Styvo Džobso naujų problemų pradžia. Jis vis dar tebevaikščiojo basas ir nesiprausė...

1977 m. buvo parduota 4000 „Apple II“ kompiuterių ir kompanija iškilo. S. Džobsui buvo 21-eri ir jis buvo vertas milijono – jis apsivilko savo pirmąjį kostiumą dalyvavimui Vakarų pakrantės kompiuterių parodoje.

„Apple“ sėkmė buvo Wozo ypatinga architektūra. Tuo metu diskai buvo nepaprastai brangūs, tačiau Wozui pavyko elektronikos dalį tiek sumažinti, kad jie tapo beveik įprasta „Apple“ kompiuteriams. 1978 m. pradžioje „Apple“ kompanijos vertė buvo 3 mln. dolerių, tačiau Džobso padėtis joje vis blogėjo. Niekas netikėjo jo sprendimais ir nevertino jo vadovavimo sugebėjimų – pagal įprastus standartus jis buvo niekas. „Apple“ suprojektavo S. Vozniakas, o S. Džobsas tik prisiplakė ir buvo keistuolis.

Kompanija tapo pakankamai didelė ir galėjo turėti savas produktų vystymo grupes. S. Džobsas ėmėsi vadovauti „Apple III“ kūrimo grupei ir dėmesį sutelkė jo išvaizdai bei veikimo efektyvumui. Jo dygus darbo stilius trikdė daugelį žmonių ir projektas strigo nuo pat pradžių. Styvas tikėjo, kad turi magiško prisilietimo galią, o to derinyje su jo arogancija neleido sėkmingai tęsti projekto – ir jis buvo pašalintas iš jo.

S. Džobsas ieškojo, kur jis galėtų pirmauti. Jis buvo įsitikinęs, kad kompiuteriai privalo tapti asmeniniais. Ir jis pradėjo „Lisa“ projektą, neturėdamas idėjos, kaip pasiekti savo tikslus. Sprendimas atėjo jam su „Lisa“ komanda apsilankius „Xerox“ laboratorijoje, kur jie pamatė „Xerox Star“ prototipą – su langais, piktogramomis ir pele. Styvas ir „Apple“ vadovybė iškart pajautė, kokia bus kompiuterių ateitis.

Tačiau, deja, su „Lisa“ pasikartojo „Apple III“ istorija ir Džobsas buvo pašalintas iš projekto. Styvas surinko talentingų žmonių komandą. Jie buvo Piratai, o „Apple“ – Karo laivynas. Jie sukonstravo tai, kas atrodė tarsi pigi „Lisa“ versija, tačiau iš tikro tai buvo kitas įrenginys. Jo pagrindu buvo 68000 procesorius ir jis turėjo vieną motininę plokštę. Prie šito buvo prijungta „Postscript“ technologija ir lazerinis spausdinimo įrenginys. Kai buvo pristatytas „Macintosh“, „lisa“ buvo pripažinta netinkama – negalėjo varžytis su „Mac“ ir buvo per brangi. Po dviejų nesėkmių – „Apple III“ ir „Lisa“ – ir daugelio vadovybės susirinkimų, intrigų iš abiejų pusių, Styvas Džobsas turėjo palikti „Apple“. Jo vadovavimo stilius, asmenybė ir požiūriai nesiderino su įprastine kompanijos samprata.

Tačiau tuo Styvo Džonso istorija nesibaigė. Palikęs „Apple“, 1985-ais jis įsteigė NeXT, kurios tikslu buvo sukurti kompiuterį mokslui ir mokymams. Ir kokia likimo ironija – 1997 m. „Apple“ nupirko NeXT ir Styvas Džobsas vėl tapo jos vadovu. O kas buvo toliau, rasite S. Džobso biografijoje.


Styvo Džobso biografija

Steven („Steve“) Paul Jobs (1955-2011) – JAV verslininkas, vienas „Apple“ kompanijos steigėjų, jos vadovas. Yra įkūręs „Pixar“ kompaniją, kuriai 2006 m. susijungus su „The Walt Disney Co“, tapo šios tarybos nariu.

Styvas Džobsas gimė 1955 m. vasario 24 d. San Franciske Jo tėvas - musulmonas studentas iš Sirijos Abdulfattah Jandali (vėliau tapęs politicos mokslų profesoriumi, o buvęs “Boomtown” kazino viceprezidentu), o motina Joanne Carole Schieble (jos dukra Mona Simpson yra rašytoja, su kuria Styvas susitiko tik 1986 m. ir palaikė draugiškus santykius). Styvą įsivaikino armėnų Polo ir Klaros Džobsų šeima, gyvenusi Mountain View (Kalifornija). Styvas nebandė susisiekti su savo biologiniu tėvu (o tėvus pavadino „spermos ir kiaušialąstės banku ir tiek“) ir Džobsus laikė „savo tikrais tėvais 1000%“. Steve Jobs

S. Džobsas mokėsi Kupertino vidurinėje ir Homestedo aukštojoje mokykloje, dažnai ėjo į „Hewlett-Packard“ paskaitas Palo Alte. 1972 m. įstojo į Portlando Rydo koledžą, iš kurio buvo išmestas jau po pirmojo semestro, tačiau toliau lankė kai kurias paskaitas (pvz., kaligrafijos), miegodamas pas draugus ant grindų, o maistui pinigų gaudamas priduodamas surinktus Coca-Cola butelius, o taip pat kartą per savaitę gaudamas nemokamus pietus Harė Krišna šventykloje.

1974 m. įsidarbino „Atari“, kad susitaupytų pinigų kelionei į Indiją. Joje aplankęs mokytoją Neem Karoli Baba, grįžo plikai nusiskutęs ir tradiciniais indiškais drabužiais, pareiškęs, kad atsivertė į budizmą. Išbandė įvairius narkotikus. Buvo pescetaras - iš mėsos valgė tik žuvį. Buvo karštas „Bitlų gerbėjas“

1976 m., kartu su kitais, įkūrė „Apple Inc.“. 1983 m. S. Džobsas į “Apple” vadovo postą priviliojo John Sculley iš “Pepsi”, jo paklausdamas: “Ar nori visą gyvenimą pardavinėti saldintą vandenį, ar ateiti pas mane ir pakeisti pasaulį?” 1984 m. sausio 24 d. S. Džobsas entuziastingai pristatė „Macintosh” kompiuterį, tapusiu pirmu komerciškai sėkmingu PK su grafine sąsaja. Tačiau kilę nesutarimai su J.Sculley stiprėjo, „Mac“ vystymą perėmė Dž. Raskinas, o 1985 m. S. Džobsas buvo atleistas.

Tada S. Džobsas įkūrė „NeXT“ kompaniją, patraukė Roso Peroto dėmesį ir investiciją. Sukurtos pažangios „NeXT“ darbo stotys imtos pardavinėti 1990-ais po 9999 dolerius, kas buvo brangu švietimo sistemai, į kurią jos buvo orientuotos. Tačiau „NeXT“ traukė specialistų dėmesį, visų pirma dėl objektiškai orientuotos programavimo aplinkos. S. Džobsas vadovavo „NeXT“ apsėstas estetinės tobulybės (pvz., mėgo demonstruoti NeXTMail sistemą, kaip jo „bendruomeninės“ filosofijos pavyzdį), kas kompanijai skaudžiai atsiliepė finansiškai. Buvo nuspręsta užsiimti tik programine įranga, 1996 m. buvo sukurta „WebObjects“ platforma internetinių sprendimų plėtojimui.

1986 m. S. Džobsas nusipirko iš “Lucasfilm” nusipirko „The Graphics Group“, kurią pervadino į “Pixar”. Ji turėjo būti First Macintosh aukštos kokybės grafinės įrangos tiekėja, tačiau ta veikla nebuvo pelninga. Pasirašius sutartį su „Disney“, ėmėsi kurti animacinius filmus. S. Džobsas buvo vienas animacinio filmo “Žaislų istorijos” (1995) kūrėjų. „Pixar“ (kai kompanijai vadovavo jau J. Lasseter) sukūrė daug populiarių filmų: „Iš vabalų gyvenimo“ (1998), „Žuviukas Nemo“ (2003), „Ratai“ (2006) ir kt. 2006 m. „Disney“ įsigijus „Pixar“, S. Džobsas tapo stambiausiu privačiu „Disney“ akcininku (7%).

1991 m. S. Džobsas vedė L. Powell, o juos sutuokė dzen budistų vienuolis. Jiedu susilaukė sūnaus ir dviejų dukrų (dar viena dukra yra gimusi 1978 m. po draugystės su dailininke Ch. Brennan).

1997 m. „Apple“ nupirko „NeXT“ – ir taip S. Džobsas grįžo vadovauti į „Apple“. 1998 m. kovą jis nutraukė “Newton”, “Cyberdog”, “OpenDoc” projektus. “Apple” darbuotojai įsibaugino, kad gali būti atleisti. O su “NeXT” įgyta NeXTStep operacinė sistema tapo “Mac OS X” pagrindu. Kompanija rinkai pateikė naujus produktus, tokius kaip “iMac” ir padidino pardavimus. Kompanija realizavo keletą naujų idėjų ir pateikė rinkai „iPod“, „iTunes“, „iPhone“ (2007) bei „iPad“. Tačiau S. Džobsas negarsėjo labdara (kaip B. Geitsas) ir, grįžęs į „Apple“ atšaukė visas labdaros programas. 2005 m. S. Džobsas aštriai pasisakė prieš aplinkos apsaugos šalininkus, reikalaujančius „Apple“ įtaisų utilizacijos. Tad per S. Džobso kalbą Stanfordo universitete lėktuvas tempė plakatą „Styvai! Nebūk mini grotuvu, utilizuok e-atliekas!“ 2006 m. „Apple“ teko išplėsti savo utilizacijos programą.

S. Džobsas buvo ir mėgiamas, ir kritikuojamas – ypač dėl savo iškalbos, o jo kalbos neretai prasilenkdavo su realybe. Jis kelis metus (nuo 2003 m.) sirgo kasos vėžiu – 2008 m. „Bloomberg“ televizija netgi netyčia išspausdino jo nekrologą. Tais metais jo išvaizda tikrai buvo ne kokia. 2009 m. jam buvo persodintos kepenys. 2011 m. sausį laikinai paliko vadovo postą, sakydamas, kad “dėmesį skirs sveikatai”, tačiau kovo 2 d. pasirodė „iPad 2”, o birželio 6 d. ir Compare Steve Jobs „iCload“ pristatymuose. 2011 m. rugpjūtį atsistatydino iš „Apple‘ vadovo pareigų – ir jau po kelių valandų „Apple“ akcijų kursas nukrito 5%. S. Džobsas mirė 2011 m. spalio 5 d. Palo Alto mieste (Kalifornija).

S. Džobsas vertintas kaip agresyvi ir reikli asmenybė. „Fortune“ jį vadino „vienu iš Silicio slėnio egomaniakų“. Jis buvo ir kerštingas, pvz., 2005 m. jis uždraudė „Apple“ parduotuvėse pardavinėti „John Wiley & Sons“ knygas, nes jie išleido su juo nesuderintą jo biografiją „iCon: Steve Jobs“. Buvęs kolega Dž. Raskinas išsireiškė, kad Džobsas „būtų buvęs puikiu Prancūzijos karaliumi“. Jis apsimėtė kandžiomis replikomis su „Dell“. 2011 m. interviu W. Isaacson‘ui, jis atskleidė, kad buvo susitikęs su B. Obama, kuris pasiskundė, kad trūksta programinės įrangos kūrėjų. Šį susitikimą S. Džobsas pakomentavo: „Prezidentas yra gana smarkus, tačiau jis tebeaiškina mums priežastis, kodėl reikalai negali būti išspręsti... Tai mane siutina“.

S. Džobsas yra gavęs keletą apdovanojimų. 1984 m. jam, kartu su S. Vozniaku, R. Reiganas įteikė Nacionalinį Technologijų medalį. 2007 m. „Fortune“ žurnalas jį įvardijo kaip įtakingiausią verslininką, o 2009 m. – įtakingiausiu vadovu. 2010 m. “Times” jį išrinko Metų žmogumi. 2011 m. “Forbes” įtakingiausių žmonių reitinge S. Džobsas buvo 17-je vietoje.

Po mirties S. Džobsas plačiai pristatomas kaip vizionierius, pionierius ir genijus verslo, inovacijų ir produktų kūrimo srityse, kaip žmogus, smarkiai pakeitęs dabartinė pasaulį, pavyzdžiu daugeliui vadovų.

S. Džobsas pristatomas trijuose dokumentiniuose filmuose apie PK istoriją:

  • „Nerdų triumfas“ (1996 m., 3 serijos) – apie personalinių kompiuterių iškilimą;
  • „Nerdai 2.0.1” (1998 m., 3 serijos) – apie Interneto vystymąsi;
  • „Silikono slėnio piratai“ (1999) – apie „Apple“ ir „Microsoft“ vystymąsi.
    ir skirti specialiai S. Džobsui:
  • „Styvas Džobsas: Paskutinis reikalas“ (2011)
  • „iGenius: Kaip Styvas Džobsas pakeitė pasaulį“

    Knygos apie S. Džobsą:
  • M. Moritz. The Little Kingdom, 1984
  • A. Deutschman. The Second Coming of Steve Jobs, 2001
  • J.S. Young, W.L. Simon. iCon: Steve Jobs, 2005
  • W. Isaacson. Steve Jobs, 2011

Skaitykite ir apie Styvą Vozniaką: gyvenimas šešėlyje

Kiti HOT.LT straipsniai:
Kobolo motina
Čarlzas Babidžas
Kompiuterių ištakos
Kompiuterių istorija
Mažylis buvo pirmasis...
Jau 50 m. „meinfreimams“
ABC – pirmasis kompiuteris?
Bilas Geitsas: kol dar nebuvo garsus
Technika: Nuo Paleolito laikų
Konradas Cūzė ir jo C modeliai
Džonas fon Neimanas
Algebra akimirksniu
Ką vadiname programuotoju?
Unix ir C kalbos kiltis ir ... šachmatai
Tikroji Interneto pabaiga
Ar mašina kada nors mąstys?
Danas Briklinas: skaičiuoklės autorius
Pirmoji programuotoja: Ada Lovelace
P-NP: Ant sveiko proto svarstyklių
AWK kalba - sena ir nuolat aktuali
Naujojo tipo mokslas
ARPANET istorija
Programavimo kalbų evoliucija
Seniausias pasaulyje analoginis kompiuteris
Apie reliatyvumo teorijos prioriteto nustatymą
Matematikos šlovė ir garbė
Visata kaip kompiuteris
Programavimo paradigmos
Papildytoji tikrovė
Davidas Hilbertas
Nulio istorija
Haketonai

 

 
 
HOT.LT informacija  
Kviečiame visus prisidėti prie svetainės kūrimo! Rašykite el.paštu info@hot.lt Mes stengiamės Jums!  
 
Atskiri HOT skyriai  
Domeno vagystė  
Interneto romantikai  
Programinė įranga  
WebOn produktai el.komercijai  
 
Karštos WWW svetainės  
 
Informacija:  
NSO ir mistika  
ONLINE.LT  
   
Atvirukai, sveikinimai  
Sveikinimų svetainė  
   
Portalai  
Banga  
Omnitel laikas  
 
Lietuviai:  
Lietuviai Atlantoje  
Klubas Litvania  
Globalusis tinklas  
Lithuanica svetainė!  
Pasaulio lietuvis  
Latvijos lietuvis  
Aklųjų biblioteka  
  Mirusieji - atminimui  
   
Aukcionai, prekyba:  
Aukcionai  
Aukcionai, pinigai  
Banknotai  
 
Spauda:  
Verslo žinios  
TV laida "Eta"  
Žinių radijas  
Būdas Žemaičių  
Lietuvos rytas  
Moteris, žurnalas  
Vartiklis, elraštis  
 
Interneto paslaugos:  
Elnet@  
Omnitel WAP serveris  
 
Kompiuteriai:  
Sonex kompiuteriai  
Baltic Amadeus  
 
Kultūra:  
Džiazo svetainė  
Lietuvos filharmonija  
Interaktyvi proza  
  Rasa, tautiniai šokiai  
Dailės muziejus  
Meno leidiniai  
Lietuvos vienuolynai  
Muziejai ir parkai  
Teatras  
Meno galerija  
Filosofija  
Mitologija  
Literatūra  
  Poezija  
  Fantastika  
  Biblijos puslapiai  
   
Mistika:  
Kabala  
Fuko švytuoklė  
5 medžiai  
Masakh  
   
Darbo sauga  
Sabelija  
 
Pramogos:  
Sporto puslapis  
PAULIAUS puslapis  
DARTS sporto puslapis  
   
Laisvalaikis:  
Akvariumai  
   

 

 
 
delo
© HOT.LT 2000.
Draudžiama be leidimo naudoti bet kurią šios svetainės dalį.
'Intelligent' design.