Pradedant DEC VT100
Pirmuoju video displėjumi, kurį pardavinėjo DEC (Digital Equipment Corporation), buvo PDP-1
(apie 1962 m.) displėjus. VT05, sukurtas 7-o dešimtm. pabaigoje, buvo stiklinis teletaipas, tačiau
pirmuoju DEC terminalu, turinčiu tokias svarbias galimybes kaip adesuojamas žymeklis, buvo VT52 (apie 1974 m.).
Tuo metu terminalų rinkoje vyravo visiškas chaosas, kai kiekvienas gamintojas įvedinėjo savas
terminalų valdymo sekas . Tačiau palengva tam buvo sukurti ANSI standartas. Pasirodžius X3.64 (1977
m. pab.), kai kurie gamintojai ėmė skųstis, kad standartas pernelyg painus ir negali būti pritaikytas.
Tačiau DEC pagamino VT100 (1978), panaudojusi brandžią idėją panaudoti bendros paskirties
mikroprocesorių (8 bitų Intel 8085) kodų sekų interpretavimui. Ir nors tai nebuvo pirmuoju terminalu,
palaikančiu X3.64 standartą, VT100 greitai išpopuliarėjo ir DEC tapo pirmaujančia terminalų gamintoja.
Visi vėlesni DEC terminalai galėjo emuliuoti savo pirmtaką, nors ir pridėdavo naujų galimybių. Tačiau
iš tikro dauguma šiuolaikiniu VT100 emuliacijų iš tikro imituoja kiek patobulintą VT102.
1983 m. VT220 perėmė mantiją iš VT100 tekstiniams taikymams, o VT240 reikalavo atskiros grafikos
įrangos. Kita karta buvo VT320, VT330 ir VT340, o sekanti VT420 ir VT440. 1996 m. buvo parduodami
VT510, VT520 ir VT525 (jie parduodami su Digital ir Dorio prekiniu ženklu, tačiau iš tikro juos gamina Ostine Boundless Technologies).
DEC - viena pagrindinių JAV kompanijų kompiuterių rinkoje 1957-1998 m. laikotarpiu. 1998 m.
DEC nupirko Compaq (pati 2002 m. atitekusi HP) tuo metu tai buvo didžiausias firmų
susijungimas kompiuterių pramonėje, tačiau Compaq nelabai žinojo ką daryti su pirkiniu.
7-me dešimtm. Išpopuliarėjo DEC kompiuteriai (ypač PDP-8, laikomas pirmuoju sėkmingu
minikompiuteriu). 1970 m. pasirodė gerai žinomas PDP-11, o 1977 m. VAX-11 buvo plačiai
naudojamu 32 bitų minikompiuteriu. Tie kompiuteriai daugelyje sričių galėjo konkuruoti su
didžiaisiais kompiuteriais (mainframe). Tačiau spartus mikrokompiuterių vystymasis 9-o
dešimtm. pabaigoje greitai sumažino DEC sistemų vertę. Jos paskutiniu didesniu bandymu buvo
DEC Alpha 64 bitų RISC architektūra, tačiau, nors tuo metu tai ir buvo greičiausi procesoriai,
tačiau dėl gana aukštos kainos teko iškristi iš vežimo.
Taip pat DEC gamino ir spausdintuvus, terminalus, ryšio priemones (tinklo plokštes). Taip pat kūrė
programinę įrangą (kompiliatorius ir kt.).
TSRS plačiai (nelegaliai) klonavo DEC kompiuterius ir programinę įrangą. Pvz., PDP-11 paremtą
dviprocesorinį kompleksą SM-1600 gamino Sigma Lietuvoje (kaip ir VAX-11 pagrindu sukurtą SM -
1700). Lietuvoje iki IBM PC įsigalėjimo buvo paplitę DVK-2 mikrokompiuteriai, naudojantys
procesorius artimus DEC T-11. Jie buvo suprojektuoti ir gaminami Zelenograde šalia Maskvos.
Operacine sistema buvo RT-11 klonas (OS DVK). O štai Lietuvoje Švyturio žurnalas (leistas 1949-
1999) pirmasis panaudojo DVK-3 kompiuterį maketavimo darbams - teksto laužymui, taip
atsisakydamas linotipo naudojimo (apie 1992-94 m.; sistemos kūrėjai A. Balvočius ir J. Skendelis). Dar
vienu pagarsėjusiu PDP-11 klonu buvo mokykloms skirtas mikrokompiuteris BK-0010, gamintas Šiaulių Nuklone.
Kiti HOT.LT straipsniai:
Jie to nesakė...
Kompiuterių ištakos
Mažylis buvo pirmasis...
Jau 50 m. meinfreimams
ABC pirmasis kompiuteris?
S. Lemas. Cave Internetum
Perfokortos ir jų istorija
Mašininės grafikos pradžia
Pirmasis interneto ryšys
Ar mašina kada nors mąstys?
Programavimo kalbų istorija
Styvo Džobso kelias į žvaigždes
Danas Briklinas: skaičiuoklės autorius
Pirmoji programuotoja: Ada Lovelace
Bilas Geitsas: kol dar nebuvo garsus
Verčiame kompiuterinius terminus (PDF)
Kas vyko ar įvyko? SKIE-MUO: Priešistorė
Ką byloja byla: ar teks bylinėtis dėl bylos? (HTML)
Seniausias pasaulyje analoginis kompiuteris (HTML)
Lambda išraiškos Java į naują lygį
Visata kaip kompiuteris
Aukšto lygio programavimo kalbų evoliucija
Mūšis kibernetiniame pasaulyje
Kitoniškumas: dygios eilutės
Įsilaužimų istorija
ARPANET istorija
Užmirškite Internetą mokyklose
Haketonai
|