Hot.lt logo Hot.lt meniu
karščiausios IT naujienos
pasirink skiltį  
 
Turinys
Laimėk prizą!
El.prekyba
Įdomybės Internete
Atsiliepimai
Prenumeruokitės!
Klausk-atsakys!
Keiskimės nuorodomis!
Anekdotai
WWW
Menas:
Ars Novus, meno galerija
Žiniasklaida:
Aš Lietuvai
Anarchija
.
Knygų katalogas
.
Statyba ir remontas
StatVilsta
Laisvalaikis:
Akvariumai, fauna, flora
Įdarbinimas:
Preilė: darbuotojų paieška
Verta:
.
Astro Garden
Vedų kultūros centras
Sachadža Joga
Kaimo sodyba
Dausuva
.
Karšta
Visatos modeliai
Fermi paradoksas
Žodis apie Gagariną
Olandiškas pretendentų pėdsakas
Riiti Jokomicu: Musė
Australijos Svajų metas
Elohimų alchemija
Christian Libens. Sekso poetika
Kvantinė chemija
Simpsonų trauka ir žaidimas skaičiais
I.Naživinas. Judėjas
„Kosmografija“ apie Lietuvą
Elementariosios dalelės
Minčių valdymas
Kasijus
Egzistencializmas
Religiniai anekdotai
Povandeninė civilizacija
Cz. Milosz. Ulro žemė
K.Jungas.Vėlyvos mintys
K.Saja. Molynė
Placebo - veikia
Ateivių civilizacijos
Krikščionybė Egipte
Traktatas apie dvi Sarmatijas
P.Adams. Senamadiška muzika
Mitas ir mokslas
J.A. Zaidelis. Riba
Emerikas Koloje
Vaišešikos mokykla
"Pioneer" anomalijos
Dao laikas
Oreivystės istorija
R.W. Emersonas. Poetas
"Sutvėrėjo" žemėlapis
Esė apie dzūkus
I.Calvino. Katinų markizė
Ramakrišnos panteizmas
"Wow" signalas
Odisėjas visapusiškas
Keistai pažįstama, Deja vu
Ortodoksų bažnyčia
A. Einšteino panteizmas
Gyvieji spinduliai
K.Jungas ir NSO
Suvokimo durys
Alisa ir musmirės
Ūlos kraštas senovėje
Pasimetusios merginos memuarai
Sielos klajonės
Šėtono manifestas
OBE ir sapnai
Dropa diskai
Nibiru ir šumerai
įvadas į Kabalą
Holografinis katinas
Kęstutis Plankas. Eilėraščiai
Festo disko paslapties beieškant
Pederastai dulkina tautą
Slėpiningieji Edeno sodai
Hitleris: gyvas ar miręs?
Prakeikti nematomi dalykai
Mankurtas: be ateities
Interneto pabaiga
E-bylos
 
 

Perfokortos ir jų istorija

 

Perfokorta - dažniausiai stačiakampio formos ir iš standaus popieriaus (kartono) pagaminta duomenų laikmena, naudojama automatizuotose duomenų apdorojimo sistemose. Informacijoje joje užrašoma išmušant skylutes tam tikrose perfokortos vietose. Panašiu principu informacija užrašoma ir perfojuostose, kurios yra ilgos ir siauros (dažniausiai standaus popieriaus) juostelės. Plačiai naudotos pirmuosiuose kompiuteriuose, o anksčiau – įvairiose automatizuotose staklėse (audimo ir kt.). Kompiuteriuose jas vėliau beveik visiškai išstūmė kito tipo (magnetinės, optinės) laikmenos. Nors 2011 m. JAV tebegyvavo kompanija Cardamation, tiekianti perfokortas ir įrenginius joms.

Pirmąkart perfokortos panaudotos Ž.M. Žakaro audimo staklėse (žr. >>>>>).

Išradimas iškart patraukė dėmesį, nes kariaujančiam Napoleonui labai trūko medžiagos kareiviams. Vis tik reikia paminėti, kad dar 1725 m. perduoti audinių raštą staklėms popierinės perfojuostos pagalba pasiūlė Bazilis Bušonas1). Apmatų siūlai buvo pakeliami priklausomai nuo to yra ar nėra skylutė perfojuostoje. Po 3 m. jo padėjėjas Jean-Baptiste Falcon‘as išplėtė valdomų siūlų kiekį naudojant ratu sujungtas stačiakampes kortas. Vis tik dar reikėjo žmogaus pagalbininko tokių mechanizmų priežiūrai.
Jacques Vaucanson‘as2), išgarsėjęs mechaninių žaisliukų (antis, fleitininkas ir t.t.) kūrimu, kardinolo Fleri3) 1741 m. buvo paskirtas šilko manufaktūros inspektoriumi. Jis buvo atsakingas už šilko gamybos reformą, nes Prancūzija tame atsiliko nuo Anglijos ir Škotijos. 1745 m. jis sukūrė pirmąją visai automatizuotas audimo stakles remdamasis Bušono įdirbiu. Tačiau tuo metu padėtis jo sprendimų įdiegimui buvo nepalanki dėl kardinolo Fleri išlaidų mažinimo politikos.

Informatikoje perfokortos buvo panaudotos rusų valdininko S. Korsakovo4) „intelektualiose mašinose“ (1832), skirtose informacijos įrašų paieškai ir klasifikavimui. Jis buvo Ukrainoje gimęs homeopatas, kurio giminė 14 a. atsikėlė iš Lietuvos. Dirbdamas Policijos statistikos skyriuje jis sumąstė kelias „mašinas idėjų palyginimui“. Jos visų pirma buvo skirtos informacijos, saugomos perfokortose (ar panašiose laikmenose, pvz. medinėse perforuotose lentelėse), paieškai. Jis pristatė savo idėjas imperatoriškajai Mokslų akademijai Peterburge, tačiau jos buvo atmestos. Prisiminta jas tik 1961 m. tiriant MA archyvus.

Perfokortų idėją panaudojo ir Č. Babidžas savo Analitinės mašinos projekte (1834) . Joje buvo numatyta trys perfokortų tipai: skaičiams, aritmetinėms operacijoms ir duomenų įkėlimo bei išvedimo operacijoms valdyti. Kiekvieną jų turėjo skaityti atskiras perfokortų skaitytuvas. Taip pat buvo numatytas ir rezultatų perforavimas, kad juos vėliau būtų galima panaudoti kaip įvedimo duomenis.

Dideliu postūmiu perfokortų naudojimui tapo poreikis sparčiau apdoroti surašymo duomenis. Pvz. 1880 m. surašymo duomenys buvo apdorojami 8 m. Tad 1884 m. amerikietis Hermanas Holeritas6) užpatentavo gyventojų surašymo mašiną (Holerito tabuliatorius5)). Pirmas jos variantas naudojo perfojuostas, tačiau paaiškėjo kad jos nelabai patogios. Tada atėjo eilė perfokortoms. Specialaus įrenginio skylučių išmušimui dar nebuvo ir buvo naudojamas traukinių konduktoriaus perforatorius. Kortelės buvo rūšiuojamos elektrinių įrenginių. 1911 m. Holeritas pardavė savo firmą. Ji pasivadino "Tabulating Recording Co", o 1924 m. vasario 14 d. ji pakeitė pavadinimą į IBM (International Business Machines).

Egzistavo daug perfokortų formatų, tarp kurių labiausiai paplitęs buvo 1928 m. įvestas „IBM formatas“ (7 3/8 × 3 3/4 colio; 12 eilučių po 80 stulpelių; kortos storis – 0,007 colio). Pradžioje jų kampai buvo smaili, o 1964 m. imti apvalinti. Viršutinis kairysis kampas buvo nukirptas, kad perfokortos nebūtų įkišamos kitu galu ar apverstos. Tačiau jų priminimu šiuolaikinėse kompiuterinėse sistemose liko tekstinis režimas, kurį sudaro 80 ženklų vietų eilutėje.
FORTRAN perfokorta

1) Bazilis Bušonas (Basile Bouchon) – 18 a. tekstilininkas Liono šilko centre, 1725 m. išradęs perfojuostą, kurią panaudojo dalinei audimo staklių nustatymo raštui automatizacijai. Tai laikoma pirmuoju pusiau automatinės mašinos panaudojimu pramonėje.
Metmenų siūlai buvo praverti pro horizontalių adatų akutes. Adatos buvo pakeliamos ar paliekamos vietoje priklausomai nuo to, ar perfojuostoje buvo skylutė.

2) Žakas de Vokansonas (Jacques de Vaucanson, 1709-1782) – prancūzų išradėjas, mechanikas. 1727 m. Lione atidarė dirbtuves, kuriose meistravo mechaninius žaislus, tarp jų ir žmogaus pavidalo. Iš jų žinomiausi buvo varinės antys, kurios kvaksėjo, plasnojo sparnais, lęsė pabertus grūdus, žmogaus ūgio fleitininkas, judinančio lūpas ir pirštus – 1738 m. jis buvo parodytas Paryžiuje, o jo veikimas paaiškintas brošiūroje „Le mecanisme du fluteur automate“ (1738).
Plačiau skaitykite puslapyje Mechaninis žvėrynas .

3) Andrė Fleris (Andre-Hercule de Fleury, 1653-1743) – prancūzų kardinolas (nuo 1726 m.), Liudviko XV pagrindinis patarėjas (faktiškai valdęs Prancūziją). Nuo 1698 m. paskirtas Frežiuso vyskupu, 1715 m. gavo De Turniu abatystę. Skatino jansenitų persekiojimą. Buvo Prancūzijos akademijos (nuo 1717 m.) ir Mokslų akademijos (nuo 1721 m.) nariu.

4) Semionas Korsakovas (1787-1853) – rusų valdininkas, homeopatas ir išradėjas, kūręs „intelektualias mašinas“, skirtas informacijos paieškai ir klasifikavimui, kuriose panaudotos perfokortos. Tuo užsiėmė dirbdamas Policijos departamento statistikos skyriuje. Jo išradimai: homeoskopai, ideoskopas, komparatorius.

5) Tabuliatorius - H. Holerito6) 1888 m. sukurtas elektromechaninis įrenginys 1890 m. gyventojų surašymo duomenų, užrašytų perfokortuose, apdorojimui. Apdorojimo algoritmas nurodomas komutatoriumi (kištukais komutacinėje lentoje). Juos gaminanti firmą nuo 1924 m. pasivadino IBM.
Tabuliatorius buvo sudarytas iš perforacinių kortų įvedimo įtaiso, dešimtainių skaitiklių, valdymo bloko, daugiaskilčio valdymo įrenginio. Prie tabuliatoriaus gali būti prijungtas suminis perforatorius, iš kurio į perforacines kortas perkeliami sprendimai. Skaitant perforacinę kortą, pro jos skylutes pralįsdavo metaliniai strypeliai, liesdavę vonelėje esantį gyvsidabrį. Kiekvienąkart prisilietus imdavo tekėti elektros srovė, atitinkamą skaitiklį pasukdavusi vienetu. Tabuliatoriaus veikimo greitis buvo iki 100 perfokortų per minutę.

6) Hermanas Holeritas (Herman Hollerith, 1860-1929) – vokiečių kilmės amerikiečių išradėjęs, sukūręs elektromechaninį perfokortų tabuliatorių5). Jis buvo skirtas informacijos sumavimui, o vėliau apskaitoje. 1896 m. įsteigė „Hollerith Electric Tabulating System”, kurią 1911 m. pardavė Č. Flintui . 1924 m. ji persivadinuso į IBM.
FORTRAN kalboje tekstinė konstanta (simbolių eilutė) kartais vadinama Holerito konstanta.

Kiti HOT.LT straipsniai:
Kompiuterių istorija
Čarlzas Babidžas
Kompiuterių ištakos
IBM: jau 50 m. „meinfreimams“ Kobolo motina
Mažylis buvo pirmasis...
S. Lemas. Cave Internetum
ABC – pirmasis kompiuteris?
Didelių duomenų analizės terminai
Pirmasis interneto ryšys
Bilas Geitsas: kol dar nebuvo garsus
Dėl kompiuterinio raštingumo
Technika: Nuo Paleolito laikų
Konradas Cūzė ir jo C modeliai
Džonas fon Neimanas
Unix ir C kalbos kiltis ir ... šachmatai
Tikroji Interneto pabaiga
Ar mašina kada nors mąstys?
Danas Briklinas: skaičiuoklės autorius
Pirmoji programuotoja: Ada Lovelace
MS SQL užklausų rezultatų puslapiavimas
AWK kalba - sena ir nuolat aktuali
Naujojo tipo mokslas
ARPANET istorija
Programavimo kalbų evoliucija
Visata kaip kompiuteris

 

 
 
HOT.LT informacija  
Kviečiame visus prisidėti prie svetainės kūrimo! Rašykite el.paštu info@hot.lt Mes stengiamės Jums!  
 
Atskiri HOT skyriai  
Domeno vagystė  
Interneto romantikai  
Programinė įranga  
WebOn produktai el.komercijai  
 
Karštos WWW svetainės  
 
Informacija:  
NSO ir mistika  
ONLINE.LT  
   
Atvirukai, sveikinimai  
Sveikinimų svetainė  
   
Portalai  
Banga  
Omnitel laikas  
 
Lietuviai:  
Lietuviai Atlantoje  
Klubas Litvania  
Globalusis tinklas  
Lithuanica svetainė!  
Pasaulio lietuvis  
Latvijos lietuvis  
Aklųjų biblioteka  
  Mirusieji - atminimui  
   
Aukcionai, prekyba:  
Aukcionai  
Aukcionai, pinigai  
Banknotai  
 
Spauda:  
Verslo žinios  
TV laida "Eta"  
Žinių radijas  
Būdas Žemaičių  
Lietuvos rytas  
Moteris, žurnalas  
Vartiklis, elraštis  
 
Interneto paslaugos:  
Elnet@  
Omnitel WAP serveris  
 
Kompiuteriai:  
Sonex kompiuteriai  
Baltic Amadeus  
 
Kultūra:  
Džiazo svetainė  
Lietuvos filharmonija  
Interaktyvi proza  
  Rasa, tautiniai šokiai  
Dailės muziejus  
Meno leidiniai  
Lietuvos vienuolynai  
Muziejai ir parkai  
Teatras  
Meno galerija  
Filosofija  
Mitologija  
Literatūra  
  Poezija  
  Fantastika  
  Biblijos puslapiai  
   
Mistika:  
Kabala  
Fuko švytuoklė  
5 medžiai  
Masakh  
   
Darbo sauga  
Sabelija  
 
Pramogos:  
Sporto puslapis  
PAULIAUS puslapis  
DARTS sporto puslapis  
   
Laisvalaikis:  
Akvariumai  
   

 

 
 
delo
© HOT.LT 2000.
Draudžiama be leidimo naudoti bet kurią šios svetainės dalį.
'Intelligent' design.