Visada įdomu sugrįžti atgal, ir patikrinti, kaip išsipildė tai, ką prognozavote... Tad siūlome šią
beveik prieš du dešimtmečius parašytą garsaus lenkų fantasto esė.
Apie autorių žr. >>>>>
Iš Vienos gavau laišką, kurio autoriai atkreipė dėmesį į vieną mintį iš mano interviu Spiegel žurnalui
apie antimateriją. A ten sakiau, gal kiek lengvabūdiškai, kad mažiau bijau antimaterijos nei interneto. Tai
juos sudomino, kadangi visi susižavėję internetu ir mano, kad ateityje nieko kita nedarysime, tin
naršysime jo tinkluose ir šen ir ten.
Tad pabandysiu, kiek iš anksto, užbėgdamas į ateitį, parinkti mano mintį patvirtinančius argumentus.
Internetas man atrodo vienu tų grynai technologinių reiškinių, kurio šviesusis aversas plačiai
reklamuojamas ir todėl geriau matomas, nei jo niūrus reversas. Kaip modelį, aišku, primityvų,paimsiu
didelę geležinkelio stotį su į visas puses vedančiais skruzdėlių takais, iešmais, išsišakojimais ir kitais
įrenginiais. Iš stoties išvyksta šimtai traukinių. Idėja, kad jie gali būti prikimšti tik šieno, pakulų ar žirnių su
kopūstais, yra beprasmė. Svarbu, ką veža ir kam veža. Tokiu būdu Internetas tai grynai komunikacinės
svajonės realizacija, tačiau iš esmės viskas yra gerokai sudėtingiau.
Mokslo institutai, universitetai, didelės redakcijos ar informacinės agentūros, be abejo, iš tinkle turi
didelę naudą, bet efektyviai juo naudotis galima tik daugiau ar mažiau uždaroje sistemoje. Bet jei
atvirkščiai, kaip tai planuojama, sistema atvira, o internetas neturi apribojimų, jokio centro, jokios
kontrolės (bijau sakyti, cenzūros), tai mums gresia ne tik kažkokia pornografija, bet atsiveria ir didžiulė
kriminogeninė erdvė. Netrukus kiekvienas, turintis modemą, telefoną ir kompiuterį, galės bet kurią minutę
kalbėtis su kuo pageidauja, o tuo netruks pasinaudoti įvairios gaujos, teroristai, mafija. Tinkle galima, ir
specialistai tai daro, vogti informacines paslaptis ar kredito kortelių numerius, vienu žodžiu, rengti
stambius sukčiavimus. Žaidiškas duomenų perdavimas be jokios kontrolės iš vieno Žemės krašto į kitą
gali sukelti biržų kursų karštinę.
Aš, deja, netikiu, jog anima naturaliter christiana est (natūraliu gyvenimu yra
krikščioniškas). Patirtis moko, kad greičiau jau žmogus žmogui vilkas. Aš labai norėčiau, kad
nebūtų atlapotos visos durys, kad šis tinklas būtų kontroliuojamas. Štai vokiečiai atliko
bandymą, deja, gana bedantį, iš tinklo pašalinti kai kurias temas, kaip liaudies socializmas ar
terorizmas. Tinklas pats savaime nėra protingas, kaip ir telefono tinklas. Tinklui žinia apie tai,
kad 10 atominių bombų nukrito ant Japonijos nėra svarbesnė nei tai, kad šeimininkės
sandėliuke prasmirdo kiaušinis.
Aš skaičiau paskutinius interneto fanų pasisakymus apie galimybę atlikti chirurgines operacijas
Afrikos džiunglių glūdumoje jas darys vietos chirurgai vadovaujant patyrusio amerikiečių
chirurgo, sėdinčio savo kabinete kitame žemyne. Tokiais atvejais kai kas prarandama: taip, pvz.,
pas sergantį cukriniu diabetu ateina senas patyręs daktaras, vaikščiojanti enciklopedija, ir iškart
pajunta lengvą acetono kvapą, būdingą šiai ligai. Internetas jokių kvapų neperduoda ir
intuityvios patirties žinios dingsta.
Dauguma, tarp kitko, pokalbio temą laiko pramoga ar žaidimu juk taip malonu susisiekti su
pažįstamu ir juo pasišnekėti neatsitraukiant nuo rašomojo stalo tokiu būdu internetas tampa korinio
telefono, apimančio visą Žemės rutulį, atmaina. Gali atsirasti eilinis prieštaravimas, toks banalus, kad net
nesinori apie jį kalbėti norint naudotis tinklu reikia mokėti lotynišką abėcėlę ir anglų kalbą. Tailandietis ar
kirilicą naudojantis slavas su savo kalba į internetą nelįs, ne nėra verčiančio įtaiso. Taigi, broliai, pirma
išmokite anglų kalbos. Atsiranda žmonių skaidymas š mokančius šią kalbą ir jos nemokančius. Šis
anglizavimas plinta vis plačiau ir mane jaudina ne vien tik iš lingvistinių sumetimų; tai susiję su
technologija, kuriai suteikiama privilegijuota padėtis, kitas paliekant už borto.
Iškyla ir grynai techninės problemos. Kai kurie interneto adresai sudaryti iš beprasmio raidžių ir
skaitmenų rinkinio. Kol buvo kalbama apie kelis tūkstančius adresų, jie tilpo vienoje knygoje Bet šiandien
kalbama apie 40 mln., - ir tai jau net ne enciklopedija, o visa biblioteka. Kažkada Apžiūroje vietoje aš
sugalvojau atstumininkus, kurie informaciją matavo atstumu, kurį reikia nueiti, kad sužinotum, pvz., kad
kažkas kažką padarė. Kaip prieš didelių elektrinių užtvankas yra pastatyti filtrai, saugantys nuo teršalų,
taip ir internetas privalo gintis nuo informacinio potvynio. Pateiksiu nežymų pavyzdį: vienas specializuotas
Amerikos žurnalas manęs paprašė straipsnio apie protingus robotus. Aš kenkiškai parašiau, kodėl
protingi robotai negalimi, o vienas Kanados lenkas iš Monrealio MakGilo universiteto tekstą išvertė į anglų
kalbą. Aš to paprašiau faksu, tačiau jis atsakė el. paštu; pats jo atsakymas buvo trumpas, užtat adresas ir
kiti tarnybiniai duomenys, kurių dėka laikas galėjo ateiti iki mano sekretoriaus, buvo du kartus ilgesni. O
tvirtinimas, kad internetas gali pakeisti knygas, bibliotekas, skaityklas, skamba nemaloniai. Sako, kad
kažkas apsivedė per atstumą ir turi žmoną kitame pasaulio pakraštyje. Knyga nėra paprastas daiktas ją
norisi paimti į rankas, vartyti, kaip aš daraus u prieškariniu Ugnies ir kardo leidimu.
Taip pat manau, kad yra pavojų, apie kuriuos dabar nežinome. Atsiradus pirmajam automobiliui taip
pat nebuvo numatyta, kas nutiks vystantis mechanizacijai. Bet kuri technologija turi savo tamsiąsias iš
anksto nenuspėjamas puses. Neneigiu akivaizdžios interneto naudos. Žadama, kad virtuali tikrovė mus
taip pat pasieks per jį. Bet niekas plačiau nerašo su juo susijusius pavojus. Labai neramina, pad
pagrindinė varančioji interneto jėga stambus kapitalas. Investuotojai tikisi didelio pelno, tad iš čia ir kyla
pastangos įtikinti visus, kad prisijungus prie tinklo prasidės laimingiausia jų gyvenimo epocha. Aš,
priešingai, matau daug pavojų, nors net nepaliečiau politikos sferos, kuri yra labai svarbi. O juk ne
cave canem*), o tik cave Internetum - tokia mano ypatinga pareiga.
*) cave canum, lot. saugokis šuns
Kiti HOT.LT straipsniai:
Dirbtinis protas?
Interneto istorija
Amerikietiškoji Šalčiūtė
Didžiųjų duomenų mitas
Siurbkite tiesiai į smegenis
Aklieji bei aiškiaregiai
Virusinis marketingas
Informacijos ekologija
Pirmasis interneto ryšys
Tikroji Interneto pabaiga
Kuo taps Homo sapiens?
S. Lemas. Trumpas sujungimas
Atskleistoji istorija: SKIE-MUO
A. Cvetkovas. Blogio atskleidėjai
Kas ten šiukšlina mano komentarų sritį?
Baltasis erelis visuotinio nervingumo fone
Eliza ir rūpesčiai dėl tapatybės
Bilas Geitsas: kol dar nebuvo garsus
Mūšis kibernetiniame pasaulyje
Užmirškite Internetą mokyklose
Ar mašina kada nors mąstys?
P-NP: Ant sveiko proto svarstyklių
Kada statistika gali meluoti?
Naujojo tipo mokslas
Seniausias pasaulyje analoginis kompiuteris
Pasikėsinimas į multivisatas
Senas, bet mielas dviratis
Kur viešpatauja chaosas?
Visata kaip kompiuteris
Senasis mano kūnas
Mažylis buvo pirmasis...
Požiūris į SEO
Haketonai
|
