"Transformacija nėra tik paviršutiniškų elementų pertvarkymas, o įsiskverbimas į dalyko
kiekvieno aspekto vidų; ir didžiausia kada buvus transformacija yra didžioji žmonijos
transformacija iš sukurtosios į kūrėją. Ir tai vis dar neužbaigtas veiksmas. Jis gali tęstis bet
kuriuo keliu. Galim nepataikyti į adatos skylutę",
M. Hallman, 2002
Kasdien vyksta individo sąryšiai su kultūra. Šiuolaikinės komunikacijos ir technologijos
priemonės pagreitina ir daro painesnius tuos ryšius. Pažanga vyksta kiber-erdvės plėtimąsi,
žmogaus kūno derinimu su robototechnika (kiborgai), dirbtiniame intelekte (DI), klonavime,
genų bei kamieninių ląstelių inžinerijoje (o tai įdalina vyrą pašalinti iš reprodukcijos
schemos), nanotechnologijose ir pan. Kiberseksualumas filosofiniais, literatūriniais ir
moksliniais aspektais iš dalies įkvėptas idėjomis iš mokslinės fantastikos (MF) vienas tokių
pavyzdžių.
Kiberseksualumas iškilo iš postmoderniosios kultūros teorijos, feminizmo judėjimo ir
naujausių mokslinės fantastikos kūrinių sąveikos, ekstrapoliuojant iš DI. Savo ruožtu,
postmodernioji kultūros teorija išsivystė iš marksizmo, psichoanalizės ir egzistencializmo
sintezės. Savo ruožtu, sintezės metu tos patyrė transformacijas: pvz., Lukiano
psichoanalitinės koncepcijos tapo labiau socialinėmis ir mažiau besiremiančios biologija.
Šį lydinį stipriai paveikė du kūriniai: D. Haraway "Kiborgų manifestas" (1985) ir W.
Gibsono "Neuromanceris" (1984). Haraway apibūdina kiborgą:
"Kiborgas yra kibernetinis organizmas, mašinos ir kūno hibridas, tiek socialinės tikrovės
kūrinys, tiek išmonės kūrinys
Tarptautiniai moterų judėjimai išvystė 'moters patirtį', kaip ir
neatskleistą ar atskleistą tą svarbų kolektyvinį objektą
Liberalizmas remiasi mąstymo
konstrukcija, įsivaizduojamu priespaudos suvokimu ir išsivadavimo iš jos galimybe. Kiborgas
yra išmonės ir gyvos patirties tvarinys, kuris pakeičia, kas laikyta moters patirtimi
. Tai
gyvenimo ir mirties grumtynės, tačiau ant riba tarp mokslinės fantastikos ir socialinės
tikrovės tėra optinė iliuzija".
Wolmark'as aiškina, kad "Manifestas":
"panaudoja [kiborgo] metaforą, kad pagrįstų, pirma, mokslo ir technologijos socialinių
ryšių marksistines ir feministines analizes, kurios grindžiamos duotu dominavimo ir
subordinacijos modeliu, ir, antra, kad sukurtų novatorišką socialistinę-feministinę strategiją,
nepriklausančia nuo apibendrinančių teorijų".
"Neuromanceryje" teigiama:
"'Matricos šaknys primityviuose arkadiniuose žaidimuose', pasakė balsas iš aukščiau,
'ankstyvosiose grafinėse programose ir kariniuose bandymuose su žmonėmis
Kiber-
erdvė. Visuotinė haliucinacija, kurią kasdien legaliai patiria milijardai operatorių, visose
tautose, vaikai mokomi matematinių koncepcijų
Grafinis duomenų atvaizdavimas iš
kompiuterių perkeliamas į žmogiškąją sistemą. Neįsivaizduojamas sudėtingumas. Šviesos
linijos sudėliotos mąstymo erdvėje, duomenų spiečiai ir žvaigždynai. Tarsi gęstančios miesto
šviesos'".
Wolmark'as po interviu Gibsonu pasakė, kad tasai:
"
nukalė [kiber-erdvės] terminą 'visuotinės haliucinacijos' apibūdinimui
'Kiekvienas
dirbantis su kompiuteriu, kurį pažįstu, atrodo yra susikūręs tikėjimą, kad anapus ekrano yra
tam tikra erdvė, kurios nesimato, tačiau žinai ją esant'".
Atkreiptinas dėmesys, kad tos dvi metaforos, kiborgas ir kiber-erdvė
pabrėžia prigimtį ir auklėjimą: Kiborgas įgimtą prigimtį, biologinį būties pagrindą; Kiber-
erdvė aplinkos ir lavinimo svarbą. Kiborgas pabrėžia kai kurių biologinių aspektų
pakeitimą, o kiber-erdvė keičia individą pakeisdama kai kuriuos tikrovės aspektus virtualiais
dalykais.
Žmonių evoliucija parodo, kad:
1) ji priklauso nuo mūsų protėvių kasdieninės veiklos; akmeniniai įrankiai buvo kuriame
spaudžiant poreikiui maistui, drabužiams ir apsisaugojimui;
2) ji išlavino smegenis, sugebančius apdoroti informaciją; kūrybiškai mąstyti ir t.t.
3) Tai savo ruožtu įtakojo evoliucijos procesą;
4) davė mūsų vietos pasaulyje, mūsų paskirties supratimą.
Postmoderniojoje literatūroje, nepaisant jos įvairovės, pagrindinė tema yra diskursas, o
ne ideologijų dominavimas. Wolmark, atrodo, mokslinėje fantastikoje mato bendrumų su
tokiu postmodernistiniu diskursu (tai slepiasi po jos naudojamais terminais "ne-hierarchinė"
ir "ne-dvilypė"). Tuos du terminus ji galėjo perimti iš prancūzų feministės, filosofės ir poetės
Helene Cixous., kuriai, kaip ir J. Derrida'i, priešybės (dvilypumas) gali būti pavojingos,
priespaudos šaltinis. Dvilypumas gali skatinti sudėtingą dinamiką, iš kurios gali išsirutulioti
ne tik trokštami, bet ir mažai norimi kultūriniai aspektai. Tai ypač dažna asimetriniuose
sąryšiuose, kai viena iš priešybių stipriaa dominuoja (tai yra sudaro hierarchiją), pvz., kultūra
prieš gamtą, forma prieš materiją, kalbėjimas prieš rašymą. Tas dvilypumas susijęs ir su
vyro-moters santykiu. Atsiranda tendencija, kurią galima pavadinti
androginiškumu:
"[Cixous] įrodinėja apie biseksualumo sustiprinimo galimybę ne kaip lyčių nelygybės
paneigimą, o kaip įvairovės pripažinimą, apie vienu metu individe esančio vyriškumo ir
moteriškumo" (Sarup).
Žodis topoi reiškia bendrumo ir namų jausmą kiek mūsų vietos pasaulyje, tiek mūsų
vietos įvairiuose bendruomenėse požiūriu (Crucius). MF nemažai autorių atskiria
reprodukcijos ir tėvystės roles. M. A. Doane tvirtina, kad daugumai MF rašytojų, ypač
moterų, technologija leidžia destabilizuoti lyties tapatybę. Pvz., V. de l'Isle-Adam "Ateities
Ievoje" (1886) mechaninė Ieva, tiksli, tačiau sterili moters kopija, atskleidžia seksualinės
aistros ir reprodukcijos bei motinystės skirtumus. "Ieva" parodo ir technologijos ir aistros
suderinamumą, temą, kuri dažnai atkartota daugelyje fantastinių filmų, pvz., "Bangos
brastoje" (Stepford Wives, 1975), "Svetimas" (1979), "Svetimi" (1986), "Bėganti ašmenimis"
(Blade Runner, 1982). F. Lango filme "Metropolis" (1926) reprodukcija sukelia baimę, o ne
aistrą.
Kai kuriuose MF kūriniuose sutinkama empatija ar simpatija kitai lyčiai. U. le Guin
"Tamsos kairiojoje rankoje" (1969) sekso partneriai atsitiktinai sinchroniškai pakeičia lytį. Tai
leidžia peržengti žmogiškosios patirties ribas.
Elektrinės avys
"Bėgančioje ašmenimis" androidė Rachelė bando Rikui įrodyti savo žmogiškumą. Tai
iškelia klausimą apie androido ir žmogaus skirtumą. Filmas remiasi P. K. Dick'o romanu "Ar
androidai svajoja apie elektrines avis?" (1968). Pagrindinė tema yra androidai, kurie buvo
pagaminti "Rosen Asociacijoje" eksportui iš radiacija užkrėstos post-apokaliptinės Žemės
(2021-ais), kad būtų naudojami kaip vergai kolonijose. Daugeliui jų nepatinka niūri aplinka
ten ir jie prasmunka atgal į Žemę, kur yra persona non-grata, medžiojami ir
sunaikinami. Nuolat tobulėjant androidams, sukuriamas Nexus-6 modelis, siekiant apgauti jų
atpažinimo testus. Padėti komplikuoja tai, kad gali nukentėti nekalti žmonės, klaidingai
identifikuoti kaip androidai. Keli androidai sukiojasi šiaurės Kalifornijoje ir Rikas iš San
Francisko policijos skyriaus gauna užduotį surasti ir sunaikinti juos. Jo pirmtakas buvo
nušautas vieno tų androidų. Rikas nuvyksta į "Rosen" fabriką. Kad patikrintų testų tikslumą.
Pagrindinis skirtumas, kuriuo remiasi testas, yra tas, kad androidai neturi empatijos tai
nustatoma užduodant atitinkamus klausimus. Šizofrenikai nepraeina šito testo, tačiau visi jie
laikomi izoliuoti psichiatrinėse ligoninėse. Jei Nexus-6 apeis šį testą, jų gamyba turės būti
nutraukta. Rachelė, pristatyta kaip "Rosen" prezidento dukterėčia, susitinka Riką. "Rosen"
fabrike androidų grupė paruošta testui, bet prieš jį pradedant, Rachelo sako: "Išbandyk
mane".
Rachelė neparodo emocinių atsakymų į empatinius klausimus ir Rikas nusprendžia, kad
ji yra androidė. Eldonas, firmos prezidentas, laiko, kad ji žmogus, todėl testas nepavyko. Jis
tvirtina, kad ji daug laiko praleido kosminiame laive, todėl neišsiugdė atitinkamų reakcijų. Ji
yra viena iš nehospitalizuotų "šizų". Taip pat Eldonas kaltina, kad netetiška naudoti testus,
nes galėjo praeityje būti padaryta suklydimų nužudant tikrus žmones."Rosen" taip pat bando
papirkti Riką padovanodami "tikrą" pelėdą. Iš tikro, kaip ir Rachelė, pelėda yra netikra.
Rachelė kreipiasi į pelėdą kaip negyvą daiktą (anglų kalboje, naminiai gyvūnėliai
sužmoginami, įvardijant "he/ she", o ne "it"), o tai sukelia Rikui įtarimą. Jis vėl prijungia
aparatą, minėdamas, kad jo krepšys pagamintas iš vaiko odos. Ji nesureaguoja tinkamai (be
emocijų), parodydama, kad ji yra androidė. Testas reabilituojamas. Rikas klausia Eldono: "Ar
ji žino [,kad yra androidė]?". Eldonas atsako: "Ne, mes ją pilnai užprogramavom. Tačiau
manau, kad galiausiai ji tai įtarė", tada paklausia Rachelės: "Tu numanei, kai jis paprašė
papildomo testo?" ir Rachelė patvirtindama linkteli.
Naujoji Ieva
Claudia Springer pastebi (Wolmark), kad daugumoje šiuolaikinės "kibernetinės"
literatūros kūrinių, apimant ir komiksus, vaizduojami kiborgai ar asmenys, įeinantys į
"matricą" (kiber-erdvę), siekiantys atsikratyti "mėsos", organinio kūno ir tapti gryna sąmone.
Toks pasikeitimas turėtų panaikinti lyčių skirtumus. Tačiau kartu C. Spinger nurodo, kad toje
pat literatūroje požiūris į lytį yra stereotipinis ir perdėtas (pvz., "Robokopas" ar "Topo"):
"kiborgų įvaizdžiai sukuria ribojančius, o ne išlaisvinančius lyčių stereotipus" (A.Balsamo,
pas Wolmark). Kartu reikia atsakyti į klausimą: "ar gali būti mąstymas be kūno?" (Lyotard).
Kitas aspektas kiborbai iškelia klausimą apie nemirtingumo ir mirties santykį ir reikia
atsakyti: ar būtis ne fiziniame pasaulyje yra gyvenimas?
Mokslinėje fantastikoje pateikta daug nemirtingumo sukeltų paradoksų ir pavojų.
Nemirtingieji neretai supami vienišumo ir nuopuolio auros. Netgi Topo (iš komikso
"Cyberpunk") atsisako amžiams likti bekūniu Žaidimų lauke. Ir vis tik, kažkas lieka, kas susiję
su evoliucija. Topo sako: "galų gale, aš tesu duomenų konstruktas. Nieko įtartina tame.
Esame gyvybės, paremtos elektros impulsais, forma. Po anglies ir kitų fizinių medžiagų, mes
esame naujas žingsnis".
Taigi, žmogiškoji prigimtis gali turėti bendras savybes su kiborgais (arba netgi paimti iš
jų), kaip ir mūsų aplinka su kiber-erdve. Kartu iškyla klausimas, kas mus daro vyru ir
moterimi, ar netgi žmogumi, ir čia MF padeda jums jį spręsti. Suteikiamos naujos galimybės
ne-hierarchinei, ne-dvilypei, daugiaperspektyviai orientacijai.
Literatūra:
- J. Wolmark (ed.). Cybersexualities, 1999
- H. Cixous, C. Clement. Sorties// The newly born woman, 1986
- M. Sarup. An introductory guide to Post-structuralism and Postmodernism, 1993
- T. W. Crucius. A Teather's Introduction to Philosophical Hermeneutics, 1991
- J.-F. Lyotard. Can thought go on without a body?// Discouse, 11 (1), 1988-89
- F. D. Abraham. Topoi and transformation// The J. of Psychospiritual Transformation, 2001
- M. Hallman. The matrix, 2002
- T. Hornyak. Android science// Sci. Am., May 2006
Kiti HOT.LT straipsniai:
Fagano patikra
Kompiuterių ištakos
Kibersekso pamokos
Ateityje mes visi būsime kiborgais
Kas ten šiukšlina mano komentarų sritį?
Mūšis kibernetiniame pasaulyje
Jūsų skaitmeninės tapatybės kelias į anapilį
DPI - Išsami paketų patikra
Matematinė kalba ir simbolika
Seksas - Interneto progreso variklis!
Nekenčiu kalkuliatoriaus!
Davidas Hilbertas
Prancūzų erotinio romano ypatybės
Kompiuterinių žaidimų filologijos perspektyvos
Technika: Nuo Paleolito laikų
Naujojo tipo mokslas
ARPANET istorija
Programavimo kalbų evoliucija
Kobolo motina
.Net palydėtuvės
Verčiame kompiuterinius terminus (PDF)
Išorinio panašumo pavojus
Eliza ir rūpesčiai dėl tapatybės
Haketonai
|