|
Tai vienas interneto dėsnio: bet kuris trolinimo aptarimas (jo priežastis, padarinius ir ką, po
velnių, su juo daryti) bus neišvengiamai nusodintas klausimo, o kas tai yra? Trolis tapo
terminu, kuriuo apibūdinamas bet kuris antisocialinis elgesys, tačiau knisliukai po interneto istoriją
mums primena, kad pradžioje tai tebuvo žaidimas smagus, iš senovės atėjęs būdas ką nors
paerzinti. Tai buvo gretinama su išdaigomis, išsišokėlišku klounišku elgesiu ir performansų stūmimu.
Riba tarp trolinimo ir antisocialaus elgesio yra beveik neatskiriama, o padariniai beveik tokie pat.
Tad nereikia stebėtis, kad trolinimas baigiasi el.laiškų šalinimu, adresato įtraukimu į juodą sąrašą ar pranešimu apie netinkamą elgseną.
Ir jei žmonėms nelengva perprasti siuntėjo intencijas, kompiuteriams tai atlikti dar sunkiau. Ir
vis tik nesenas straipsnis Antisocialus elgesys internetinėse bendruomenėse teigia, kad 80%
tikslumu galima nustatyti po kelių pirmųjų žinučių paskelbimo
(skaitykite >>>>> ).
Išanalizavę 18 mėn. lankytojų žinutes CNN, IGN ir Breitbart portaluose jie padarė keletą
išvadų, kurių kai kurios nenustebino (kaip tai, kad demonstruojamas profaniškumas ir nekreipiama
dėmesio į rašybos klaidas), tačiau įdomiau tai, kad užblokuotų paskyrų žinutės sulaukdavo daugiau atsakymų už kitas.
Tačiau straipsnis iškėlė ir dygliuotą automatinės cenzūros klausimą. Kai prieš pora mėnesių
Twitter įtraukė kokybės filtrą, pasigirdo daug abejonių, ar automatiniai filtrai gali efektyviai
nusijoti antisocialines žinutes. Tačiau čia glūdi ir svarbesnė problema: kaip mums elgtis?
Gal užmerkti akis ir dūsauti ir murmėti, matant, kaip diskusijos virsta keiksmų ir žargono
varžytuvės. Jautrūs ir storžieviai žmonės stumdosi toje pačioje erdvėje, o realaus pasaulio
metodai neveikia virtualioje erdvėje. Kaip pažymima ir straipsnyje, griežta cenzūra tik blogina
padėtį. Atseit, geresnis sprendimas yra duoti jiems šansą pasitaisyti.
Ir jau daugelį metų aiškinama, kad nereikia maitinti trolių ir tai geriausias būdas: ignoruoti juos.
Net išmintingiausios mašinos neišsiverčia be žmogaus
Kai pagalvojate apie žmogaus iššūkį mašinai, pirmiausia į galvą ateina superkompiuterio IBM Deep Blue pergalė 1997 m.
prieš pasaulio čempioną G. Kasparovą
(žr. '>>>>>>). Vis tik daugelis pamiršta, kad Deep Blue turėjo
šachmatų ekspertų komandą, kurie mačo eigoje tarp partijų modifikavo nustatymus tai, ko neturėtų iš akių išleisti
marketologai, naudojantys RTB*) (real-time bidding) technologijas. Ir nors RTB pakeitė online reklamos
erdvę, tai vis tiek lieka grubiu instrumentu nedalyvaujant žmogui.
*) Pardavimai realiu laiku (RTB, Real-time bidding)
internetinės reklamos technologija, kurios esmė yra reklaminių skelbimų aukcionas. Paprastai jie veikia tokiu būdu: a)
lankytojui aplankius svetainę, siunčiama užklausa reklamos tinklui reklamos pateikimui; b) užklausa papildoma
duomenimis apie lankytoją (iš cookies, lokacijos, laiko ir t.t.); c) užklausa persiunčiama reklamos davėjams, iš kurių
susidomėję varžosi dėl reklamos pateikimo; d) išrenkama didžiausią siūlymą pateikusi reklama ir pateikiama parodymui svetainėje.
Kiti HOT.LT straipsniai:
Požiūris į SEO
Virusinis marketingas
Mažylis buvo pirmasis...
Papildytoji tikrovė
Amerikietiškoji Šalčiūtė
Dirbtinis intelektas kare
Pirmasis interneto ryšys
Pasikėsinimas į multivisatas
Seksas mus padarė žmogumi?
Windows 11: negi vėl déja vu?
Intuityvus Hafmano kodo paaiškinimas
Mūšis kibernetiniame pasaulyje
Eliza ir rūpesčiai dėl tapatybės
Technika: Nuo Paleolito laikų
Algebra akimirksniu
Ar mašina kada nors mąstys?
Danas Briklinas: skaičiuoklės autorius
Pirmoji programuotoja: Ada Lovelace
S. Lemas. Cave Internetum
Kada statistika gali meluoti?
Intuicijos ribojimas matematikoje
Naujojo tipo mokslas
Seniausias pasaulyje analoginis kompiuteris
Ar Internetas turi savimonę?
Kur viešpatauja chaosas?
Visata kaip kompiuteris
Debesies architektūra
Holografinė visata
.Net palydėtuvės
Haketonai
| 
