HOT.LT: Ateityje mes visi būsime kiborgais

Dmitrijaus Itskovo (g. 1980 m.) elgesyje nepastebėsite jokio beprotybės pėdsakų. Jis niekada nesuirz, kokį jam klausimą beužduosite. Pvz., „Ar tu psichiškai sveikas?“ ir jis atsakys „Tai girdėjau dažnai. Artūras Klarkas ir M. Gandi yra sakę, kad naujas idėjas iškėlę žmonės yra vadinami keistuoliais. Tai visi jomis patiki, niekas neprisimena laiko, kai jos atrodė keistomis“.

Sunku įsivaizduoti dieną, kai rusų multimilijonieriaus ir buvusio elektroninės žiniasklaidos magnato (2012 m. paliko medijų verslą ir užsiėmė transhumanizmo technologijomis) Itskovo idėjos jau neatrodys keistomis. Jo „2045 Initiative“ projektas siekia 2045 m. masiškai gaminti panašius į gyvus pigius avatarus, kurie bus įkrauti žmonių smegenų turiniu, apimančiu visą sąmonę bei asmenybę.

Tai būtų skaitmeninė mūsų mąstymo kopija nebiologinėje terpėje, visiškai sąmoningu asmeniu, galinčiu gyventi šimtus ar net tūkstančius metų. Ar net ilgiau. Nevalingai ant liežuvio pakimba žodis „nemirtingumas“.

Kas nematė kokio filmo, kuriame žmonija yra pavergta robotų, o Žemė virtusi rūkstančiais griuvėsiais. Ir gali nutikti, kad Itskovo planai pasirodys buvę vien fantastika. Tačiau dabar jis atkreipia dėmesį, o kai kuriais atvejais ir sulaukia ir karšto palaikymo iš MIT, Harvardo ir Berklio Kalifornijos universitetų, o taip pat molekulinės genetikos ir neuroprostetikos sričių iškilių atstovų.

Visą laiką mokslininkai daro nedidelius, palaipsnius žingsnelius link to, kad sujungtų žmones ir mašinas. Amerikiečių kompiuterininkas ir futuristas Ray Kurzweil’as^*) jau senai įsitikinęs, kad žmonija artėja prie vadinamojo „singuliarumo“, kuriame susijungs žmogus ir mašina. Dar 1999 m. jis samprotavo, kad bendras dirbtinis intelektas bus pasiektas, kai atsiras technologija, gebanti atlikti trilijoną operacijų per sekundę – ir tai turėtų įvykti 2029-ais. 2005 m. knygoje „Singuliarumas artėja“ jis tvirtino, kad technologijos pažanga vyksta eksponentiškai ir „žmogaus gyvenimas bus negrįžtamai transformuotas“ taip, kad nebus skirtumo tarp „žmogaus ir mašinos ar fizinės ir virtualios realybių“. Tada jis buvo išjuoktas, tačiau dabar jo pranašystė pradeda įgyti bauginantį pagreitį.

Pagaliau savo knygoje „Singuliarumas arčiau“ (2024), kurios pavadinimas susišaukia su ankstesniu „Singuliarumas arti“ (2005), jis laikosi ankstesnės prognozės ir tiki, kad 2045-ais žmonės sustiprins savo protą su suleistų nanobotų sąsajomis. Kiti filosofai ir DI specialistai sutinka, kad tam tikras susiliejimas bus neišvengiamas, nors tai kelia ir aibę klausimų, tiek politinių, tiek asmeninių. Ir aplamai, ką tada reikš būti žmogumi?

Tačiau dauguma tyrinėtojų nesiekia įmesti mūsų mąstymą į kiborgus. Akademikai yra linkę laikyti Itskovą kaip nuoširdų ir geros valios, ir geru dalyku, jei jis linkęs būti aistringu lyderiu srityje, kuri paprastai gaubiama nežinomybės. Juk ir 7-o dešimtm. pradžioje žmonės sakė, kad beprotybė yra kepenų ir inkstų persodinimas, o šiandien į dieną padaroma apie 400 tokių operacijų.

Itskovas sako, kad jis nesiekia tapti turtingesniu 2045 m. Jis nori parodyti, kad iš tikro galima išgelbėti žmonių gyvybes, padėti neįgaliems, gydyti ligas ir sukurti technologiją, padėsiančią atsakyti į kai kuriuos egzistencinius klausimus. Tokius, kaip kas yra smegenys ar, pagaliau, kas yra Visata?

O pats gyvena panašų į vienuolio gyvenimą. Jis medituoja ir kartais pasitraukia kelioms dienoms į kaimo tylą. Jis nevedęs ir neturi vaikų. Jo veidas atrodo maloniu ir jį puošia šypsena, kuri atrodo tarsi sugeneruota kompiuteriu. Angliškai kalba su nežymiu akcentu, vilki Borelli blazers bei nešioja Audemars Piguet laikrodį, kas dabar jam atrodo kiek ekstravagantiškai.

2013 m. gegužę jis lankėsi Berklyje, kur apsilankė daugelyje laboratorijų. „Swarm“ laboratorijoje P. Ledochovičius pristatė paviršinį smegenų implantą, kuris skirtas ketinimų nuskaitymui. Implantas įstatytas anestezuotai žiurkei ir verčia ją atlikti nurodomus veiksmus. Tokia technologija turėtų padėti bendrauti paralyžuotiems ar valdyti dirbtines galūnes ar invalido vežimėlį. O gal ir užvesti automobilį vien pagalvojus „Užsivesk!“ Android head by Itskov

Šiaip, atrodo, Itskovas nieko neužmetė pusiaukelėje. Jis užaugo Brianske, esančiame apie 370 km į pietryčius nuo Maskvos. Jo tėvas vadovavo muzikiniam teatrui, o motina buvo mokytoja. Jis studijavo Plechanovo ekonomikos akademijoje, kur sutiko savo būsimą verslo partnerį Konstantiną Rykovą. 1998-ais Rykovas įsteigė internetinį žurnalą su angliška nešvankybe pavadinime, kuriame gausiai rašė apie Maskvos naktinį gyvenimą bei meną, o taip pat skelbė anekdotus. Kitais metais prie jo prisijungė Itskovas ir 2000-ais jiedu ėmė savo bendradarbiavimą „brendinti“ kaip „Goodoo Media“. Buvo parengtas blogas apie Rusios internetą bei leidžiamas internetinis tabloidas apie sportą, politiką ir laisvalaikį. Tada pasekė internetinės žaidimų svetainės bei kiti e-žurnalai – ir taip gimė e-imperija.

Pinigus užsidirbdavo iš reklamos, tačiau į „New Media Stars“ pervardinta kompanija (su maždaug 80 darbuotojų) sudarė stiprias sąjungas (allies). Tam tikru metu, Rykovas apėmė nuo kontrkultūros „blogiečių“ iki draugavimo su Kremliumi. Tačiau Itsovas sako, kad niekada neėmė pinigų iš Putino „Vieningos Rusijos“ partijos. Ir sakosi niekada su juo nesusitikęs, tačiau balsavęs už jį. Tarp kitko, paskelbė, kad pirmuoju žmogumi eilėje į nemirtingumą yra V. Putinas.

2005 m. jis gavo pasiūlymus parduoti kažkiek akcijų ir pamatė, kad galėtų gyventi labai prabangiai. Tačiau suprato, kad nebūtų laimingas vien dirbdamas ir leisdamas pinigus. Jis tiesiog sentų ir galiausiai mirtų. Jis pagalvojo, kad turėtų būti kažkas svarbiau.

25 m. amžiaus jis ėmė jausti „gyvenimo vidurio“ krizės požymius: groti muzikos instrumentais neišmokta, knygos neperskaitytos. Jis ėmė domėtis praktiškai visomis religijomis, ieškodamas prasmės ir ramybės: „Dauguma pasaulyje kenčia. Tai ką darome … žudo planetą ir mus“. Kad tai pakeistume, turime pakeisti savo mąstymą ar leisti jam „vystytis “ - o tam reikia naujos paradigmos apie tą, ką reiškia būti žmonėmis. Tam reikia pasaulio, kuriame dauguma žmonių nebūtų susirūpinę klausimu, kaip išgyventi.

Iš čia – avatarai. Jie skamba tarsi lengvabūdiškas būdas problemų sprendimui arba tobula dovana ateities turčiams. Tačiau Itskovo utopija – kad jie taptų masiniais ir pigiais. Dabartinis tikslas – gaminti kūnus, kurie, iš tikro, yra mašinos. Ir aišku – mechaninė galva. O ji yra Itskovo galvos kopia, kuri gaminama Teksaso Plano mieste, kur įsikūrus „Hanson Robotics“ firma. Jos savininkas David Hanson'as, turintis interaktyvių menų ir inžinerijos daktaro laipsnį, aiškino, kad dauguma robotų galvų turi po 20 variklių. Jo kuriamose galvose - 32 varikliai. O šioje bus 36, kas leis perteikti daugiau veido išraiškų stimuliuojant visas pagrindines veido raumenų grupes. Galva, būdama kitame kambaryje nei Itskovas, galės atgaminti jo išraiškas ir balsą. Jis kontroliuos tą robotą, jo gestus, išraiškas ir kalbėjimą realiu laiku. Tai kažkas tarp telefoninio pokalbio ir teleportacijos.

Anot Itskovo, „dabartinė žmonijos problema ta, ad šiuo metu neturime planų ateičiai. Mūsų vadovai dėmesį sutelkė stabilumui. Nėra kažko, kas vienytų žmoniją. Ši iniciatyva gali įkvėpti žmones“.

Ar jam pasiseks? Jei taip, istorija įsirašys jį kaip didį aiškiaregį, kurio pinigai ir energija pakeitė gyvenimą išspręsdami daugelį pasaulį jaudinančių problemų. Jei ne, jam priskirs tokį žodį kaip „pajuoka“.

^*) Reimondas Kurcveilas (Raymond Kurzweil, g. 1948 m.) – amerikiečių išradėjas, futurologas. Sukūrė daugelį balso atpažinimo sistemų. Nuspėjo dirbtinio intelekto (DI) atsiradimą ir žmonių gyvenimo trukmės pailgėjimą. Anot jo, ateityje žmonija pasieks beveik neriboto materialaus gerbūvio lygį, o žmonės taps nemirtingi. Jis pateikė paaiškinimą technologiniui singuliarumui – neįprastai sparčiam technologiniam progresui, pagrįstu DI ir žmonių kiborgizacijai. „Dvasingų mašinų epochoje“ (1999) jis pasiūlė „spartėjančios grąžos dėsnį“, pagal kurį kai kurios evoliucionuojančios sistemos vystosi eksponentiškai, o esė „Spartėjančios grąžos dėsnis“ (2001) toliau vystė tą idėją, pasiūlęs, kad Muro dėsnį galima išplėsti ir kitoms technologijoms, kas, anot jo, palaiko Vindžo technologinio singuliarumo idėją. 2013 m. birželio mėn. kongrese „Globali ateitis 2045“ pasisakė apie post-žmogų. Jis tapo „Alcor Life Extension Foundation“ dalyviu, kad po jo mirties jo kūnas būtų krionuotas tikintis, kad ateityje bus galima jį atgaivinti. Kitos jo knygos: „Singuliarumas artėja (2005), „Kaip sukurti mąstymą?“ (2012), romanas „Danielė: superherojės kronika“ (2019) ir kt.
Taip pat žr. >>>>>