Jau keletą metų vis iš naujo plyksteli diskusija dėl populiaraus angliško kompiuterijos termino file vertimo į lietuvių kalbą [25, 28, 29, 30]. Pradžioje trumpai apžvelgsime šio termino vartojimo mūsų spaudoje istoriją.

Seniausiame (1971 m.) „Skaičiavimo technikos terminų žodyne" [23] failas dar neminimas. Ten angliškas file verčiamas labai įvairiai – kartoteka, kaladė, komplektas, rinkinys, duomenų masyvas, įsegimas, susiuvimas, stelažas, adresų atmintis, išorinė atmintis, išorinės atminties įrenginys. Tai rodo, kad 1971 m. file reikšmė, tokia, kokia yra dabar, dar nebuvo aktuali. Pagrindinės reikšmės siejamos su tuo metu vyravusia informacijos laikmena – perfokortomis (perfokortų kartoteka, komplektas, rinkinys, kaladė. Su perfokortomis sietinas ir file prancūziškasis atitikmuo fichier – kartoteka). Taigi vertalas failas lietuvių kalboje atsirado jau po šio žodyno pasirodymo, turbūt kartu su Kobolo (Cobol) ir PL/1 programavimo kalbomis. Pereinamuoju laikotarpiu, ko gero, galima laikyti Kobolo kalbos gyvavimo laikotarpį. L. Simanausko knygoje [24] greta masyvo jau galima rasti ir failą. Toje pat knygoje teigiama, kad failo sąvoka yra bendresnė negu masyvo <…>, bet žodis „masyvas" yra plačiau paplitęs. Metais vėliau pasirodžiusioje G. Grigo knygoje [10] jau vartojamas tik failas. Dviejose 1985 m. išleistose knygose – „Tarptautinių žodžių žodyne" [27] ir V. Tumasonio išverstoje prof. S. Lavrovo knygoje [14] – randame skirtingus vertimus. Žodynas įvardija failą, kaip tarptautinį žodį (nors vargu ar galima jį vadinti tarptautiniu, kai jo nėra net anglų kalbai giminingose kalbose…), o S. Lavrovo knygoje siūloma teka (iš graikų kalbos – saugykla).

Ko gero, byla pirmą kartą paminėta 1991 m. [4] „Kompiuterininkų dienų'91" konferencijos medžiagoje pateiktame terminų sąraše. Mintis file versti byla kilo pabendravus su kai kuriais išeivijos lietuviais, naudojančiais kompiuterius. Tarpusavyje kalbėdami jie vartojo žodį byla. Idėją taip versti file dar sustiprino ir „Lietuvių kalbos žodyno" (LKŽ) [16] žodžio byla šeštoji reikšmė – tam tikras raštinės vieno asmens ar vienos rūšies raštų rinkinys. Vėliau dar dviejose informatikų konferencijose (1992 ir 1993 m. [5, 11]) minėtasis terminų sąrašas [4] buvo taisomas ir pildomas, atsižvelgiant į gautas specialistų pastabas. Galutinis šio darbo rezultatas (aprobuotas Lietuvių kalbos instituto Terminologijos skyriaus) pasirodė 1995 m. [13]. Dėl file vertimo į lietuvių kalbą tuomet dar nebuvo griežtai apsispręsta. Buvo nutarta palikti patiems vartotojams pasirinkti arba bylą, arba rinkmeną (pastarąjį naujadarą 1993 m. pasiūlė Lietuvių kalbos instituto terminologai) ir po keleto metų pažiūrėti, kuris prigijo.

S. Zajankauskas, gana išsamiai išanalizavęs file kilmę, tik tiesiogiai neįvardijęs ryšio su perfokortomis, taigi ir su perfokortų rinkiniu arba kartoteka, siūlė žodį file versti sauginiu [29]. Šis siūlymas nesulaukė pritarimo.

Faktiškai jau nuo 1992 m. prasidėjo gana įdomi failo kova su lietuviškais atitikmenimis byla ir rinkmena. Ypač sunkiai sekėsi rinkmenai – ją tebuvo galima sutikti tik žodynuose, kaip alternatyvą failui, arba vienoje kitoje siauros specializacijos knygoje (pavyzdžiui, [1]). O bylai sekėsi kur kas geriau. Dar tebesvarstant, ką pasirinkti – failą, bylą ar (nuo 1993 m. antrosios pusės) rinkmeną, – atsirado ir leidinių, kuriuose imta vartoti naujuosius terminus. 1992 m. byla pasirodė vieninteliame tuo metu informaciniame metodiniame leidinyje „Informatika", 1993 m. šis žodis jau randamas ir vadovėliuose (pavyzdžiui, [2]). Vėliau byla imta vartoti „Lietuvos ryto" laikraščio „Vartų" priedo „Kompiuterijos" skyriuje. Pradėję eiti žurnalai „Kompiuterija" ir „Naujoji komunikacija" (pastarasis iš pradžių buvo leidžiamas kaip laikraštis) dažniausiai leido rinktis autoriams. Tiesa, atidžiai pasklaidę šiuos leidinius, pastebėsime, kad „Kompiuterijoje" vyrauja byla, o „Naujojoje komunikacijoje" – failas. Panaši padėtis buvo ir knygose: vienose – byla, kitose – failas.

Naujųjų file atitikmenų plitimas suerzino kai kuriuos profesionalius informatikus bei pirmuosius kompiuterių vartotojus, savo kalboje apskritai tevartojusių angliškų vertalų žargoną. Pasirodė ir straipsnių, kur buvo galima aptikti vieną kitą siūlymą, tačiau juose, deja, vyravo emocijos. Pavyzdžiui, P. Skirmantas ir A. Girdenis [25] (tos pačios mintys žodis žodin pakartotos ir kitame P. Skirmanto straipsnyje [26]) nurodo dvi pagrindines priežastis, dėl kurių byla nevartotina:

1. reikšmės atspalviai: mat byla tiesiog lipte aplipusi asociacijomis. Ir dar kokiomis! Nereikia turbūt aiškinti, kaip žmonės žiūri į bylas ir bylinėjimąsi apskritai, kokius jausmus jiems tai kelia;
2. lietuviai aplanko byla nevadina – bent jau tie, kurių kalbos jausmo dar neapgraužė kelis paskutinius dešimtmečius ant aplankų puikavęsi garsieji užrašai „Delo No…" <…> keičiant failą į bylą nesiskaitoma su žodžio byla vartosenos normomis – jis vartojamas ne mūsų, bet rusų kalbai būdinga reikšme. Tokia jo vartosena svetima mūsų kalbos prigimčiai bei dvasiai ir laikytina kalbos klaida.

Vargu ar šiuos teiginius galima laikyti pakankamais, kad vertėtų atsisakyti bylos. Neigiamas ar netinkamas asociacijas sukeliančių terminų galima rasti ne tik informatikoje. Pavyzdžiui, netgi nešvankiais galima palaikyti kurvatūrą (kreivumą) ir kurvimetrą (kreivėmatį), bet juos rasime ir „Tarptautinių žodžių žodyne" [27], ir „Lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje" [15]. Antroji priežastis apskritai primena nepriklausomybės atkūrimo metų patį rimčiausią (o kartais rėksmingiausią) argumentą – dėl visko kalti rusai. Negi autoriai nežino, kad dar J. Balčikonio parengtame ir 1941 m. išleistame LKŽ I tome [16] buvo nurodytos tokios bylos reikšmės: 1) kalba, kalbėjimas, šneka; 2) teismo procesas; kaltė; 3) reikalas, dalykas, proga; 4) buvimas, laikas, metas; 5) aplinkybė, gyvenimas; 6) tam tikras raštinės vieno asmens ar vienos rūšies raštų rinkinys (neol.). Kaip matome, šis žodynas byloja, kad tarpukario Lietuvoje pirmoji bylos reikšmė buvo netgi nesusijusi su teismais… O kad sovietinės įtakos šiame tome iš tikrųjų nebuvo, galima spręsti iš prof. J. Balčikonio pratarmės: „žodyno pasirodymas buvo sulaikytas bolševikų valdžios cenzūros, reikalavusios visą tomą iš naujo perredaguoti. Bet netrukus griuvęs bolševizmas padarė perredagavimą nebereikalingą" [16, IV psl.]. Atrodo, kad P. Skirmantas ir A. Girdenis, rašydami šį straipsnį, nesistengė išsiaiškinti angliško kompiuterijos termino file reikšmės (painioja su angl. directory ir folder), sustojo ties aplanku ir segtuvu ir jiems paskyrė vos ne du trečdalius straipsnio. Palyginkime anksčiau cituotą LKŽ [16] šeštąją bylos reikšmę su file apibrėžimais kituose šaltiniuose:

1. tam tikras raštinės vieno asmens ar vienos rūšies raštų rinkinys [16];
2. vienodo tipo įrašų seka arba aibė [13];
3. duomenų, saugomų išoriniame atminties įrenginyje, rinkinys, turintis vardą [13];
4. duomenų grupė, esanti išorinėje mašinos atmintyje [10];
5. įvardyta vienodos struktūros ir kreipties logiškai susietų įrašų išorinėje atmintyje seka, programavimo kalbos priemonėmis suformuota į vientisą visybę. <…> [20];
6. vienodos struktūros (dažnai ir vienos temos) įrašai <…> [12];
7. <…> Jis [file] pavadina ir dildę, ir (ko nors) giją ar siūlą, ir virbalą ar vielą dokumentams suverti (kad būtų palaikoma reikiama jų tvarka), ir aplanką, spintą, dėžę ar stalčių dokumentams (laiškams, laikraščiams, kortelėms, plokštelėms ar magnetinėms, optinėms laikmenoms) tvarkingai laikyti; pavadina ir tokiu būdu laikomus pačius tokius rinkinius, taip pat tvarkingą ko nors gretą, eilę, vorą ar rikiuotę [29];
8. Ensemble complet et nommé d'information <…> [6];
9. a collection of data in electronically recorded from which is the basic unit of storage <…> [19].

Kaip matome, visose apibrėžtyse kalbama apie duomenų rinkinius, aibes ar sekas, o ne apie aplankus ar segtuvus. Taigi, visiškai pateisinamas raštvedyboje vartojamos bylos vartojimas ir kompiuterijoje bei jos terminologizavimas.

Antrajame LKŽ I tomo leidime [17] šiek tiek pakoreguotos antroji, trečioji ir penktoji bylos reikšmės. Nei eilės tvarka, nei šeštosios reikšmės aiškinimas nepasikeitė. Šiek tiek naujovių atsirado „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" [3]: 1) teismo procesas (teis.); 2) tam tikras raštinės dokumentų rinkinys; 3) kalba, šneka; 4) buvimas, metas (tarm.). Matome, kad „kalbos" reikšmė užleido vietą teisminei ir kanceliarinei reikšmėms. Tačiau esmė nepakito. Belieka vienintelė išvada – kai kas nors nepatinka, bet kokie argumentai tinka.

A. Džiugio slapyvardžiu pasirašytame straipsnyje [8] gana daug konstruktyvios kritikos, tačiau siūlymų beveik nėra – vien emocijos, siekiant išaiškinti „lietuviškos demagogijos šaknis", nurodyti asociacijas su KGB ir pan.

Įdomių naujovių dėl file vertimo į lietuvių kalbą pateikia V. Žalkauskas [30]. Čia jis bando įtvirtinti ir bylą, ir rinkmeną (norėta ir vilką pamaitinti, ir avį sveiką palikti). Mėginta sugalvoti unikalų būdą suskaidyti file į dvi skirtingas reikšmes (atsižvelgiant į duomenų darinio struktūrą). Tačiau nepagalvota, kad šis skirtumas yra labai santykinis ir priklauso nuo požiūrio. Pavyzdžiui, katalogą (angl. directory) atitinkantį duomenų darinį sistemų programuotojas įvardys kaip specialią bylą (angl. file). Taigi ir katalogo sąvoka nebereikalinga? O paprastą vartotoją apskritai tegalima užjausti – iš kur jam žinoti duomenų darinio vidinę struktūrą? Bandant taikyti pasiūlytą būdą net ir specialistui nuolat iškils klausimas, kokį kompiuterinį dokumentą gavo – rinkmeną ar bylą. Gerai, jei dar žinome, kuria programa sukurtas dokumentas. O jeigu nežinome?

Diskusijoje kompiuterijos terminijos klausimais [7] prof. K. Paulauskas taip pat nemano, kad byla ir rinkmena yra blogi ir neteiktini terminai. Tik jis siūlo juos vartoti vietoje angliškojo folder (kol kas verčiamo aplanku). Toje pačioje diskusijoje V. Žalkauskas taip pat abejoja, ar verta atsisakyti bylos – „daliai specialistų jis jau įprastas".

J. Gaivenytė, atsakydama į klausimą „Failas, byla ar rinkmena?" [9] apskritai nepateikia jokių argumentų, o tik išreiškia dvejonę, kad „kaip informatikos terminą turbūt geriau būtų vartoti kitą failo lietuvišką atitikmenį rinkmena".

Naujausiame straipsnyje ta pačia tema [28] V. Valiukėnas nepelnytai priekaištauja informatikos vadovėlių autoriams, pradėjusiems vartoti bylą vietoje failo: autoriai terminą galėjo rinktis iš Lietuvių kalbos instituto Terminologijos skyriaus aprobuotame žodyne [13] pateiktų variantų (nė vienas iš pateiktų terminų nebuvo toks blogas, kad būtų pasirodęs neteiktinas ar pan. – antraip žodynas nebūtų buvęs aprobuotas). Minėto straipsnio autorius užsimojo dar grėsmingiau – pasirėmęs jau aptartais straipsniais [9, 26, 30], kurių pagrindinis slaptas argumentas yra man nepatinka, bei teigdamas, kad ten jau „įrodytas" bylos žalingumas, daro galutinę išvadą – „priskirkime prie neteiktinų", „pateikti su pažyma ntk.". Tokia išvada nesunkiai paaiškintina – ko gero, kompiuterijos byla pradeda laimėti bylą ir prieš failą, ir prieš rinkmeną. O kadangi minėto straipsnio autoriui priimtinesnė rinkmena beveik nepaplito, tai nors tiesiogiai ir nesakoma, bet iš konteksto suprantama – uždrauskime bylą ir grįžkime prie failo.

File atitikmenų galime rasti ir dvikalbiuose žodynuose. Pavyzdžiui, B. Piesarsko „Didžiajame anglų lietuvių kalbų žodyne" [21] rasime rinkmeną ir failą, D. Melnikienės „Naujame prancūzų-lietuvių ir lietuvių-prancūzų kalbų žodyne" [18] – visus tris: ir bylą, ir failą, ir rinkmeną. Beje, B. Piesarsko ir B. Svecevičiaus „Lietuvių-anglų kalbų žodyne" [22] nieko bendra su kompiuteriais nėra – tik tai, kad kartoteka angliškai yra file… Galima numanyti, kad tokiuose žodynuose apsispręsti dėl termino dažniausiai padeda konsultantai.

Baigdamas norėčiau apibendrinti šiame straipsnyje išdėstytas mintis.

1. Jau laikas prisiminti 1995 m. susitarimą su Lietuvių kalbos instituto terminologais (tuo metų žodynus aprobuodavo šio instituto Terminologijos skyrius) pateikti abu terminus ir leisti autoriams (vartotojams) pasirinkti. Dabar jau galima apžvelgti visą pastarojo penkmečio kompiuterijos literatūrą lietuvių kalba (ar bent didžiąją jos dalį), lokalizuotas ir lokalizuojamas programas ir galutinai įvertinti, kuris lietuviškas file atitikmuo labiausiai paplito. Čia nederėtų elgtis kaip V. Valiukėnas [28] – suskaičiuoti tik žodynuose vartojamus terminus ir teigti, kad populiariausias tas, kuris minimas daugelyje žodynų. Be to, ar maža žodynuose mirusių žodžių, t. y. tokių, kurie neprigijo ir liko tik žodynuose?
2. Dvikalbiuose žodynuose (ypač tuose, kurių pirmasis žodis lietuviškas) keletą metų dar turėtų būti nurodomos visos trys angliškojo file reikšmės – sunku numatyti, koks tekstas pateks nelietuviui (o gal ir lietuviui, nesusidūrusiam tiesiogiai su kompiuteriais) į rankas, todėl būtina, kad jis galėtų suvokti, apie ką kalbama.

Aidas Žandaris 

PASISAKYKITE!

          Jūsų vardas: 
Jūsų el.pašto adresas: 

Jūsų žinutės: