Bilas Geitsas: kol dar nebuvo garsus

Sunku asmeninių kompiuterių industriją įsivaizduoti be „Microsoft“. Ir tai kryptingos strategijos rezultatas. Kompanijos įkūrėjas Bilas Geitsas iškėlė tikslą „Kompiuteris ant kiekvieno stalo ir „Microsoft“ programinė įranga kiekviename kompiuteryje. O juk pirmosiomis asmeninių kompiuterių dienomis dar nebuvo aišku, kad kompanija gali išgyventi vien pardavinėdami programinę įrangą.

Tarp milijardierių William Henry Gates III (g. 1955 m.) išsiskiria tuo, kad jis yra technarius. Sklinda legenda, kad kažkur, spėjama garaže (kas buvo madinga JAV) pora studentų sukūrė „Basic“ kalbos kompiliatorių – ir tuo viskas prasidėjo. Tačiau tiesa truputį kitokia. B. Geitsas, būdamas 16-os, jau buvo įsteigęs firmą „Traf-o-Data“ ir uždirbdavo pinigų iš skaičiavimų. Ir jis ne šiaip sau kūrė „Basic“ kompiliatorių, o ketino iš jo uždirbti. Tai nereiškia, kad jis nesidomėjo kompiuteriais; jis domėjosi, o ypač programavimu. Matematika buvo stipriausia jo pusė, o matematinis mąstymas turi bendrumų su programavimu.

Jo lankoma mokykla leido mokiniams pasinaudoti PDP-11 minikompiuteriu, kurio architektūra padėjo susiformuoti ištisoms programuotojų asemblerio kalba kartoms. Per pietų pertraukas B. Geitsas mokėsi programuoti. Jo pirmosios pastangos buvo kuklios – tik niekniekiai – tačiau jos išsivystė į „Basic“ interpretatorių, o tai tikrai neblogai 13 m. vaikui!

Ir kompiuterių kabinete jis sutiko Paul Allen‘ą, su kuriuo vėliau įkūrė „Microsoft“ kompaniją. Jie kalbėdavosi apie kompiuterius ir programavo. B. Geitsas turėjo ir atskirą interesą – pasidaryti pinigus iš savo žinių. Ir tam buvo įkurta „Traf-o-Data“ firma.

Bilas ir Polas, pamatę „Popular Electronics“ 1975 m. sausio mėn. viršelyje pranešimą apie būsimą pirmąjį asmeninį kompiuterį „Altair“, suprato, kad išmušė jų valanda. Jie paskambino į MITS Ed Roberts‘ui ir pasakė, kad jau turi „Basic“, skirtą 8080 procesoriui, ir yra pasirengę sandoriui. Tačiau jiedu pirma turėjo parašyti 8080 procesoriaus simuliatorių koledžo PDP-10 kompiuteriui, pasinaudodami A. Osborne^*) knyga, pateikiančia 8080 komandų sąrašą.

Bilas Geitsas rašė „Basic“ interpretatorių – ir, kadangi jau turėjo jį PDP-10 kompiuteriui, galėjo dėmesį sutelkti į tai, kaip jį sutalpinti į 4 KB atminties paliekant pakankamai vietos programų vykdymui. Ta užduotis buvo tokia sunki, kad daugelis sakė, kad tai neįmanoma.

Baigtas interpretatorius į MITS buvo pateikiamas perfojuostoje. Programa nebuvo išbandyta su realiu 8080 procesoriumi, o tuo labiau su „Altair“ kompiuteriu. Jau lėktuve Allen‘as prisiminė, kad pamiršo parašyti programos nuskaitymą iš perfojuostos. Prieš užmigdamas popieriuje jis surašė jo eskizą. Vėliau B. Geitsas ir jis lenktyniavo, kuris parašys trumpiausią pakrovėją iš juostos.

Bet kuris programuotojas turėtų būti įsitikinęs, kad toji pakrauta programa neveiks – tačiau ji suveikė! MITS pasirašė sandorį su „Microsoft“. Tačiau reikalai nevyko sklandžiai, nes MITS neskatino naudoti „Basic“ kitose mašinose. Tai suprantama, nes tai būtų didinę konkurenciją ir trukdę „Altair“ išlaikyti aukštas pozicijas.

Tad prireikė kažkiek laiko, kol „Microsoft“ išsivadavo iš MITS priklausomybės, o iš kitos pusės B. Geitsas labai pyko, kad vagia jo mylimą „Basic“. Tačiau pagrindinis „Microsoft“ pelnas pradžioje buvo ne iš atskirų „Basic“ kopijų pardavimo „Basic“ entuziastams, o iš įrašymo į kompiuterių ROM, kurios kodą vogti buvo gerokai sunkiau. Tai leido „Microsoft“ uždirbti ir augti.

Vis tik negalima sakyti, kad „Microsoft“ dreifavo gaudydamas atsitiktinius projektus. Aiškiai matosi griežta strategija. Kai dauguma „Microsoft“ pelno buvo gaunama iš programavimo kalbų, ji licenzijavo „Unix“, kad būtų perpardavinėjamas kaip „Xenix“ – ir sudarė sandorį su maža JAV vakarų pakrantės firma SCO. Kai sėkmė atsisuko „Apple II“, o nedaug programinės įrangos buvo jų 6502 procesoriui, „Microsoft“ suprojektavo Z80 kortą ir licencijavo CP/M.

Kai IBM paprašė operacinės sistemos savo IBM PC, „Microsoft“ ją tiesiog nupirko iš „Seattle Computer Products“ ir sutaupė metus programavimo darbų. IBM gavo PC-DOS (su visomis teisėmis), tačiau „Microsoft“ pasiliko teisę ją pardavinėti kaip MS-DOS. Ir tai pasiteisino, kai kitos firmos pradėjo gaminti IBM PC „kopijas“, kuriose buvo diegiama MS-DOS. O IBM rankos buvo surištos, - ir kai jie atnaujino kompiuterius, turėjo prašyti „Microsoft“ pratęsti partnerystę. Tačiau IBM turėjo didesnę akcijų dalį ir jos OS/2 skyrėsi nuo MS OS/2. O kai reikalai pasisuko taip, kad PS/2 ir OS/2 patyrė nesėkmę, vyraujančia operacine sistema liko „Windows“. B. Geitsas 1990 m bandė sudominti IBM „Windows 3“ sistema, tačiau IBM liko kurčia.

IBM ir „Microsoft“ partnerystės nutrūkimas privertė IBM sukurti savąją OS/2 versiją, tačiau “Microsoft” uždirbdavo ir iš kiekvienos IBM parduotos OS/2 versijos! O tada „Microsoft“ išleido “Windows 3.1“ versiją nutraukdami realaus režimo palaikymą.

Jei paskaitysite apie B. Geitso charakterį, tai pamatysite, kad jis dažnai apibūdinamas kaip protingas, arogantiškas ir linkęs karščiuotis. Kilęs iš pasiturinčio sluoksnio, jis užaugo kaip išlepintas, gerokai privilegijuotas vaikas, niekad taip ir nesubrendęs. Jis tikrai atrodė kaip sunkus paauglys, todėl dauguma kompanijų vadovų sakė, kad su juo sunku tvarkyti reikalus. Taip pat jie sakė, kad Bilas dažnai stengėsi padaryti jiems įtaką savo tikrumo pateikimu ir sureikšminimu versle. Tačiau svarbiausias jo bruožas buvo siekis laimėti. Tai įrodo ir jo potraukis žaidimams (pokeriui, go) o taip pat greitiems automobiliams. Net skrydis lėktuvo buvo iššūkiu – kaip ilgai galima pasilikti biure ir vis dar spėti į lėktuvą.

Ir jei palyginsite B. Geitsą su „Apple“ įkūrėju Steve Jobs‘u (abu gimė tais pačiais metais) – iškart pamatysite kontrastą. Bendra tarp jų tebus tik karštas būdas. B. Geitsas yra technarius ir analitinio mąstymo, o S. Jobs‘as daugiau vadovaujasi įspūdžiais ir dideliais kąsniais. Taigi, vis tik, Bilas Geitsas yra programeris – ir tai savo duoda!

^*) Adamas Osbornas (Adam Osborne, 1939-2003) – britų kilmės amerikiečių verslininkas, leidėjas, programinės įrangos kūrėjas, įsteigęs kelias kompanijas. Jis 1981  m. sukūrė pirmąjį komerciškai sėkmingą portatyvinį kompiuterį „Osborne I“ (su Z80 procesoriumi). Tapo kompiuterinių knygų pionieriumi, 1972 m. įsteigęs komoaniją, kuri specializavosi lengvai skaitimų kompiuterinių vadovų leidimu. Kelias knygas jis parašė ir pats, kurių „Įvadas į mikrokompiuterius“ (1982) tapo labai populiaria. „Osborne I“ buvo tokio dydio, kad galėjo tilpti po sėdyne lėktuve. Su juo buvo pateikiama programinė įranga tekstų apdorojimui ir skaičiuokle. Tačiau juos gaminanti kompanija bankrotavo 1983  m., tad kitais metais įsteigė „Paperback Software International Ltd.“, kuriančią nebrangią programinę įrangą. Tačiau dėl „VP-Planner“, pigaus „Lotus“ klono, buvo iškelta byla ir 1990 m. A. Osbornas paliko tą firmą. Paskutine jo įmone buvo 1992  m. įkurta „Noetics Software“, dirbanti su dirbtiniu intelektu.

Kiti HOT.LT straipsniai:
Kobolo motina
Čarlzas Babidžas
.Net palydėtuvės
Kompiuterių ištakos
Kompiuterių istorija
Revoliucija su BASIC
Mažylis buvo pirmasis...
Gary Kildall ir jo CP/M
Kompiuterių istorija: VT100
Atskleistoji istorija: SKIE-MUO
Styvo Džobso kelias į žvaigždes
Pirmasis interneto ryšys
Technika: Nuo Paleolito laikų
Microsoft: 50 – tai visai (ne)ma˛ai
Konradas Cūzė ir jo C modeliai
Džonas fon Neimanas
Algebra akimirksniu
Ką vadiname programuotoju?
Unix ir C kalbos kiltis ir ... šachmatai
Tikroji Interneto pabaiga
Ar mašina kada nors mąstys?
Danas Briklinas: skaičiuoklės autorius
Apie reliatyvumo teorijos prioriteto nustatymą
Pirmoji programuotoja: Ada Lovelace
P-NP: Ant sveiko proto svarstyklių
AWK kalba - sena ir nuolat aktuali
Naujojo tipo mokslas
ARPANET istorija
Programavimo kalbų evoliucija
Dėl kompiuterinio raštingumo
Papildytoji tikrovė
Visata kaip kompiuteris
Programavimo paradigmos
Įsilaužimų istorija Davidas Hilbertas
Nulio istorija
Fagano patikra
Haketonai