|
Ar reikia būti kompiuteriškai raštingais? Kvailas klausimas, ar ne? O juk yra skeptikų,
nematančių kompiuterinio raštingumo naudos. Kai kurie kompiuterius lygina su automobiliais jų vairavimui nereikia
žinoti, kaip veikia vidaus degimo variklis.
Sutikčiau, jei kompiuteriai būtų prietaisais kaip skalbimo mašina ar automobilis. Bet tiedu neatlieka
bankinių tranzakcijų, nieko nesiūlo remdamiesi mano ankstesne patirtimi ar išsaugo mano geriausias gyvenimo akimirkas.
Geresnis palyginimas būtų tai, kas sutinkama jau pradinėse klasėse: tai skaitymas ir rašymas. Ir kai
mokinys pasako: Jau moku skaityti, tai kam man mokytis rašyti?
Rašymas esminis kiekvieno žmogaus sugebėjimas, nors ne kiekvienas tampa Baltušiu...
Ir jei mūsų vaikai nesimokys programavimo, netrukus turėsime pasyvių vartotojų visuomenę o jie mažai
tinkami šiuolaikinei technologinei rinkai. O juk kas penktas vaikas pasirenka mokslo, technologijų, inžinerijos ar matematikos sritis.
Išeitis pradinės mokyklos. Iššūkis joms sudominti mokinius mokslu. Ir čia gali padėti informacinės
technologijos ir pradinukus reikia pradėti mokyti programavimo, kas pažadintų smalsumą ir vaizduotę...
Ir čia Raspberry Pi galėtų būti puiki priemonė! Kodėl gi ne
tik imkite ir darykite su juo įdomius sprendimus!
Kaip netikėtai atskleista Kryptos prasmė
Kryptos - tai Džimo Sanborno*) sukurta 12 pėdų aukščio skulptūra su užšifruotu tekstu, 1990 m.
pastatyta priešais CŽV centrinę būstinę Lenglyje (Virdžinijos valst.). Ilgą laiką jos užšifruoto teksto nepavyko iššifruoti.
Skulptūros pagrindinę dalį sudaro suakmenėjęs medis, baltasis kvarcas, gelžbetonis ir varis. Žinomiausia skulptūros
dalis tai didelė. Vertikali, S-formos varinė plokštė, primenanti ritinį, kurioje ir yra tasai užšifruotas tekstas.
Varinio lakšto storis - 13 mm. Apačioje išdėlioti stambūs granito gabalai, suformuojantys nedidelį fontaną. Pati šifruotė sudaryta iš
lotyniškos abėcėlės raidžių ir kelių klaustukų. Ji sudaryta iš 4-ių dalių (K1-K4) ir bendras simbolių skaičius yra 865.
Neturėdamas pakankamai žinių šifravimo srityje, Dž. Sanbornas kreipėsi pagalbos į
buvusį CŽV darbuotoją Edward Scheidtą. Nuo pirmos dienos mėginta dešifruoti šifruotę. Programuotoja ir kriptolog ė Elonka Dunin įkūrė
Kryptos dešifravimui skirtą svetainę. Pirmajam dešifruoti pavyko David D. Steinui, tenaudojusį tik pieštuką ir popieriaus
lapus, 1998 m. vasarį pristačiusį dešifruotę CŽV darbuotojams, tačiau nebuvo leista šios naujienos paskelbti
viešai. Po pusantrų metų kriptoanalitikas Jim Gillogly iš Los Andželo, asmeniniu kompiuteriu ir sava programa,
dešifravo pirmas tris sekcijas ir tik kai apie jo sėkmę paskelbė žiniasklaida, CŽV išslaptino ir D. Steino
tyrimą. Bet ir NSA teigė, kad kai kurie jų darbuotojai dešifravo tas pačias tris sekcijas, tačiau apie tai neskelbė.
Tačiau K4 iš 98 simbolių nepasidavė. 2006 m. Dž. Sanbornas užsiminė, kad K1-K3 turi užuominą K4 dešifravimui.
Vėliau iki pat 2020 m. jis pateikė kelias užuominas. 2025 m. jis paskelbė, kad ketina sprendimą parduoti aukcione;
kartu jis patvirtino, kad egzistuoja ir K5, pasirodysiantis po K4 išsprendimo. Tačiau 2025 m. rugsėjį žurnalistai
ir mėgėjai dešifruotojai Jarett Kobek ir Richard Byrne atsitiktinai atrado Dž. Sanbornas perduotus dokumentus
Smitsoniano Amerikos meno archyve, kuriuos sugretinus pamatė K4 dešifravimą (mat dokumente buvo pora pageltusių
popieriaus skiaučių, suklijuotų lipnia juosta, kurioje buvo originalus, neužšifruotas pranešimas; jame frazė
BERLIN CLOCK, kurią Dž. Sanbornas jau buvo nurodęs kaip užuominą). Kai jie susisiekė su Dž. Sanbornu, tasai
patvirtino sprendimą, tvirtindamas, kad jis į archyvus pateko per klaidą ir pareikalavo juos pasirašyti neatskleidimo
sutartį, - tačiau jie atsisakė. Aukciono rengėjai irgi pagrasino atradėjams autorinių teisių pažeidimu, jei jie atskleis sprendimą.
Tai tik parodo, kad sena kaip pasaulis technika raustis popieriuose ir šiukšlių
dėžėse gali duoti rezultatą ten, kur kiečiausi kriptografijos metodai neveikia.
Taip pat skaitykite Nulaužtas 200 m. senumo šifras
*) Džeimsas Sanbornas (Herbert James Sanborn, Jr. , g. 1945 m.) - amerikiečių skulptorius,
išgarsėjęs Kryptos (1990) prie CŽV būstinės. Kūrė skulptūrinius darbus MIT, CŽV ir Nacionalinei okeanikos bei atmosferos administracijai,
jo darbų yra muziejuose. Skulptūromis siekia padaryti nematomą matomu ir jos neretai susiję su tokiomis temomis
kaip magnetizmas, Koriolio reiškinys, slapti pranešimai ir branduolinių reakcijų paslaptys
Knygoje Atominis
laikas: grynas mokslas ir sugundymas (2004) aprašo parodą, įkvėptą Manheteno projekto.
Kiti HOT.LT straipsniai:
Tuo pačiu žingsniu...
Kompiuterių ištakos
Rortis apie tiesą
Amerikietiškoji Šalčiūtė
Ką vadiname programuotoju?
Didžiųjų duomenų mitas
Atviras laiškas mokytojams
Voratinklis virš mokyklos
Programavimo kalbų klegesys
A. Cvetkovas. Blogio atskleidėjai
Amerikai matematika nereikalinga!
Džonas Bakas FORTRAN tėvas
Unix ir C kalbos kiltis ir ... šachmatai
Lambda išraiškos Java į naują lygį
Bilas Geitsas: kol dar nebuvo garsus
Technika: Nuo Paleolito laikų
Styvo Džobso kelias į žvaigždes
Pirmoji programuotoja: Ada Lovelace
Tikroji Interneto pabaiga
"Ruby" kalba ir RoR
Jūsų skaitmeninės tapatybės kelias į anapilį
Laisva mintis ir oficialioji propaganda
Apžvalga: privatumas Internete
Eliza ir rūpesčiai dėl tapatybės
Nuogybės mobiliesiems telefonams - kokia ateitis
Kompiuterių poveikis mums
Pasakykite tai mano avatarui
Ar mašina kada nors mąstys?
Mūšis kibernetiniame pasaulyje
Kitoniškumas: dygios eilutės
Naujojo tipo mokslas
ARPANET istorija
Programavimo kalbų evoliucija
Visata kaip kompiuteris
Programavimo paradigmos
Informacijos ekologija
Nulio istorija
Haketonai
| 
