Danas Briklinas: skaičiuoklės autorius

Kadaise kompiuteriai buvo vien programuotojų nuosavybė. Jei norėjau ką nors paskaičiuoti (kad ir sudėti du skaičius), turėjai parašyti programą arba kreiptis į programuotoją. Bet tada ir kompiuteriai nebuvo personaliniai, o jų kiekis buvo gerokai mažesnis nei programuotojų skaičius.

Skaičiuoklės sukūrimas buvo svarbus įvykis. Šiandien jas priimame kaip savaime suprantamą dalyką, tačiau užkulisiuose glūdi įdomi istorija. Ir keisčiausia, kad turtus su ja susikrovusi „Lotus“ nebuvo tos idėjos autorė. Pirmąja skaičiuokle 1979 m. tapo „VisiCalc“, sukurta D. Briklino ir suprogramuota B. Frankstono.

Pirmuoju žingsniu į neprogramuotojišką kompiuterio naudojimą, matyt, buvo skaičiuoklė (angl., spreadsheet), - ir tame nusipelnė Danas Briklinas¹⁾ (Dan Bricklin). Skaičiuoklės dabar tokios įprastos, kad be jų sunku įsivaizduoti kompiuterius. Ir todėl Danui Briklinui didžiausias rūpestis buvo, kad kažkas kitas gali būti pirmuoju jų rinkoje, panaudodamas jo idėją.

Danas Briklinas baigė MIT 1973 m. Jo specialybė buvo elektronika ir kompiuterių mokslas. Dirbdamas MIT‘e, jis „Multics“ operacinei sistemai parašė programą, turinčia komandinės eilutės kalkuliatorių. Matyt tuo metu jo smegenyse ir buvo pasėta skaičiuoklės sėkla. Po APL ir LISP programavimo kalbų realizavimo darbų, Danas prisijungė prie DEC leidybinės grupės. Čia galėjo susidurti su realiais vartotojais ir suprasti, kokia svarbi yra vartotojo sąsaja. Parašęs rašybos tikrinimo programą PDP-8 kompiuteriu, turėjusiam 16 kiložodžių (kurio žodis buvo 12 bitų) atmintį, Briklinas nusprendė, kad laikas mokytis toliau ir gauti magistro laipsnį. Jis įstojo į Harvardo verslo mokyklą. Joje studentams teko atlikti ilgus, sudėtingus ir nuobodžius skaičiavimus. Duomenys buvo surašomi lentoje kartu su paskaičiuotomis reikšmėmis. Vienos reikšmės pakeitimas priversdavo pakartoti visus skaičiavimus. Dar blogiau, viena padaryta klaida sugaišindavo kelioms valandoms.

Būnant programuotoju, galima sugalvoti, kad galima parašyti BASIC kalbos sakinį kiekvienam paskaičiavimui. Tačiau nepatogumas buvo tame, kad kiekvienam naujam paskaičiavimui reikėjo rašyti naują programą, o ir jos pačios parašymas užimdavo laiko. Būtent tuo metu Briklinui ir kilo mintis sukurti „elektroninį kalkuliatorių, teksto redaktorių, dirbantį su skaičiais“. Jo mintys dar buvo gana miglotos, tačiau ambicingos. Jis sumąstė celių tinklelį, kokiu dabar suprantame skaičiuoklę (kaip kad yra „Excel“), tačiau jis norėjo celių nurodymui naudoti pelę. Jis savo idėja pasidalijo su Harvardo profesoriais ir jie pritarė jai, tačiau sakė Briklinui, kad rinkoje yra gausybė finansinio modeliavimo programų ir rinka prisotinta. Bet jei tai tiesa, kodėl kompanijose skaičiavimus darė ant lentų?

Laimei, tai Briklino neatbaidė, o profesoriai bent jau patarė kreiptis Briklinui į ką nors geriau žinantį reikalus, buvusį studentą Dan Flystra, planuojantį įkurti programinės įrangos platinimo firmą. Šis nurodė jam kreiptis tada, kai bus parengtas produktas. Briklinas nusprendė vasaros atostogas pašvęsti demonstracinės versijos sukūrimui. Ji buvo parašyta „Basic“ kalba „Apple II“ kompiuteriui, kurį jam skyrė Flystra. Keli šimtai kodo eilučių animavo 100 celių – jei 20 sek. trunkantį perskaičiavimą galima pavadinti animacija. 10x10 celių lentelė (stulpelius numeruojant A,B,C..., o eilutes – 1,2,3...) tilpo ekrane – ir demonstracinė versija leido pamatyti daugelį svarbių vartotojo sąsajos elementų.

Kitas žingsnis buvo – sukurti versiją asemblerio kalba. Jis MIT‘e sutiko Bobą Frankstoną²⁾ ir sutarė, idėja yra puiki ir jie galėtų įkurti bendrą firmą „Software Arts“. Frankstonas parašytų kodą, o Briklinas apimtų visą projektavimą. Kaip įprasta tokioms mažoms firmoms, Frankstonas nuomojo laiką naktimis, kad sutaupytų pinigų. Šiame etape kilo naujų problemų, tokių, kaip realizuoti replikavimą, bei absoliutus bei santykinis celių nurodymas. Pirmoji asemblerinė versija reikalavo tik 25 KB operatyviosios atminties, tačiau dirbo tik su sveikais skaičiais ir galėjo atlikti tik sudėties bei atimties operacijas.

Ši versija buvo parodyta „Apple“ korporacijai, tačiau toji neįžvelgė jos svarbos. „Atari“ manė, kad ji gera, tačiau neturėjo jai paruošto kompiuterio. Tuo tarpu Flystra sutiko platinti programą už milžinišką 64,3% pelno dalį. Reikalai judėjo lėtai, tačiau žinia apie programos naudingumą plito ir jau kitais metais „VisiCalc“ versijos “Apple” kompiuteriams buvo parduodama po tūkstantį kopijų per mėnesį.

Briklinas su Frankstonu į savo firmą investavo 20 tūkst. dolerių ir dar paėmė 66 tūkst. dolerių paskolą – minikompiuteriui „Prime 550” ir dviejų programuotojų išlaikymui. Programos pritaikymui TRS-80 su Z80 procesoriumi buvo pasinaudota kros-asembleriu – tereikė nežymių galutinio kodo pataisymų. Tą pačią techniką panaudojo ir pritaikydami IBM PC kompiuteriams. Tai jiems leido greitai pritaikyti programą įvairiems kompiuteriams, tačiau kartu suteikė galimybė „Lotus“ kompanijai sukurti geresnę programą – juk automatiškai konvertuota programa niekada nebus tokia efektyvi, kaip parašyta konkrečiam procesoriui. Tad „Lotus“ sugebėjo sukurti greitesnę programą, turinčią daugiau galimybių, ir reikalaujančią tiek pat operatyviosios atminties.

„VisiCalc“ atnešė sėkmę „Apple“ ir IBM PC kompiuteriams. IBM netgi nepaskelbė apie IBM PC tol, kol jam nebuvo parengta „VisiCalc“ versija. Ji pardavinėjo personalinius kompiuterius masinei rinkai, kuriuos turėjo naudoti ir nemokantys programuoti. Ir po šiai dienai skaičiuoklė išlieka antroje vietoje pagal naudojamumą po tekstų redaktoriaus.

Po „VisiCalc“ sukūrimo, atrodo, kad „Software Arts“ prarado kryptį. Briklinas baiminosi, kad kitas produktas gali sutrukdyti „VisiCalc“ pardavimams. Per 12 mėnesių buvo parduota per 2 mln. kopijų – už ką buvo skirta Grace Hopper kopija. Tada reikalai ėmė prastėti. „Software Arts“ sukūrė TK, lygčių sprendimo programą, bei „SpotLight“, darbastalio valdymo programą, tačiau jos nepasiekė „VisiCalc“ lygio, kurią vystė labai lėtai ir leido konkurentams sukurti geresnius produktus. Tuo tarpu užvirė teisminiai kivirčai su „VisiCorp“, naujai pavadinta Flystra kompanija. Tuo tarpu Lotus 1-2-3 užėmė rinką.

Lotus 1-2-3 iškilimas

Keisčiausia, kad turtus su skaičiuokle susikrovusi „Lotus“ nebuvo tos idėjos autorė. Pirmąja skaičiuokle 1979 m. tapo „VisiCalc“, sukurta D. Briklino (žr. Danas Briklinas: skaičiuoklės autorius) ir suprogramuota B. Frankstono.

Tačiau viena iš problemų buvo ta, kad tuomet manyta, kad programinė įranga nėra patentuojama. Ji labiau laikyta tarsi tekstas, kaip romanas ar techninė dokumentacija, tad tarsi ją turėjo ginti autorinės teisės. Tačiau autorinės teisės nebuvo taikomos idėjoms. O tik konkrečioms idėjų išraiškoms – tad jos neapsaugo nuo panašių programų sukūrimo. Pirmoji programa JAV buvo užpatentuota 1981 m. (tą patentą gavo Satya Pal Asija už natūralios kalbos sąsajos programą „Swift-Answer“), - kas jau buvo per vėlu „VisiCalc“. Jos klonų pasirodė jau netrukus po jos išleidimo, tačiau kol kas nė vienas nepajėgė išklibinti „VisiCalc“ lyderiavimo.

„VisiCalc“ veikė praktiškai visuose kompiuterių tipuose, nes buvo sukurta naudojant UCSD P sistemą, kuri buvo žemo lygio P kodo interpretatorius. Kad programa veiktų bet kuriame kompiuteryje, reikėjo jam turėti labai paprastą P interpretatorių. Tai buvo dideliu pranašumu, tačiau su vienu trūkumu – neretai programa veikė labai lėtai.

Be to, D. Briklinas ir B. Frankstonas, kaip paprastai daugelis programinės įrangos pionierių, „VisiCalc“ pardavimus perleido Dan Fylstra „Personal Software“, kuriai „VisiCalc“ pardavimai buvo tokie sėkmingi, kad jis pačia firmą pervadino į „VisiCorp“. Su „VisiCorp“ marketinginių reikalų turėjo ir Mitch Kapor’as³⁾. MIT menedžmento mokykloje jis parašė paprastą modeliavimo programą TROLL. Ją su kolega perrašė, kad veiktų mikrokompiuteriuose kaip „VisiCalc“ priedai (add-on) - ir jie buvo pardavinėjami „VisiPlot“ ir „VisiTrend“ pavadinimais. Vos per 2-3 m. jos atnešė apie 0,5 mln. dolerių pelno, tad 1982 m. D. Fylstra pasiūlė jas pilnai išpirkti – ir M. Kaporas sutiko.

Kitas svarbus asmuo šioje istorijoje yra Jonathan Sachs’as⁴⁾. MIT’e jis sukūrė STOIC programavimo kalbą, išvedinį iš „Forth“ kalbos. Po MIT dirbo „Data General“ (DG) su operacine sistema, tačiau jam nepatiko nei valdymo aspektai, nei komandinis darbas, nei pati OS. Jis paliko DG ir su buvusiu kolega įsteigė mažą kompaniją, kuriai nenusisekė, tačiau Dž. Sachsas vis dėlto parašė nedidelę skaičiuoklę DG kompiuteriams. Laikydamas, kad nieko nenusimano marketinge, kreipėsi į M. Kaporą.

1981 m. pabaigoje pasirodė IBM PC ir M. Kaporas manė, kad jam priklauso ateitis. IBM PC buvo skirtos dvi skaičiuoklės - „VisiCalc“ ir „MultiPlan“, tačiau abi buvo atkeltos iš kitų kompiuterių: „VisiCalc“ buvo iš TRS-80, t.y. Z80 pagrindu 8-bitės mašinos, o „MultiPlan“ – „Microsoft“ programa „Mac“ kompiuteriams. Vartotojai buvo nusivylę „VisiCalc“ sparta IBM PC su 16-bičiu 8088 procesoriumi.

Briklinas ir Frankstonas buvo pernelyg užsiėmę kova su Dano Flystros kompanija dėl teisių prekiauti „VisiCalc“ ir neįžvelgė IBM PC svarbos – jiems tai buvo tik dar viena mašina, kurią jie turėjo palaikyti. Tuo tarpu M. Kaporas buvo pasirengęs pastatyti kotą ant PC, o tiksliau – ant PC-DOS (IBM PC buvo tiekiamas su dviem OS: PC-DOS ir CP/M 86). Tam 1982 m. jų dviejų buvo įkurta „Lotus Development Co“ iš 8-ių darbuotojų su tikslu sukurti skaičiuoklę. Marketinginiam pranašumui jie nusprendė kartu siūlyti „tris viename“ (skaičiuoklę, teksto procesorių ir grafinę programą), todėl produktą pavadino 1-2-3.

Iš pirmosios Lotus 1-2-3 reklamos

Tačiau likus 6 mėn. iki 1-2-3 išleidimo, jie pamatė skaičiuoklę „Context MBA“ kartu su tekstu procesoriumi. Tad buvo nuspręsta atsisakyti tekstų procesoriaus ir įdiegti DB (ją suprogramuoti buvo lengviau), kad vis tiek galėtų vadinti produktą 1-2-3! M. Kaporas savo vaidmeniui sugalvojo „PĮ projektuotojo“ rolę. O būdamas geresniu programuotoju, Dž. Sachsas daugiau dirbo su kodu. Ir nors 1-2-3 rėmėsi ankstesne DG skaičiuokle, buvo kuriamas 8088 asembleriu – tad buvo labai sparti (vėlesnės versijos parašytos jau su C).

Kuriant 1-2-3 buvo išspręsta skaičiuoklės perskaičiavimo problema - Rick Ross’as pastebėjo, kad formulių perskaičiavimo tvarkos problema tokia pati kaip „Lisp“ šiukšlių surinkimo, kuri buvo jo daktaro disertacijos tema. Tad buvo įdiegta priklausomos tvarkos perskaičiavimą, kuri „Lotus 1-2-3“ suteikė dar vieną spartos pranašumą.

Pirmoji „Lotus 1-2-3“ versija pasirodė 1983 m. sausio 23 d. - ir ji ne tik puikiai išnaudojo visas IBM PC galimybes, bet ir skatino vartotojus įsigyti papildomą įrangą – kai standartiniai kompiuteriai buvo tiekiami su 64 KB atminties, „Lotus 1-2-3“ reikalavo bet 256 KB!

Dž. Sachsas paliko „Lotus” 1984 m. pabaigoje kiek padirbėjęs su „Symphony“, pilnai integruotu paketu su tekstų procesoriumi, neįgavusiu didelės sėkmės. M. Kaporui dingo susidomėjimas – ir kai 1984 m. „Microsoft“ pasisiūlė nupirkti „Lotus“, jis apie tai rimtai susimąstė, tik nuo to jį atkalbėjo Jim Manzi, tuo metu buvęs „Lotus“ prezidentu. 1986 m. M. Kaporas pilnai perleido „Lotus“ J. Manzi. Pats jis užsiėmė kitais įdomiais dalykais (įkūręs „Mozilla Foundation“ bei EFF), tačiau nė vienas jų tiek nepaveikė paprastų vartotojų, kiek 1-2-3.

Ir tarsi likimo ironija, kad M. Kaporas tapo FSF, siekiančio PĮ padaryti prieinamą visiems, vienu lyderių. O augant „Windows“ populiarumui, „Excel“ (sukurtas 1985 m. pradžioje „Mac“ platformai, „Windows“ versija - 1987 m.) palaipsniui stūmė „Lotus 1-2-3” iš rinkos, tačiau perkeltas į „Windows“ jis kelis metus tebebuvo populiarus „Lotus SmartSuite“ sudėtyje. 1995 m. IBM nupirko „Lotus“ ir paskutine jos skaičiuoklės versija buvo „SmartSuite 9.8.2“ (2004, vėlesni FP tik „IBM Passport Advantage“ prenumeratoriams) sudėtyje. Galiausiai IBM nutraukė „Lotus“ brendo palaikymą.

¹⁾ Danas Briklinas (Daniel Singer Bricklin, g. 1951 m.) - amerikiečių kompiuterininkas, verslininkas, kartu su B. Franksonu sukūręs pirmąją skaičiuoklę, „VisiCalc“ (1979). 1995 m. įsteigė „Trellix“, leidusią vartotojams kurtis internetines svetaines internetiniais įrankiais (ją 2003 m. nupirko „Interland“ ir kitais metais nutraukė jos veiklą). Įsteigė „Software Garden, Inc“ (konsultacinė ir PĮ kūrimo kompanija) ir yra jos prezidentu. Sukūrė nemokamą „wikiCalc“, „Perl“ kalba parašytą internetinę skaičiuoklę, išleistą 2007 m. Paskutiniu metu yra „Alpha Software“ CTO. Išleido knygą „Blrklinas technologijose“ (2009).

²⁾ Bobas Frankstonas (Robert M. Frankston, g. m.) - amerikiečių kompiuterininkas ir verslininkas, su D. Briklinu sukūręs „VisiCalc“ skaičiuoklę. Vėliau dirbo „Lotus Development Co“ ir „Microsoft“ kompanijose. Pasisakė už telekomunikacijų kompanijų vaidmens sumažinimą Interneto evoliucijai ir įvedė terminą „Regulatorium“, nusakantį koliziją tarp jų ir reguliatorių.

³⁾ Mitčelas Keiporas (Mitchell David Kapor, g. 1950 m.) - žydų kilmės amerikiečių kompiuterininkas, verslininkas, „Lotus Development Co“ steigėjas (1982 m. kartu su Dž. Sachsu). „Lotus“ paliko 1986 m. ir 1990 m su kitais įsteigė EFF, kuriai vadovavo iki 1994 m. 2003 m. tapo „Mozilla Foundation“ steigėju. 2000 m. įsteigė „Kaporo centrą“, kurio misija – investuoti į socialinį ir finansinį kapitalą gyvybiškai svarbiose ne pelno organizacijose. Jam paskutiniu metu skiria daugiausia dėmesio.

⁴⁾ Džonatanas Sachsas (Jonathan Sachs, g. 1947 m.) - amerikiečių programuotojas, 1982 m. su M. Keiporu įsteigęs „Lotus Development Co“ ir sukūręs pirmąją skaičiuoklės „Lotus 1-2-3” versiją, „Lotus“ paliko 1985-ais, kad kurtų nuotraukų redagavimo PĮ savo „Digital Light & Color“ kompanijoje, kuri nuo 1994 m. platino „Picture Window“.

Kiti HOT.LT straipsniai:
IBM tėvas
Kobolo motina
Čarlzas Babidžas
Jie to nesakė...
Kompiuterių ištakos
Kompiuterių istorija
Pirmasis interneto ryšys
Džonas Bakas – FORTRAN tėvas
Vozniakas: pasirinktas gyvenimas šešėlyje
Bilas Geitsas: kol dar nebuvo garsus
Technika: Nuo Paleolito laikų
Jau 50 m. „meinfreimams“
Unix ir C kalbos kiltis ir ... šachmatai
Konradas Cūzė ir jo C modeliai
Džonas fon Neimanas
Tikroji Interneto pabaiga
Ar mašina kada nors mąstys?
Styvo Džobso kelias į žvaigždes
Klodas Šenonas – žmogus, išradęs ateitį
Pirmoji programuotoja: Ada Lovelace
P-NP: Ant sveiko proto svarstyklių
AWK kalba - sena ir nuolat aktuali
Peteris Karvašas. Archimedas
ARPANET istorija
Programavimo kalbų evoliucija
Seniausias pasaulyje analoginis kompiuteris
Mūšis kibernetiniame pasaulyje
Visata kaip kompiuteris
Programavimo paradigmos
Debesies architektūra
Davidas Hilbertas
Haketonai