Dirbtinis intelektas kare. HOT.LT: Lithuanian

Ateityje daugybė išmanių, sujungtų tinkle daiktų dalyvaus karo lauke glaudžiai sąveikaudami su kariais, o taip pat autonomiškai. IOBT (Karinių daiktų internetas) randasi kaip karo tikrovė. Dauguma jų labai nesiskirs nuo to, ką jau matome: sensoriai, valdomi sviediniai (ypač “paleidai ir pamiršai” tipo), nepilotuojami skraidymo aparatai (dronai). Taip pat tikėtini įvairūs robotai – nuo labai mažų (vabalo dydžio sensorių) iki karius ir priemones gabenančių savieigių.

Kiti veiks kaip apsauginės, tame tarpe autonomiškos priemonės. Ir galiausiai bus įranga, fiziškai ar elektroniškai veikianti priešą ar jo įrangą - šios, greičiausiai nebus autonomiškos, o valdomos kariškių (JAV gynybos ministerija uždraudė naudoti autonomišką ar pusiau autonomišką ginkluotę, tačiau niekas negali užtikrinti, kad taip elgsis ar elgiasi kitos šalys).

Gretų šių išmanių daiktų mūšio lauke kompiuteriuose ir tinkluose įsikurs gausybė kiber-robotų (botų). Vieni jų gins komunikacijas ir informaciją, kiti stebės ir neutralizuos grėsmes, treti bus skaitmeniniai žmonių (ar robotų) patarėjai padedantys priimti sprendimus. Kai kurie bus skirti ir priešo elektroninių sistemų bei informacijos puolimui.

Visi tie išmanūs daiktai privalės veikti priešiškoje, konfrontuojančioje aplinkoje. Karas taps daug sudėtingesnis. Kariai susidurs su daiktais, kurie turi savo „valią”, o taip pat atlikti veiksmus, neįmanomus žmogui. Ne visada kariui bus laiko priimti sprendimus tokiomis aplinkybėmis. O išmanūs karo įtaisai, savo ruožtu, mokysis nuspėti karių veiksmus.

Situaciją sunkins ir didelė išmanių daiktų įvairovė. Juos gamins labai skirtingi gamintojai, skirtingais tikslais. Jie negalės elgtis pagal iš anksto užduotus scenarijus, o privalės sugebėti apsimokyti – atpažindamas, išsiaiškindamas kito mūšio lauke sutikto prietaiso ir žmonių elgseną ir galimybes. Ryšys su kitais prietaisais tinkle gali būti blokuojamas, o gaunama informacija gali būti tikra arba klaidinanti, Tyrimai rodo, kad, galbūt, labiausiai pavojinga yra „pakišta” informacija arba prietaisų užkrėtimas piktybišku kodu. Bus būtinis kibernetiniai „patruliai“, tikrinantys tinklus bei išmanius prietaisus bei šalinantys užkrėstą kodą, o taip pat numatytos priemones „savigydai“.

Vienu iššūkiu dirbtiniu intelektu sustiprintame kare bus elektros šaltinių prieinamumas. Dauguma išmaniųjų prietaisų atlieka nemažai skaičiavimų, o tam reikia nemažų energijos sąnaudų. Matyt, elektros maitinimas turėtų perduodamas belaidžiu tinklu iš šaltinio, esančio už mūšio lauko. Gaila, tai irgi nėra labai patikimas sprendimas – priešas nenusiteikęs tai leisti.

Šuniui-robotui įduodamas snaiperio šautuvas

Tai pagaliau nutiko!? Dvi JAV karinės kompanijos (S.W.O.R.D. International ir Ghost Robotics) nusprendė prie šuns-roboto pritaisyti snaiperio šautuvą, tai pristatydamos kaip ateities ginklą, kurį pademonstaro karinį renginį Vašingtone.

„Ghost Robotics“ pristatė Q-UGV, kuri, anot jos, sukonstruota taip, kad jos negalima sustabdyti – jis iškart atsistoja ant kojų, jei paslysta ar nugriūva. O „S.W.O.R.D. International“ robotui pritaisė specialų snaiperio SPUR šautuvą, specialiai sukurtą „bepiločiui“ naudojimui. Jis gali šaudyti 1,2 km atstumu ir turi dieninius ir naktinius daviklius.

Atrodo, kad pildosi romanų-antiutopijų košmarai. Ar mes tikrai norime „Skaineto“ (iš „Terminatoriaus“), sukurto gynybai, o vėliau atsisukusio prieš savo kūrėjus? P gal jėgos struktūros ketina šiuos bejausmius įtaisus panaudoti prieš savo žmones?

Tačiau atrodo, kad dabar robotas gali veikti tik su operatoriumi. Jo privalumas tas, kad operatorius gali valdyti šautuvą per atstumą pats likdamas saugioje vietoje. Ir tik laiko klausimas, kada šuo-snaiperis pasirodys mūšio lauke.

Dirbtinio intelekto karai

JAV nacionalinio investavimo strategija turi praeiti pro sudėtingus mechanizmus, tarkim JAV kongresą, net jei yra paskelbta skaras gręsiantis šalies finansiniam ir ekonominiam konkurentiškumui. Lyderiavimo dirbtinio intelekto (DI) srityje JAV greičiausiai pralaimi. O juk tai nauji, skaitmeniniai ginklai – ir niekas nepuls ginčyti, kad DI yra svarbus. Tuo tarpu D. Trumpo administracija jam skiria mažai dėmesio.
Tuo tarpu Kinija ypač stipriai finansuoja DI: 2020-iems į DI ketinama investuoti 70 mlrd. USD prognuozuojant, kad 2030 m. ji lyderiaus toje srityje.

Technologijų kompanijos turi puikių DI demonstracijų. „Google“ AlphaGo Zero įsisavivo vieną sudėtingiausių GO žaidimą per 3 d. ir laimi prieš stipriausius pasaulio žaidėjus. Keletas kompanijų tvirtina sukūrę bepiločius automobilius. Tačiau žaidimai tėra atskiras atvejis, o bepiločiai automobiliai vis dar bandymo stadijoje. AlphaGo savo „protą‘ įgavo dvi DI sistemas privertus žaisti viena prieš kitą. Tačiau skirtingai nuo žaidimų, verslas neturi griežtai apibrėžtų taisyklių. Taip pat svarbus patikimumo veiksnys. Avialinijos diegia veidų atpažinimo sistemas, o Kinija tokiomis sistemomis remiasi kurdama savo nacionalinio sekimo sistemą. DI naudojamas medicininių duomenų analizei bei padeda gydytojams. Tačiau DI gali būti apkvailintas (žr. >>>>>), pvz., 2018 m. gruodį paskelbtas straipsnis apie tai, kad DI bananą palaiko skrudintuvu (žr. >>>>>).