|
Ar Internetas virsta šūdų duobe?, 2025 m.
Internetas perėmė viską, ką blogiausia gali pasiūlyti žmonija. Nuomonės yra tarsi šiknos kiekvienas jas turi!
Pradėjus X (ex Twiter) visi socialiniai tinklai (Facebook, Instagram, TikTok, Amazon, Google,
Apple, Uber, Spotify,
) virsta pamazgų duobe. Tačiau vis tiek niekas jų nepalieka.
2022 m. kanadiečių žurnalistas ir rašytojas Cory Doctorowas*) Interneto degeracijos apibūdinimui įvedė terminą
enšitifikeišionas (enshittification - įšiktinimas). 20 a. pabaigoje, kai internetas dar nebuvo sutrešęs,
C. Doctorow'as buvo kiekvieno hipsterio dievaitis. Jo tinklaraštis Boing Boing buvo skirtas visiems, besidomintiems
besiformuojančiomis technologijomis. Atrodė, kad niekas geriau nežinojo apie tai, iš kur atsirado technologijos
ir kur jos greičiausiai nueis. Jis buvo visų pranašas.
Pvz., jo pirmasis romanas Down and Out in the Magic Kingdom (2003) buvo distopinė istorija apie pasaulį
po stygiaus, kuriame piniginę valiutą pakeitė tai, ką vadino whuffie iš esmės tai, kiek kiti tave gerbia. Tai buvo prieš pat
socialinei žiniasklaidai įsiveržiant į mūsų visų gyvenimus su savo svaiginančia patiktukų ir sekėjų, dėmesio ir įtakos ekonomika.
O dabar jo knyga Įšiktinimas: kodėl viskas staiga pablogėjo ir ką su tuo daryti? (2025, Enshittification:
Why Everything Suddenly Got Worse and What to Do About It) yra bandymas paaiškinti, kaip didžioji interneto svajonė
jo galingas demokratizacijos potencialas, neįtikėtinas gebėjimas kurti žmonių bendruomenes ir skleisti žmonių žinias virto nežmonišku košmaru.
Mums buvo pasiūlytas ryšio ir bendradarbiavimo pasaulis atvirojo kodo rojus, suteikiantis greitą ir nemokamą
prieigą, išlaisvintas nuo korporacinės nuosavybės ir valstybės kontrolės pančių. Gavome negailestingų monopolijų
ir oligarchų pasaulį, kurie kontroliuoja milžinišką stebėjimo aparatą, gebantį sekti mūsų asmeniškiausią elgesį,
ir sukuria bejėgių, paklusnių vartotojų populiaciją žmones, kurie neturi kito pasirinkimo, kaip tik toliau
naudoti savo apgailėtinai blogus produktus, nes daugiau nėra kur eiti.
Įšiktinimas - tai ne tik sumanus terminas, apibūdinantis senstančio X kartos technologijų vadovo niūrų skundą.
C. Doctorowas nori jį išplėtoti kaip formalią koncepciją, paaiškinančią procesą, kurio metu interneto platformos,
programos ir inovacijos iš vartotojų mylimų tampa nepakenčiamomis. Jis teigia, kad jis turi tris pagrindinius etapus.
Pirma, platformos yra geros savo vartotojams. Žmonės nuoširdžiai nori dalyvauti. Vystosi bendruomenė, bet pelno nėra daug.
Antra, siekdamos monetizuoti šią naują bendruomenę, platformos yra geros įmonėms. Jos suteikia joms prieigą
prie rinkų per reklamą, siuntimą ar nuosavybės susitarimus.
Galiausiai, jos randa būdą, kaip apgauti tuos verslo klientus ir savo vartotojus, kad susigrąžintų visą perteklinę vertę.
Ir taip mes atėjome į tai, ką autorius vadina milžiniška šūdo duobe. Lengviausia tai paaiškinti Amazon
pavyzdžiu. Ji pradėjo teikdama paslaugą, kurios žmonės norėjo: greitą ir pigų produktų pristatymą. Tada ji
pritraukė verslo klientus, suteikdama galimybę padidinti pelną ir rinkos dalį. Tačiau tada ji sutriuškino
visą konkurenciją ir pasinaudojo savo rinkos dominavimu, kad priverstų savo verslo klientus mokėti duoklę mokesčiais,
viršijantį bet kokį pelną, kurį jie galėjo gauti iš pradžių. Šiuo metu Amazon neturi visiškai jokios priežasties gerinti
savo paslaugas ir, tiesą sakant, norėdama gauti dar pelno mažindama išlaidas, ji turi visas priežastis bloginti savo paslaugų kokybę.
Ir blogiausia, kad įšiktinimas politikos laikosi (beveik) visos platformos ir visas mūsų pasaulis
jau tapo sušiktas. Ir dabar esame įšiktinimo scenoje (enshittoscene).
Bet, anot C. Doctorowo, lengva nuspėti, kaip reaguos ta maža saujelė, iš to gaunanti naudos. Na, jie sakys,
kad, galbūt, tai nėra puiku, bet toks jau yra kapitalizmas. Ir, kaip visi žino, kapitalizmas yra blogiausia
sistema, jei nežiūrėsime į visas kitas. Tačiau jis atsisako priimti žinomą neoliberalią alternatyvos nėra
logiką, nes jo kartos nariai žino, kad tai apsimetinėmas. Mes žinome, kad yra alternatyva, nes matėme tai
savo akimis. Internetas ne visada buvo šūdas. Jis anksčiau buvo geras - ir jis vėl galėtų būti geras.
C. Doctorowo pasiūlymai, kaip atkurti gerą internetą keturi: konkurencija, reguliavimas, suderinamumas ir technarių valdžia.
Anot Doctorowo, dabartinis internetas visai nėra kapitalistinis. Sekdamas ekonomisto Yanis Varoufakis**) pavyzdžiu,
jis jį vadina technofeodalistiniu. Kaip ir viduramžių žemvaldžiai, technologijų valdovai neuždirba pinigų
enšitoscenoje kurdami ar platindami naujus produktus. Jie uždirba valdydami platformas produktų kūrimui ar
platinimui ir versdami visus kitus nuomotis vietą tose platformose.
Pirmas žingsnis sugriauti šias rentininkų monopolijas ir atverti erdves sveikai konkurencijai. Tačiau tam
reikės griežtų antimonopolinių taisyklių, kurios galėtų sugriauti beveik jau monopolijas, kuriomis naudojasi
tokios technologijų įmonės kaip Google, ir užkirsti kelią antikonkurenciniams įmonių susijungimams. Įšiktinimo
būdai turi būti užblokuoti įstatymais, ir tai turi būti koordinuojama tarptautiniu lygmeniu.
Šie įstatymai turi garantuoti visų technologinių sistemų sąveikumą. Šiuo metu vienas brangiausių skysčių planetoje yra HP spausdintuvų rašalas.
HP vienašališkai nustato kainą, nes jie konstruoja savo spausdintuvus taip, kad jokios kitos rašalo kasetės neveiktų.
Enšitoscenoje anti-sąveikumo principas taikomas beveik visose platformose ir produktuose. Tačiau reguliavimas
galėtų užtikrinti, kad visos technologinės operacinės sistemos būtų suderinamos viena su kita, lygiai taip
pat, kaip reguliavimas užtikrina, kad buitiniai elektroniniai prietaisai būtų suderinami su visais lizdais.
Galiausiai, ir svarbiausia, technologijų darbuotojai gali būti įgalinti suvokti bendradarbiavimo ir inovacijų
etosą, kuris juos visus sieja. Tiesa ta, kad, teigia Doctorowas, dauguma žmonių, kurie dirba enšitoscenoje
(kurie kuria ir valdo platformas) nekenčia jos tiek pat, kiek ir vartotojai. O jų įgalinimas labai prisidėtų prie visų mūsų įgalinimo.
*) Koris Doktorou (Cory Efram Doctorow, g. 1971 m.) - kanadiečių rašytojas fantastas,
žurnalistas, filosofas, tinklalaidininkas, autorinių teisių liberalizavimo šalininkas, kilęs iš lenkų kilmės azerbaidžaniečių
trockiškiškai nusiteikusios Doktorovičių šeimos. Studijavo 4-iuose un-tuose, nė vieno jų neužbaigdamas. Anksti
pradėjo dalyvauti Greenpeace veikloje. Po 2003 m. dirbo Londone Elektroninių ribų fondo koordinatoriumi (iki
2015 m., kai persikėlę į Los Andželą). Priklauso Amerikos demokratinių socialistų partijai. Rašo apsakymus,
apysakas ir romanus. Nemokamai talpindamas Internete; 2009 m. dominuotas Hjugo premijai. 2001 m. savo esė
iųpopuliarinimo terminą metacrap (prasta ar nepatikima kokybė sąryšyje su metaduomenimis), o 2022 m. įvedė
neologizmą enshittification (įšiktinimas, kurį laidose dar vadina enpoopification).
**) Janis Varufakis (Ioannis Georgiou "Yanis" Varoufakis, g. 1961 m.) - graikų ekonomistas ir kairiųjų
pažiūrų valstybės veikėjas, buvęs Graikijos finansų ministru (2015). Įsteigė leftistinę MeRA25 partiją (2018),
2019 m. parlamente gavusiai 9 vietas. 2021 m. straipsnyje kritikavo Facebook pradėta Meta projektą. Gaza
karo metu (2024) aktyviai reiškė propalestiniškas pažiūras. Parašė daug knygų, tarp kurių ir Globalusis minotauras
(2011; kur JAV ekonomiką lygino su mitiniu minotauru), Technofeodalizmas arba kas nužudė kapitalizmą (2023) bei kt.
Nuogybės mobiliesiems telefonams - tekstinės, 2001 m. |