Ar Internetas virsta „šūdų duobe“?,  2025 m.

Internetas perėmė viską, ką blogiausia gali pasiūlyti žmonija. Nuomonės yra tarsi šiknos – kiekvienas jas turi!
Pradėjus „X“ (ex „Twiter“) visi socialiniai tinklai („Facebook“, „Instagram“, „TikTok“, „Amazon“, „Google“, „Apple“, „Uber“, „Spotify“, …) virsta pamazgų duobe. Tačiau vis tiek niekas jų nepalieka.

2022 m. kanadiečių žurnalistas ir rašytojas Cory Doctorow’as^*) Interneto degeracijos apibūdinimui įvedė terminą „enšitifikeišionas“ (enshittification - „įšiktinimas“). 20 a. pabaigoje, kai internetas dar nebuvo „sutrešęs“, C. Doctorow'as buvo kiekvieno hipsterio dievaitis. Jo tinklaraštis „Boing Boing“ buvo skirtas visiems, besidomintiems besiformuojančiomis technologijomis. Atrodė, kad niekas geriau nežinojo apie tai, iš kur atsirado technologijos ir kur jos greičiausiai nueis. Jis buvo visų pranašas.

Pvz., jo pirmasis romanas „Down and Out in the Magic Kingdom“ (2003) buvo distopinė istorija apie pasaulį po stygiaus, kuriame piniginę valiutą pakeitė tai, ką vadino „whuffie“ – iš esmės tai, kiek kiti tave gerbia. Tai buvo prieš pat socialinei žiniasklaidai įsiveržiant į mūsų visų gyvenimus su savo svaiginančia patiktukų ir sekėjų, dėmesio ir įtakos ekonomika.

O dabar jo knyga „Įšiktinimas: kodėl viskas staiga pablogėjo ir ką su tuo daryti?“ (2025, Enshittification: Why Everything Suddenly Got Worse and What to Do About It) yra bandymas paaiškinti, kaip didžioji interneto svajonė – jo galingas demokratizacijos potencialas, neįtikėtinas gebėjimas kurti žmonių bendruomenes ir skleisti žmonių žinias – virto nežmonišku košmaru.

Mums buvo pasiūlytas ryšio ir bendradarbiavimo pasaulis – atvirojo kodo rojus, suteikiantis greitą ir nemokamą prieigą, išlaisvintas nuo korporacinės nuosavybės ir valstybės kontrolės pančių. Gavome negailestingų monopolijų ir oligarchų pasaulį, kurie kontroliuoja milžinišką stebėjimo aparatą, gebantį sekti mūsų asmeniškiausią elgesį, ir sukuria bejėgių, paklusnių vartotojų populiaciją – žmones, kurie neturi kito pasirinkimo, kaip tik toliau naudoti savo apgailėtinai blogus produktus, nes daugiau nėra kur eiti.

„Įšiktinimas“ - tai ne tik sumanus terminas, apibūdinantis senstančio X kartos technologijų vadovo niūrų skundą. C. Doctorow’as nori jį išplėtoti kaip formalią koncepciją, paaiškinančią procesą, kurio metu interneto platformos, programos ir inovacijos iš vartotojų mylimų tampa nepakenčiamomis. Jis teigia, kad jis turi tris pagrindinius etapus.
Pirma, platformos yra geros savo vartotojams. Žmonės nuoširdžiai nori dalyvauti. Vystosi bendruomenė, bet pelno nėra daug.
Antra, siekdamos monetizuoti šią naują bendruomenę, platformos yra geros įmonėms. Jos suteikia joms prieigą prie rinkų per reklamą, siuntimą ar nuosavybės susitarimus.
Galiausiai, jos randa būdą, kaip apgauti tuos verslo klientus ir savo vartotojus, kad susigrąžintų visą perteklinę vertę.

Ir taip mes atėjome į tai, ką autorius vadina „milžiniška šūdo duobe“. Lengviausia tai paaiškinti „Amazon“ pavyzdžiu. Ji pradėjo teikdama paslaugą, kurios žmonės norėjo: greitą ir pigų produktų pristatymą. Tada ji pritraukė verslo klientus, suteikdama galimybę padidinti pelną ir rinkos dalį. Tačiau tada ji sutriuškino visą konkurenciją ir pasinaudojo savo rinkos dominavimu, kad priverstų savo verslo klientus mokėti duoklę mokesčiais, viršijantį bet kokį pelną, kurį jie galėjo gauti iš pradžių. Šiuo metu „Amazon“ neturi visiškai jokios priežasties gerinti savo paslaugas ir, tiesą sakant, norėdama gauti dar pelno mažindama išlaidas, ji turi visas priežastis bloginti savo paslaugų kokybę.

Ir blogiausia, kad įšiktinimas politikos laikosi (beveik) visos platformos – ir visas mūsų pasaulis jau tapo sušiktas. Ir dabar esame „įšiktinimo scenoje“ (enshittoscene).

Bet, anot C. Doctorow’o, lengva nuspėti, kaip reaguos ta maža saujelė, iš to gaunanti naudos. Na, jie sakys, kad, galbūt, tai nėra puiku, bet toks jau yra kapitalizmas. Ir, kaip visi žino, kapitalizmas yra blogiausia sistema, jei nežiūrėsime į visas kitas. Tačiau jis atsisako priimti žinomą neoliberalią „alternatyvos nėra“ logiką, nes jo kartos nariai žino, kad tai apsimetinėmas. Mes žinome, kad yra alternatyva, nes matėme tai savo akimis. Internetas ne visada buvo šūdas. Jis anksčiau buvo geras - ir jis vėl galėtų būti geras.

C. Doctorow’o pasiūlymai, kaip atkurti gerą internetą keturi: konkurencija, reguliavimas, suderinamumas ir technarių valdžia.

Anot Doctorow‘o, dabartinis internetas visai nėra kapitalistinis. Sekdamas ekonomisto Yanis Varoufakis^**) pavyzdžiu, jis jį vadina „technofeodalistiniu“. Kaip ir viduramžių žemvaldžiai, technologijų valdovai neuždirba pinigų enšitoscenoje kurdami ar platindami naujus produktus. Jie uždirba valdydami platformas produktų kūrimui ar platinimui ir versdami visus kitus nuomotis vietą tose platformose.

Pirmas žingsnis – sugriauti šias rentininkų monopolijas ir atverti erdves sveikai konkurencijai. Tačiau tam reikės griežtų antimonopolinių taisyklių, kurios galėtų sugriauti beveik jau monopolijas, kuriomis naudojasi tokios technologijų įmonės kaip „Google“, ir užkirsti kelią antikonkurenciniams įmonių susijungimams. Įšiktinimo būdai turi būti užblokuoti įstatymais, ir tai turi būti koordinuojama tarptautiniu lygmeniu.

Šie įstatymai turi garantuoti visų technologinių sistemų sąveikumą. Šiuo metu vienas brangiausių skysčių planetoje yra HP spausdintuvų rašalas. HP vienašališkai nustato kainą, nes jie konstruoja savo spausdintuvus taip, kad jokios kitos rašalo kasetės neveiktų.

Enšitoscenoje anti-sąveikumo principas taikomas beveik visose platformose ir produktuose. Tačiau reguliavimas galėtų užtikrinti, kad visos technologinės operacinės sistemos būtų suderinamos viena su kita, lygiai taip pat, kaip reguliavimas užtikrina, kad buitiniai elektroniniai prietaisai būtų suderinami su visais lizdais.

Galiausiai, ir svarbiausia, technologijų darbuotojai gali būti įgalinti suvokti bendradarbiavimo ir inovacijų etosą, kuris juos visus sieja. Tiesa ta, kad, teigia Doctorow’as, dauguma žmonių, kurie dirba enšitoscenoje (kurie kuria ir valdo platformas) nekenčia jos tiek pat, kiek ir vartotojai. O jų įgalinimas labai prisidėtų prie visų mūsų įgalinimo.

^*) Koris Doktorou (Cory Efram Doctorow, g. 1971 m.) - kanadiečių rašytojas fantastas, žurnalistas, filosofas, tinklalaidininkas, autorinių teisių liberalizavimo šalininkas, kilęs iš lenkų kilmės azerbaidžaniečių trockiškiškai nusiteikusios Doktorovičių šeimos. Studijavo 4-iuose un-tuose, nė vieno jų neužbaigdamas. Anksti pradėjo dalyvauti „Greenpeace“ veikloje. Po 2003 m. dirbo Londone Elektroninių ribų fondo koordinatoriumi (iki 2015 m., kai persikėlę į Los Andželą). Priklauso Amerikos demokratinių socialistų partijai. Rašo apsakymus, apysakas ir romanus. Nemokamai talpindamas Internete; 2009 m. dominuotas Hjugo premijai. 2001  m. savo esė iųpopuliarinimo terminą „metacrap“ (prasta ar nepatikima kokybė sąryšyje su metaduomenimis), o 2022  m. įvedė neologizmą enshittification („įšiktinimas“, kurį laidose dar vadina enpoopification).

^**) Janis Varufakis (Ioannis Georgiou "Yanis" Varoufakis, g. 1961 m.) - graikų ekonomistas ir kairiųjų pažiūrų valstybės veikėjas, buvęs Graikijos finansų ministru (2015). Įsteigė leftistinę MeRA25 partiją (2018), 2019 m. parlamente gavusiai 9 vietas. 2021 m. straipsnyje kritikavo „Facebook“ pradėta „Meta“ projektą. Gaza karo metu (2024) aktyviai reiškė propalestiniškas pažiūras. Parašė daug knygų, tarp kurių ir „Globalusis minotauras“ (2011; kur JAV ekonomiką lygino su mitiniu minotauru), „Technofeodalizmas arba kas nužudė kapitalizmą“ (2023) bei kt.

Nuogybės mobiliesiems telefonams - tekstinės,  2001 m.

Pornografija mobiliesiems telefonams bus nauja „laisvalaikio“ forma suaugusiems. Gaila tik, kad jos kūrėjai nepasimokė iš praeities klaidų. Prieš „spragtelk gyvai nuogybei“ erą 7-8 dešimtmečiais buvo ASCII p0rn (specialiai rašyta būtent taip) - erotinis menas iš pačių paprasčiausių elementų - rašto ženklų aibės (raidės, skaitmenys, skirtukai). Jaunimas gal jau neįsivaizduoja, kokios aukštumos buvo pasiekiamos.

Ir štai istorijos ratas apsisuko - p0rn yra vėl „karšta“, tik šįkart „mobili“. Ji tampa m-verslo dalimi - kuo daugiau žinučių į mobiliuosius telefonus, PDA, kitus tinklo įtaisus, tuo didesnės paslaugos tiekėjo pajamos. Bet išlieka viena problema - pornografija „iščiulpia“. Mobiliesiems telefonams ji, iš esmės, rašoma WAP formatu, turinčiu dar mažiau išraiškos galimybių nei ASCII. Sakoma, kad pornografija pirmiausia panaudoja naujausias technologijas. Tačiau juk blogiausia pornografija ateina pati pirmoji.

Dabar galite panaršyti ASCII meno lobynus:
Cliff Flood Ascii meno rinkinys
Aleksėjaus Šulgino svetainė (abi jau neveiksnios)

Ar šių dienų į grafiką orientuota mobilioji pornografija prilygsta p0rn? Ar bus kuriamos nostalgijos sklidinos svetainės pašvęstos WAP pornografijai? Kažin, kažin… Prieš 20 m. p0rn buvo prieinama tik nedidelei technologiškai išsilavinusių asmenų grupelei. ASCII menas buvo skiriamasis to meto garbingų hakerių epochos bruožas. P0rn kūrė „krūti“ kitiems „krūtiems“ išmėtydami nemokamai po BBS ir didžiųjų kompiuterių „pavartes“ (slaptus katalogus). Tai ne tik formatas ar menas - tai bendrijos vienijantis veiksnys. Kulto reikmė.

Mobilioji pornografija išoriškai būdama panaši į ASCOO p0rn yra didelių kompanijų masinė produkcija platiems sluoksniams. Ir net jei tų sluoksnių kol kas nėra, tai laukiama jų pasirodant. Jos tikslas - tikėtis papildomų „babkių“. Kompanijos susirūpinusios ne kaip pateikti šiuos tekstinius piešinukus „išrinktiesiems“ - jų pirmutinis klausimas yra autorinių teisių problema. Kad telefonautai ne keistųsi laisvai jais, o kad atsisiųstų nurodydami savo kredito kortelių numerius. Jei užgauta jautri styga, iš HOT.LT svetainės galite atsisiųsti nemokamą 32 bitų „Windows“ terpei skirtą ASCII Art programą ASCII piešinukams kurti (parašytą vien tik asemblerio kalba!):
ASCII ART.

Kiti HOT.LT straipsniai:
Kompiuterių ištakos
Amerikietiškoji Šalčiūtė
BSA kompanijos teroras (HTML)
Virusinis marketingas
Ateityje mes visi būsime kiborgais
Atskleistoji istorija: SKIE-MUO
Apie meilę senaisiais laikais...
Kas ten šiukšlina mano komentarų sritį?
Mūšis kibernetiniame pasaulyje
Smulkaus ir vidutinio verslo žlugdymas (HTML)
Ką byloja byla: ar teks bylinėtis dėl bylos? (HTML)
Prancūzų erotinio romano ypatybės
Seniausias pasaulyje analoginis kompiuteris (HTML)
Ar gali būti „naudingi“ virusai?
Išorinio panašumo pavojus
Toji erdvė...
Aukšto lygio programavimo kalbų evoliucija
Paieškos sistemų naujienos
ataskaita apie virusų siautėjimą 2000-aisiais
Jūsų skaitmeninės tapatybės kelias į anapilį
WWW serverių pasiskirstymas (PDF)
Įsilaužimų istorija Užmirškite Internetą mokyklose
Populiariausios WWW svetainės (PDF)
Eliza ir rūpesčiai dėl tapatybės
Apžvalga: ASP - ar yra perspektyva?
Apžvalga: privatumas Internete