HAL 9000 – pramanytas kompiuteris

Taip pat skaitykite: Dirbtinis intelektas kare
Paradoksai sulig dirbtiniu intelektu
Dirbtinis protas

HAL 9000 – pramanytas kompiuteris, tačiau, atrodo, jis vis tik linkęs kažką sujaukti kompiuterininko sieloje. Kodėl?

Jis yra antiherojus (pagrindinis veikėjas be herojiškų poelgių) A. Klarko „2001: kosminė odisėjoje“ (1968), tapusioje pagrindu S. Kubriko to paties pavadinimo filmui (1968). 1966 m. S. Kubrikas parašė A. Klarkui, paklausdamas, ar tasai neturi kokios geros idėjos mokslinės fantastikos filmui. Jis buvo ką tik pabaigęs „Dr. Steindžglavą“ (1964; Dr. Strangelove) ir žvalgėsi kažko, kas galėtų aptarti žmogaus vietą kosmose platesniame kontekste. A. Klarkas jau buvo parašęs apsakymą „Sargybinis“ (1948, The Sentinel) BBC radijo konkursui. Jis netgi nebuvo paskelbtas, nors rašytojas tebemanė, kad jame yra gera idėja. Jame aprašomas surastas nežemiečių artefaktas Mėnulyje, savotiškas signalo trigeris, pranešantis nežemiečiams, kad jį jau rado Žėmės gyventojai. Šio ir dar poros apsakymų pagrindu buvo sukurtas filmo scenarijus.

Odisėjos koncepcija

A. Klarkas pirma parašė romaną (1968), aptardamas jį su S. Kubriku, o tada abudu tais pačiais metais sukūrė scenarijų. Iš tikro pirmoji romano versija buvo grubus maždaug 2/3 galutinės knygos variantas, pasibaigiantis ties išvada. To užteko S. Kubrikui gauti paramą iš MGM ir „Cinerama“ filmui pavadinimu „Kelionė anapus žvaigždžių“ arba „Kaip buvo paimta Saulės sistema“. Tik vėliau filmo pavadinimas virto „Odisėja“.

Tuo metu 2001 m. atrodė pakankamai toli, kad neatrodytų kvailai su technologiniu vystymuisi, bet ir ne per toli, kad atbaidytų auditoriją. Filmas buvo išleistas 1968 m. pavasarį prieš pasirodant knygai – ir iškart sulaukė ne tik sėkmės, bet ir sukėlė ažiotažą dėl kosminių kelionių perspektyvų. Jis buvo vizualiai patrauklus dėl iki šiol gerai atrodančių specialiųjų efektų. Vos ne kliše tapo besisukanti kosminė stotis lydima R. Štrauso valso. Ir be abejo, pradine scena yra beždžionės, suvokiančios, kad kaulas gali tapti ginklu ar įrankiu, lydint įvadinėms fanfaroms iš Štrauso simfoninės poemos „Taip kalbėjo Zaratustra“ (1896). Filmo patrauklumą užtikrino ir įtikinamos bei gerai pateikta technologijos – ir pirmučiausiu pavyzdžiu tam yra kompiuteris HAL.

Pagrindinis veiksmas rutuliojasi aplink misiją į Saturną. HAL 9000 nebuvo vieninteliai smegenys valdę laivą, tačiau jis buvo pakankamai išmanus, kad galėjo būti laikomas 6-uoju įgulos nariu. A. Klarkas aiškino, kad HAL reiškia Heuristinį ALgoritminį kompiuterį, tačiau plačiai paplito nuomonė, kad pavadinimas išvestas iš IBM – per vieną paslinkus raides (I->H, B->A, M->L). Jei A. Klarkas neapgaudinėjo, tai būtų puikus pavyzdys, kaip surandami neegzistavę sąryšiai.

Tada HAL, atseit, aptinka AE-35, įrenginio, gyvybiškai būtino ryšio su Žeme palaikymui, defektą. Trys astronautai yra anabiozės būsenoje, tačiau likę du neranda defekto, - ir nusprendžia, kad HAL sugedo. Tada HAL nusprendžia, kad jis yra būtinas misijos įvykdymui, ir imasi save ginti: jis išjungia miegančių astronautų gyvybės palaikymą, o tada nužudo astronautą, kuris išėjo į atvirą kosmosą pakeisti AE-35. Likęs vienas Dave Bowman‘as išviliojamas laukan, kad paimtų žuvusiojo kūną. Tačiau HAL neleidžia jam grįžti į laivą. Jie kalbasi:
„Atidaryk duris, HAL“.
„Man gaila, Deivai, tačiau bijau, kad negaliu to padaryti.“

Pokalbis tarp Boumeno yra ekstremaliai šaltas ir logiškas. Jie abu kalba lėtai ir aiškiai be jokių emocijų pėdsako, išskyrus įprastą mandagumą.
Tai tipinis konflikto tarp kompiuterio ir žmogaus archetipas, giliai įaugęs į samonę kiekvienam, mačiusiam filmą. Tai, kas nutinka vėliau, yra neišvengiama – žmogus triumfuoja. Boumenas patenka į laivą per atsarginį liuką ir išjunginėja HAL. Vieną atminties bloką po kito. Kompiuteriui degraduojant iki kišeninio kalkuliatoriaus lygio, jis pradeda „kelią į pradžią“. Jis atskleidžia savo gimimo datą (1997 m. sausio 12-oji), o galiausiai sudainuoja „O ramunėlė, pasakyk...^*) “. (Daisy, Daisy, give me your answer do).

[ Pastaba: 1961 m. IBM 704 „Bell Labs” buvo užprogramuotas sudainuoti “Ramunėlę” iliustruojant ankstyvąjį bandymą sintezuoti žmogaus balsą. ]

Ar HAL gali būti sukurtas?

Kiek žinančiam kompiuterius turėtų būti visiškai aišku, kad HAL ne tik negalėjo atsirasti 1997 m., bet ir po jų; ir netgi nebus netolimoje ateityje. Dar negreit atsiras tikras galingas dirbtinis intelektas (DI), kad ir kaip daug apie jį bekalbėtų...

Dėl tariamo HAL atsiradimo 1997 m. buvo daug diskusijų, parodančių, kaip dar toli esame nuo HAL sukūrimo. Štai HAL su įgula žaidžia šachmatais – tarytum jau ir „Deep Blue“ laimėjo prieš pasaulio čempioną G. Kasparovą (žr. >>>>>, taip pat taip nutiko ir su go ir net pokeriu, kuriame nemažą vaidmenį vaidina ir psichologija). Tačiau tai nesulyginami dalykai, nes „Deep Blue“ buvo specializuota programa, o HAL „protas“ pasireiškia daugelyje „žmogiškų“ sričių: jis kalba, aptaria poeziją, mato ir t.t. Ir vis tik galiausiai, tai ne apie tai, kad niekada nesukursime HAL, o apie tai, kad mūsų progresas yra lėtesnis nei optimizmas. Tai ne ypač ir stebina – pernelyg optimistinės prognozės buvo ir kitose srityse: 2001 m. kelionės į Mėnulį, tarpplanetiniai skrydžiai ir net šaltoji branduolių sintezė.

Ir tai visai nereiškia, kad DI yra bergždžias siekis be praktinės naudos dabar ir netolimoje ateityje. Pažanga jau yra tam tikrose specifinėse srityse.

Beje, filmas „pražiopsojo“ miniatiūrizacijos laipsnį, kuris buvo pasiektas per praėjusį laiką. Įgula nenaudoja nei PDA, nei planšetinių kompiuterių, laivo įranga morališkai pasenusi, nėra interneto, virtualios tikrovės - štai kodėl težaidžiama tik šachmatais. Pats HAL yra milžiniškas tarsi koks mainframe. Tačiau tai ne esminė kritika ir ji netrukdo mėgautis filmu.

Bet kodė išskiriame HAL, jei buvo daugybė kitų pramanytų kompiuterių? Tai ir milžiniškas pasaulį užvaldantis „Colossus“ iš filmo „Forbino projektas“ (1970) ar I. Azimovo „MultiVac“, pasirodantis jo apsakymuose. Didesnis dėmesys skiriamas HAL galbūt todėl, kad jis patrauklesnis žmonėms, siekiantiems sukurti DI. Ir dar jis kelia moralinius klausimus – juk vardan tariamos misijos sėkmės jis žudo įgulos narius - žmones. Ir tai daro gindamas save! Ar dirbtinis intelektas galės gintis bet kuria kaina?

Daisy, Daisy, 
Give me your answer, do! 
I'm half crazy, 
All for the love of you! 
It won't be a stylish marriage, 
I can't afford a carriage, 
But you'll look sweet on the seat 
Of a bicycle built for two!

Dirbtinis protas
Robotų iškilimas
Kiber-mūšiai
Profesorius kiborgas
Kompiuterių istorija
Daiktų interneto pavojai
Kuo taps homo sapiens?
Dirbtinis intelektas kare
Telefonai: 5G pagreitis
Robotai - dirbtiniai žmonės
Ar mašina kada nors mąstys?
Ar androidas gali tapti žydu?
A. Cvetkovas. Blogio atskleidėjai
Altair – pirmasis minikompiuteris
Klodas Šenonas – žmogus, išradęs ateitį
Metodinė banalybė arba chatGPT 16-me amžiuje
ŽODIS – ankstyva lietuviškai prakalbusi programa
Jau ir SQL „stuktelėjo“ 50-mt, o kas toliau?
Paradoksai sulig dirbtiniu intelektu
Ar Internetas turi savimonę?
V. Bušas: žmogus, kuris neišrado kompiuterio
Kolmogorovo DI alfa ir omega
Džonas fon Neimanas ir kibernetika
Eliza ir rūpesčiai dėl tapatybės
Mūšis kibernetiniame pasaulyje
Ateityje mes visi būsime kiborgais
Kompiuterių istorija: VT100
Didžiųjų duomenų mitas
Papildytoji tikrovė
Visata kaip kompiuteris
Lužino gynyba
Čarlzas Babidžas
Jie to nesakė...