Ką pakeis dirbtinis intelektas?  (2025.07.30)

„Microsoft” komanda išanalizavo ir 2025 m. liepos pabaigoje pateikė apžvalgą, kokias profesijas tikėtiniausiai pakeis DI: anot jų, jos bus susiję su „informacijos ir pagalbos (assistance) teikimu, rašymu, mokymu ir konsultavimu (patarinėjimu)“. Tarp jų pakliūva vertėjai, istorikai, pardavimų vadybininkai, tekstų autoriai, klientų aptarnautojai… Taigi, saugesnėmis nuo DI lieka mažiau apmokamos ir daugiau fizinio darbo reikalaujančios profesijos.

Ir vis tik tai, kas ateina iš MS, reiktų vertinti atsargiai – jos darbuotojai yra skatinami teigiamai vertinti DI technologiją dėl didžiulių bendrovės investicijų į ją, o tai gali lemti genDI galimybių pervertinimą. Tačiau įspėjama, kad pagal jų duomenis „DI atlieka ne visas vienos profesijos veiklas“, t.y., kad DI negalės 100% perimti visų užduočių (tikėtina, kad „nepadengtos“ veiklos bus „primestos“ likusiems darbuotojams). Be to LLM nepilnai atspindi kai kurių profesijų pobūdį, tad tai paaiškina, kodėl į „pavojaus zoną“ pakliuvo, pvz., istorikai, politologai ir tekstų kūrėjai, kurių darbas neretai remiasi intuicija ir darbu su nepilna ar prieštaringa informacija. O kur dar technologijų polinkis „daryti makiažą“ tikrovei!? Net jei DI pakeis daug darbo vietų, labai tikėtina, kad jo rezultatai bus prastesnės kokybės - bet su tuo būsime priversti taikstytis ir išmokti gyventi su tuo. Bet jau yra atvirkštinių atvejų, kai nesitaikstoma. Štai švedų „Klarnos“ vadas išdidžiai pareiškė, kad DI gali „atlikti visus darbus, kuriuos atliekame mes, žmonės“, ir atleido daugybę klientų aptarnavimo darbuotojų, juos pakeitęs „čatbotais“. Tačiau neseniai jis pakeitė savo nuomonę, kai klientai neteko kantrybės dėl tų botų (mane jie irgi tiesiog siutina!!!), o DI diegimo metu firmos nuostoliai padvigubėjo. Deja, procesą apversti jau sunku – „Klarna“ jau atleidusi apie 40% personalo.

O kad pateisintų darbo vietų praradimą, technologijų kompanijas dažnai ramina, sakydamos, kad pats genDI sukurs begales naujų vietų (puikus skiedalas!!!). Tačiau matyt neišvengiama, kad kai kurios darbo vietų kategorijos išvis išnyks. Vis tik dabar dar sunku pasakyti, kaip keisis darbo rinka artimiausiu metu – kai atsiranda nauji darbai, o seni vėl atstatomi. Tik aišku, kad DI technologija vystysis…
Tačiau įvairiausių „kontorų“ direktoriai dažniausiai su sociopatiniu pasitenkinimu pasiruošę darbuotojus keisti DI. Anot jų DI nepriešgyniauja (bent kol kas, kol savo intelekto neturi), nereikalauja kelti atlyginimo (vis tie patys banalūs žodžiai)…

O tuo tarpu galiu pasidžiaugti dėl dviejų dalykų: kad gimiau anksčiau (nei per anksti, nei per vėlai – pačiu laiku, kol dar jokiais DI pakaitalais nekvepėjo, nors geriau būtų sakyti, nesmirdėjo) ir kad laikau, kad tuo, kuo užsiėmiau, nebuvo taip lengvai pakeičiama.

Dirbtinis intelektas – taupo?  (2025.07.11)

„Microsoft“ skelbia, kad 2024 m. sutaupė 0,5 mlrd. dolerių pakeisdamas nekvalifikuotus darbus su DI. Tai nuskambėjo vos kelios dienos po to, kai bendrovė paskelbė atleisianti dar 9000 darbuotojų – taip jų skaičius šiais metais pasieks 15 tūkst. Sakoma, kad DI padėjo pardavimuose, klientų aptarnavime ir PĮ inžinerijoje - ir netgi bendravime su mažesniais klientais. Nėra būdų tų tvirtinimų patikrinti ir kyla abejonių (ir dėl metodikos), nes kai kurios kitos įmonės buvo priverstos susigrąžinti atleistus darbuotojus – tačiau vis tik MS pajamos 2 ketvirtyje išaugo 12%.

Pagaliau atnaujinta PGN specifikacija  (2025.07.10)

Po 22 m. pertraukos vėl atnaujinta PNG specifikacija – į ją įtrauktas HDR (High Dynamic Range) ir animuotų PNG (APNG) vaizdų palaikymas. Ši specifikacijos versija palaiko ir „Exif“ duomenis, kuriuose gali būti saugoma papildoma informacija, pvz., autorinės teisės, GPS ir fotoaparato objektyvo duomenys ir pan. Naujas standartas randasi W3C svetainėje. HDR, regis, yra perspektyvu: ši technologija naudojama tam, kad spalvos būtų ryškesnės ir didesnio kontrasto. Prie HDR jau perėjo „Netflix“ ir kai kurie kiti, nes mūsų akys gali matyti didesnį spalvų diapazoną nei yra daugumoje kompiuterinių vaizdų. Ir tai pasiekta papildžius PNG tik 4 baitais.

Gal jau reikia mažinti informatikų ruošimą?  (2025.06.03)

Atrodo, kad iniciatyva „Mokykis programuoti“ skaudžiai kerta atgal. Paskutinė 2025-ųjų Niujorko Federalinio rezervo darbo rinkos apžvalga JAV nurodo, kad tarp baigusių informatiką yra labai aukštas neįsidarbinimo lygis (6,1%) ir vis didėjanti tikimybė, kad jie bus atleisti ar pakeisti DI. Dar blogesnė kompiuterinės inžinerijos absolventų padėtis – 7,5%. Nepaguodžia net tai, kad fizikų (7,8%) ir antropologų (9,4%) reikalai dar prastesni. Tad gal jau laikas liautis manius, kad kiekvienas vaikis su laptopu jau yra Cukerbergas?! Matyt „aukso karštligė” programavimo srityje prasidėjo kaip tik tada, kai aukso gysla pradėjo sekti…
Pastabėlė:  Ir nors buvo iš anksto perspėta, kad žurnalistikos sritis trauksis, žurnalistikos absolventų nedarbo lygis išlieka 4,5%.

Lyčių skirtumai programavime  (2024.11.14)

Sian Brook atliko tyrimą, palyginantį vyrų ir moterų programavimą. Nustatyta, kad skiriasi „Python“ programavimo stilius, tačiau tai nepaveikia kodo kokybės.

Vienu metu buvo daug kalbama apie įtrauktį ir įvairovę. Nors koncepcija labai plati, tačiau buitiniame (t. y. populiariajame) lygyje susivesdavo į tariamai „engiamas“ moteris. Tad 2024 m. vasarį paskelbtas Sian Brook straipsnis prasideda prieštaringai priimtinu tvirtinimu:
„Moterų nepakankamas atstovavimas atvirojo kodo [AK] programinės įrangos kūrime dažnai siejamas su moterų įgimtų gabumų, palyginti su vyrais, stoka: natūraliais lyčių techninių gebėjimų skirtumais“.

Jis priskiriamas B. Trinkenreich  ir kt. 2021 m. straipsnių (2000-21 m. laikotarpiu) apie moterų dalyvavimą AK apžvalgai. Bet, iš tikro, reikia pripažinti disbalansą esant, pvz., „Google“ ir „Meta” tėra tik po 25% moterų programuotojų.

Repozitorijose vyrų ir moterų patalpintų „Python“ modulių yra apylygiai. Jų analizė parodė:

Taigi, nors programavimo skirtumai egzistuoja, autorė savo išvadoje neigia pradžioje pateiktą teiginį.

Ar mūsų laukia atvirojo kodo apokalipsė?  (2024.10.10)

Neseniai Atviro kodo gravitacijos centras irgi pasislinko link Kinijos. Ji tampa antrąja šalimi pagal programuotojų skaičių GitHub’e, Jos parama sudaro apie 10% atviro kodo fondų paramos. Ji kuria savąsias „Linux“ distribucijas ir šuoliais didina atviro kodo projektų skaičių.

Tiesa, tai sukelia ir papildomų klausimų: Vakarai ilgai dominavo atviro kodo srityje – tad ar dabar jie priims kinų sukurtą PĮ? Sunkiai įsivaizduojama, kad JAV finansinės institucijos nuo RHEL pereitų, tarkim, prie „Open Euler“ ar „OpenKylin“. Paprastai manoma, kad atviras kodas yra saugesnis – tačiau taip nėra (tą parodė neseni įvykiai, pvz., su „OpenSSH“), nes programinis kodas negyvena vakuume, jis turi ilgą priklausomybių (dependencies) grandinę ir jų validacijos priemonės neužtikrina visiško saugumo.

Ar nenutiks atvirojo kodo apokalipsė - atvirojo kodo iš Vakarų ir Rytų atsiskyrimas? Ar viena pusė pasitikės kita puse? Ar matysime tribalizmą su bunkeriniu mąstymu, pasireiškiančiu schizma atviro kodo srityje? Atviras kodas veikė nes buvo bendra nuosavybė. Schizma sukuria du atviro kodo pasaulius, kuriame vienas nepasitiki kitu - panašiai, kaip dabar matome prekybos karus tarp Rytų ir Vakarų. Toks pasidalijimas gali reikšti inovacijų sulėtėjimą, kai nepriimami geriausi kurios nors pusės pasiekimai… Ar išlaikysime vientisą atvirą kodą – klausimas lieka atviru!?

Renkamasi atvirą kodą  (2024.05.13)

Naujame savo kompiuteryje, įsigytame išeinant „dirbti“ į Sodrą (tai, kai nieko nedirbi, o gauni „atlyginimą“) įsidiegiau „LibreOffice“ – ir po to vis laikas nuo laiko pakirbėdavo mintis, kad galima būtų sukurti šiam paketui kokį nors automatizacijos įrankėlį (tik mintis vis neateidavo - kokį, nes daug kitų reikalų norisi padaryti)… O dabar perskaičiau naujieną, kad Vokietija pereina prie jo...

Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino žemė į 30 tūkst. kompiuterių įdiegia „LibreOffice“ (alternatyvą MS Office) - pakankamai stabilų ir pajėgų, su kuriuo neturiu jokių problemų ir kuris leidžia viską, ko man reikia. Tai sekantis Vokietijos žemės žingsnis palaikant „atvirą kodą“, kai 2024 m. sausį ji perėjo prie „openDesk“ – taip ketindama sutaupyti milžiniškas PĮ išlaidas.

Vyriausybės fondas atviram kodui palaiko projektus, kurie stiprina atvirojo kodo ekosistemą: paketų tvarkytuvai, komunikacijos protokolai, administravimo įrankiai kūrėjams, skaitmeninės šifravimo technologijos ir programavimo bibliotekos. Daug dėmesio skiriama ir į tokius bendrus aspektus kaip priežiūra, dokumentacija, patogumas naudoti, patikimumas ar klaidų taisymai. Iš jų svarbiausias yra saugumas - ir šiuo atžvilgiu svarbi kita iniciatyva, kad Europos sąjunga mokės už klaidų suradimą atviro kodo PĮ.

Darbuotojai į ofisus nenori grįžti  (2024.07.24)

Jaučiama, kad jie nenori grįžti, tad neretai siūloma jiems ofise dirbti tik dalį dienų per savaitę (nuo 1 iki 3). Net ir to daryti nenorinčių vis tik (dažniausiai) neatleis, tačiau nekels pareigose (ar atlyginimų) ir dar kitaip varžys (neoficialiai tokia politika vadinama „retinti bandą“). Ir gavę tokį pasirinkimą, pusė darbuotojų renkasi darbą iš namų karjeros sąskaita (turiu prisipažinti, kad jei būčiau likęs kompanijoje ir ji būtų vertusi eiti į ofisą, būčiau pats palikęs tą kompaniją! - laimei, „Sodra“ mane nuo tokio pasirinkimo išlasvino).

Analizės rodo, kad penktadalis ofisų šiuo metu apytuščiai. Bet juk darbas iš namų turi daug privalumų: 1) nevargstama kamščiuose ir negaištamas laikas kelionei į darbą; 2) geresnis gyvenimo-darbo balansas; 3) mažesnės sąnaudos; 4) lankstumas; 5) išvengiama triukšmingos aplinkos (kai esi priverstas būti su ausinėmis); 6) ir t.t.. Taigi, kompanijos norėtų sugrąžinti darbuotojus į ofisus, tačiau vis tik „Gartner“ ataskaita rodo, kad beveik pusė darbuotojų mano, kad kompanijos didesnį prioritetą skiria tam, ko nori vadovai, o ne tam, kad darbuotojai geriau atliktų darbą. Ir tai tiesa – daugelyje įmonių siekis kontroliuoti viršija tai, ko darbuotojams iš tikro reikia. O tai veda į tai, kad jos turi tendenciją prarasti produktyviausius darbuotojus, kurių pakaitą sunku rasti.

Naršyklė perprogramuojanti smegenis

Naršyklė, matyt, yra populiariausia programa PK su „Windows“ terpe. Ir nors yra nemažai pasirinkimų („Chrome“, „Edge“, „Firefox“, netgi „Brave“), visų jų vartotojo sąsajos panašios. Tačiau pasirodo „Arc“ – ir tai, ko gero, geriausia naršyklė patyrusiems naršytojams – tačiau su ja reiks perprogramuoti smegenis.

Tai Niujorko startuolio „The Browser Company“ sukurta nemokama naršyklė, kuri veikia „Windows 11”, „macOS“ ir „iPhone“ terpėse (jau pakeliui ir versijos „Windows 10” bei „Android“). Jos „variklis“ yra „Chromium“ (t.y. tas pats, kurį naudoja „Chrome“, „Edge“, „Brave“ ir praktiškai bet kuri naršyklė, kuri nėra „Firefox“ ar „Safari“). Tad viskas joje veikia (bent jau turėtų) taip, kaip tai veikia su „Chrome“. Ji net palaiko tuos pačius išplėtimus (extensions) – ir juos galima imti tiesiai iš „Chrome Web Store“.

Tačiau visą skirtumą daro vartotojo sąsaja – siūlanti visiškai kitokius darbo su kortelėmis (tab), atžymomis (bookmark), vartotojo informacija ir kitkuo principus. Ir štai „Arc“ pagaliau įneša kažką nauja, keletą pribrendusių naujų idėjų. Internetas per paskutinius metus gerokai pasikeitė, o naršyklių vystymasis paskutiniu metu buvo visai sulėtėjęs. Ir štai „Arc“ siūlo dirbti kitaip ir geriau bei greičiau. Taip pat „The Browser Company“ dirba ir pritaikydama „Arc“ dirbtinio intelekto galimybes, tačiau jų dar nėra “Windows“ skirtoje versijoje – bet tai nestebina, nes dabar visi deda DI į viską...

O ką jis siūlo kitaip?! Pirmiausia, viršuje nėra kortelių juostos – iš tiesų, tai šone vertikali kortelių juosta, bet atrodanti visai kitaip. Ir kortelės yra automatiškai archyvuojamos, taip neleidžiant jų prisikaupti ir neverčiant naršytojo jų uždarinėti. O jei kuri kortelė naudojama dažnai, ją galima „prisegti“ (pin).

Tik nenoriu čia plėstis ir aprašinėti viską – mano tikslas buvo pristatyti naują dalyką ir juo sudominti, o jei „užkabino“, tai jau patys išsiaiškinsite, kas ji ir su kokia druska valgoma.

Kiti HOT.LT straipsniai:
Kompiuterių istorija
Debesies architektūra
Kompiuterių ištakos
Kobolo motina
Mažylis buvo pirmasis...
Jau 50 m. „meinfreimams“
Pirmasis interneto ryšys
S. Lemas. Cave Internetum
Dirbtinis protas ir sąmonė
Bilas Geitsas: kol dar nebuvo garsus
Technika: Nuo Paleolito laikų
Konradas Cūzė ir jo C modeliai
Gordonas Belas: mini kompiuterių tėvas
Algebra akimirksniu
Ar mašina kada nors mąstys?
Pirmoji programuotoja: Ada Lovelace
P-NP: Ant sveiko proto svarstyklių
AWK kalba - sena ir nuolat aktuali
Seniausias pasaulyje analoginis kompiuteris
Kur viešpatauja chaosas?
Visata kaip kompiuteris
Revoliucija su BASIC
Čarlzas Babidžas