Minčių schema

Tai diagrama (dar vadinama mąstymo arba ryšių schema), atvaizduojanti žodžius, mintis, idėjas, pastabas, užduotis ir kitus elementus išdėstytus aplink centre esantį pagrindinį žodį ar idėją – neretai 5vairiomis spalvomis ir su grafiniais simboliais. Ji skirta idėjų apibendrinimui, vizualizavimui, struktūrinimui ir klasifikavimui, kaip pagalbinė priemonė tiriant, tvarkant, sprendžiant problemas, darant sprendimus ir rašant. Gali būti panaudota kaip alternatyvus minčių užrašymo būdas.

Diagramoje elementai išdėstomi intuityviai atsižvelgiant į koncepcijų svarbą, grupuojami, paskirstomi po šakas arba sritis, siekiant atvaizduoti semantinius ar kitokius jų sąryšius. Diagrama gali padėti atsiminti užmirštus dalykus. Dėstant elementus ratu, netiesiniu būdu skatinama platesnė smegenų veikla, leidžianti iškelti idėjas mažiau formaliu, hierarchiniu būdu.

Minčių schemos yra panašios į griežčiau struktūrizuotus semantinius tinklus bei kognityvines diagramas. UML yra standartas, realizuojantis formalias taisykles ir užtikrinantis bent tokių diagramų poaibį.

Šis minčių atvaizdavimo būdas nėra naujas ir buvo mokytojų, inžinierių, psichologų ir kt. naudojamas ištisus šimtmečius. Vienas seniausių – 3 a. Porfirijaus iš Tyro, perteikusio Aristotelio idėjas. Šį metodą naudojo ir Viduramžių filosofas Ramonas Lulis (1235-1315).

Semantinį tinklą, įvestą 6-ojo dešimtm. pabaigoje, į minčių schemą išvystė A. Collins ir M. Ross Quillian (7-ojo dešimtm. pradžia). Tačiau britų psichologijos populiarintojas T. Buzanas teigia esąs minčių schemos išradėjas. Jį, atseit, įkvėpė A. Korzybskio bendroji semantika, išpopuliarinta mokslinėje fantastikoje (pvz., R. A. Heinleino ir A.E. van Vogto). Jis taip pat iškėlė išpopuliarėjusias prielaidas apie smegenų pusrutulius, siekdamas paskatinti plačiau naudoti minčių schemas, teikiant pirmenybę prieš kitus būdus.

Minčių schemos gali būti taikomos daugelyje sričių tiek asmeninėje, šeimos, tiek profesinėje, verslo, edukacinėje veikloje. Jas galima braižyti ranka, o taip pat yra nemažai programinės įrangos paketų, turinčių galimybes kurti minčių schemas.

Tyrimai rodo nežymų pagerėjimą lyginant su kitais metodais, tačiau besimokantys yra labiau linkę koncentruoti dėmesį į turinį ir mažai rūpinasi jo atvaizdavimu.

I. Rankino knygoje „Mirusiųjų įvardijimas“ detektyvas inspektorius Rebusas minčių diagramas naudoja nusikaltimų išaiškinimui.

Programinė įranga

Nemokama PĮ: Compendium, FreeMind, Freeplane, Pimki, SciPlore MindMapping, WikkaWiki, VUE, XMind
Mokama PĮ: Buzan's iMindMap, Creately, 3D Topicscape, Inspiration, MAPMYself, MindGenius, MindManager, Mindomo, MindView, NovaMind, OmniGraffle, PersonalBrain, Solution Language Tool, Visual Mind, XMind Pro

Literatūra

1. T. Buzan. The Mind Mao Book, 2000
2. P. Farrand, F. Hussain, E. Hennessy. The efficacy of the mind map study technique// Medical Education 36 (5), 2002
3. J. Nast. Idea Mapping: how to access your hidden brain power, learn faster, remember more, and achieve success in business, 2006

Kiti HOT.LT straipsniai:
Fagano patikra
Debesies architektūra
Tikroji Interneto pabaiga
Dėl kompiuterinio raštingumo
Siurbkite tiesiai į smegenis
O jei Napoleonas nebūtų panaikinęs dešimtainio laiko?
"Ruby" kalba ir RoR
Kibersekso pamokos
Matematikos šlovė ir garbė
Jūsų skaitmeninės tapatybės kelias į anapilį
Intuicijos ribojimas matematikoje 19-me amžiuje
P-NP: Ant sveiko proto svarstyklių
Matematinė kalba ir simbolika
Visata kaip kompiuteris
Nekenčiu kalkuliatoriaus!
Technika: Nuo Paleolito laikų
Naujojo tipo mokslas
ARPANET istorija
Programavimo kalbų evoliucija
Ar mašina kada nors mąstys?
Ką byloja byla: ar teks bylinėtis dėl bylos? (HTML)
Seniausias pasaulyje analoginis kompiuteris (HTML)
Eliza ir rūpesčiai dėl tapatybės
Ką vadiname programuotoju?
Programavimo paradigmos
Virusinis marketingas
.Net palydėtuvės
Trijų taisyklė