Programinės įrangos (PĮ) legalumo bei legalizavimo
klausimai jau keli metai neduoda ramybės Lietuvos vartotojams. Priėmus
Baudžiamojo kodekso (BK) 142 bei 35 ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso
(ATPK) 21410 straipsnių pakeitimus virš Lietuvos vartotojų pakibusiu
Damoklo kardu kol kas džiaugiasi tik BSA (Verslo programinės įrangos
asociacija) bei jų atstovai Lietuvoje. Ir visiškai suprantama teismai vyksta,
gerokai padidėjo PĮ apyvarta, įbaugintos Lietuvos įmonės ne tik paspartino
legalizuoti PĮ, bet nesuspėjusios to padaryti iki pasirodant tikrintojams dar
papildomai sumoka keliskart didesnio dydžio baudas.
Įstatymų raida
Neteisinga būtų teigti, kad Lietuva dabartinėje
situacijoje atsidūrė visiškai netikėtai. Vieni pirmųjų apie būtinybę teisinėmis
priemonėmis reguliuoti PĮ naudojimą dar prieš 10 metų pradėjo Lietuvos
kompiuterininkų sąjunga (buvo netgi parengtas įstatymo projektas
). Vėliau
iniciatyvą perėmė didžiuosius PĮ gamintojus atstovaujančios Lietuvos įmonės.
Tos veiklos rezultatas 1996 m. sausio mėn. priimtas Kompiuterių programų ir
duomenų bazių teisinės apsaugos įstatymas (galiojęs iki 1999 m. gegužės). Deja
šis įstatymas nesulaukė platesnio taikymo gyvenime buvo spragų, nelogiškumų,
nenumatyta įgyvendinimo ir praktinio taikymo tvarka. 1999 m. gegužės 18 d.
priimtas naujas Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (toliau
vadinsime tiesiog Autorių teisių įstatymu) taip pat kurį laiką vegetavo.
Naujame įstatyme nebeliko kompiuterių programoms būdingų apibrėžimų, aiškinimų.
O priėmus BK ir ATPK pakeitimus bei papildymus situacija galutinai
susipainiojo. O kai daug neaiškumų įstatymus pradedama taikyti kaip kam geriau
ar kaip kas ir ką sugeba įrodyti
Atsakomybė šiuo metu
Šiuo metu galiojančiame Autorių teisių įstatyme
numatyta, kad už nelegalią PĮ galima reikalauti materialinės žalos atlyginimo
iki 200%, o esant tyčiai iki 300% bei papildomai moralinės žalos atlyginimo
nuo 5000 Lt iki 25000 Lt. ATPK bausmės nuo 1000 lt iki 2000
Lt (už pakartotiną prasižengimą iki 3000 Lt) bei nelegalių kopijų bei
neteisėto atgaminimo įrangos konfiskavimas.
Ypač griežtos bausmės numatytos BK. Jei rastos
nelegalios PĮ kaina viršija 100 MGL (t.y. 12500 Lt) tai pagal BK 141(1)
straipsnį gresia laisvės atėmimas iki 2 metų arba bauda, o pagal BK 35
straipsnį netgi turto konfiskavimas.
Iš kur atsirado tokios baudos ir ar tikrai
jos didelės?
Keista, bet tenka konstatuoti, kad šiuo metu
galiojančias baudas nusistatė pati Lietuva. Bandymas viskuo apkaltinti
Pasaulinę prekybos organizaciją (PPO) ar Europos sąjungos direktyvas subliukšta
kaip muilo burbulas minėtų organizacijų dokumentuose niekur neįvardinta,
kokios konkrečiai turi būti bausmės. Taigi, bausmių dydis pačių lietuvių
siurprizas broliams lietuviams bei mūsų įstatymų leidėjų pastangos atrodyti
šventesniais už šventuosius.
Ar tikrai didelės bausmės gresia? Gal be reikalo
triukšmaujama? BSA Lietuva prezidentas A. Bartusevičiaus 2001 m.
spalio 10 dieną LR Seime, Konstitucijos salėje vykusiame posėdyje taip ir teigė
ieškiniai tik po kelis tūkstančius ir nėra ko kelti paniką. Ką gi, matyt p.
A. Bartusevičius nesusipažinęs nei su pirmaisiais BSA žingsniais Lietuvoje
(BSA tuo metu Lietuvoje veikė nelegaliai ir legalizuotis suskubo tik kilus
triukšmui dėl veiklos legalumo Lietuvoje
) nei su dabartine BSA Lietuva
veikla. Vienai iš privačių Vilniaus mokymo įstaigų pradinis ieškinys
(įskaitant moralinę bei materialinę žalą) siekė kelis šimtus tūkstančių litų,
vienas naujausių pasiekimų iš bendrovės Sagra priteista 47 858 Lt. Nežinau,
kam iš smulkiųjų ar vidutinių verslininkų čia juokingos sumos. Akivaizdu kad daugeliui
tikrų tikriausias bankrotas. Matyt, kad pagrįstas verslininkų nerimas bei Seimo
narių V. Uspaskicho bei G. Babravičiaus iniciatyva surengtas minėtas
posėdis tikrai turėjo pagrindą. Juk nesunku suvokti, kiek kainuoja nieko
nepadariusiam (ar to net nesuvokusiam) žmogui (ar įmonei) baudžiamosios bylos
iškėlimas, kratos, turto areštai (ypač kompiuterinių duomenų paėmimas iki bus
išsiaiškinta, buvo nusikalsta, ar ne), ...
Ar tikrai programos laikymas nusikaltimas?
Nelogiškumų buvo ir anksčiau galiojusiame Kompiuterių
programų ir duomenų bazių teisinės apsaugos įstatyme, neišvengta jų ir šiuo
metu galiojančiame Autorių teisių įstatyme bei su juo susijusiuose BK ir ATPK
straipsniuose. Pirmiausia tai niekur LR įstatymuose neapibrėžtos sąvokos laikymas
bei komerciniai tikslai, visiškai suvelta atgaminimo sąvoka. Pavyzdžiui,
atgaminimu laikomas ir kūrinio ar gretutinių teisių objekto arba jų
dalies nuolatinis ar laikinas saugojimas elektronine forma. Natūralu, kad
kyla klausimai ar saugojimas ir laikymas yra tas pats? Ar aš
jau nusikaltau turėdamas (niekur neįdiegęs jo turinio) originalų
Microsoft Office 2000 diską, ant kurio parašyta UNLICENCED SOFTWARE
Illegal without separate licence from Microsoft. Tokį diską legaliai
nusipirkti visiškai nesunku ir Lietuvoje (kaina apie 80 Lt). O kol
nusipirksiu licenciją gal jau būsiu patikrintas ir supakuotas? Plačiai
spaudoje pagarsėjęs Panevėžio verslininkų ginčas su UAB Sonex panašaus ginčo
tikimybę tik patvirtina kas įvyko pirmiau: ar panevėžiškiai pirmiau kreipėsi
dėl PĮ legalizavimo į UAB Sonex, ar pirmiau Mokesčių policija bei UAB Sonex
juos patikrino?
Šio straipsnio autoriaus prašymu praėjusių metų
pabaigoje buvo atliktas įdomus eksperimentas. Maskvoje viename iš prekybos
centrų buvo nupirktas PĮ diskas už 80 rublių (apie 10 Lt), parduotuvė išdavė
visus reikalingus dokumentus (kasos aparato čekį, prekės dokumentą). Lietuvos
pasienyje vežamas kompaktinis diskas su Microsoft PĮ nieko nesudomino.
Taigi, ar žmogus, sąžiningai ir oficialiai pirkęs PĮ (ir visus pirkimo
dokumentus turintis) bei pagal pateiktus pirkimo dokumentus įteisinęs savo
pirkinį įmonėje, nusikalto? Juk jis ir pirko, ir gabeno, ir laikė,
ir tebelaiko tą nelemtą diską (pagal įstatymą visi šie veiksmai
turėtų būti laikomi nusikalstamais)
Kalbos problema
Programinės įrangos gamintojai bei jų teisių gynėjai
teigia, kad diegdamas programą žmogus įsipareigoja laikytis licencijos
sutarties (tokia sutartis pateikiama vos pradėjus diegimą). Tačiau ar galima
reikalauti, kad žmogus pasirašytų (ir vykdytų) sutartį, nesuprasdamas, kas ten
rašoma. Juk praktiškai visos licencijos sutartys pateikiamos anglų kalba. Ar
tai neprimena šimtmečio senumo Amerikos indėnų žemių pirkimo istorijų
indėnų vadai irgi buvo verčiami pasirašyti sutartis, kurių perskaityti
nemokėjo
Iš kitos pusės pažvelgus programinės įrangos
gamintojų siūloma licencijos sutartis prieštarauja Valstybinės kalbos įstatymo
9 straipsniui: Visi Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų
sandoriai sudaromi valstybine kalba. Prie jų gali būti pridedami vertimai į
vieną ar kelias kalbas. Sandoriai su užsienio valstybių fiziniais ir
juridiniais asmenimis sudaromi valstybine ir kita abiems pusėms priimtina kalba.
Taigi prieš reikalaujant sutikti su licencijos sutartimi, ji pirmiau turi būti
išversta į lietuvių kalbą. Šio įstatymo nepažeidžia tik šiais metais
pasirodžiusi Microsoft Office XP Professional.
Ko trūksta įstatymuose?
Jau šiame straipsnyje minėta, kad pirmiausia
įstatymuose privalu vartoti griežtai apibrėžtas sąvokas. Antra, atskirti
platinimą ir vartojimą: tai ne tapačios veikos ir atsakomybė už jas privalo
skirtis. Trečia turi būti parengta tiksli įmonių PĮ tikrinimo, nusikalstamos
veiklos įrodymų užfiksavimo bei rastos įrangos įvertinimo metodika. Konkretūs
įvykiai Lietuvoje leidžia tvirtinti, kad čia vyrauja visiška saviveikla
Ir
ketvirta įstatymai privalo būti taikomi vienodai ir privačiam, ir
valstybiniam sektoriui. Priešingu atveju telieka pritarti Seimo nario V. Uspaskicho
mintims apie įstatymo taikymo atidėjimą
Neįgyvendinama ir PPO Sutartis dėl intelektinės
nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba. 41 straipsnio 2 dalyje
teigiama, kad intelektinės nuosavybės
teisių užtikrinimo tvarka turi būti nešališka ir teisinga.
Įgyvendinant įstatymą, apie nešališkumą negalima
net kalbėti BSA Lietuva atstovauja teismuose gamintojus, o jos steigėjai
Tech Data Lietuva, GNT, Sonex Co., Alna, ELKO Kaunas nešališki
ekspertai (ar konsultantai) tose pačiose bylose
Lietuvos įstatymuose neatsižvelgiama
net ir į minėtos PPO sutarties 45 straipsnio apie žalos atlyginimą sąlygą bausti
tuomet, kai pažeidėjas, žinodamas arba turėdamas rimtą pagrindą
manyti, jog pažeidžia teisę, ėmėsi neteisėtos veiklos. Nejaugi
Lietuvos gyventojai labiau apsišvietę, negu kiti PPO sutarties dalyviai ir jiems netaikytina ši išlyga?
Ar verta šviesti visuomenę?
Kol kas panašu, kad skęstančiųjų gelbėjimas pačių
skęstančiųjų reikalas. Apie galiojančius įstatymus bei jų taikymą bene
daugiausiai praktinės informacijos galima gauti iš Infobalt Autorinių teisių
agentūros bei Lietuvos kompiuterininkų sąjungos. Kultūros ministerijos
Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių taryba Autorių teisių ir
gretutinių teisių gynimo strategijos 38 punkte teigia, kad
Lietuvos visuomenė dar menkai suvokia autorių teisių
ir gretutinių teisių apsaugos svarbą
tačiau 20002003 metų priemonių planas visas skirtas tik teisėsaugininkams
šviesti. Visuomenę numatyta tik supažindinti su antipiratinių pogromų
rezultatais (7.4 punktas) bei, gal būt, parašyti knygelę įstatymo komentarą.
Taigi keturis metus gaudysime ir bausime, o po to kas išliks gyvas ir
nebankrutavęs apšviesime. Tikrai kultūringa strategija, įgyvendinama už PHARE
programos lėšas.
Šiuo metu ypač aktyviai pradėjusi reikštis BSA
Lietuva visiškai nesuinteresuota visuomenės švietimu. Drumstam vandeny ir
plikomis rankomis galima žvejoti juk kuo daugiau tamsuolių, tuo daugiau bylų
nukeliaus į teismus, tuo geriau BSA Lietuva duondaviams. Kad tai ne iš piršto
laužtas teiginys puikiausiai liudija minėtos organizacijos rengiami kursai
išimtinai prokuratūros bei Mokesčių policijos darbuotojams. Panorusiam patekti
į juos pašaliečiui (žinoma konkrečių atvejų) prieš nosį užtrenkiamos durys.
BSA Lietuva, kviečiama į renginius, kur gana plačiai galima informuoti
visuomenę, atsisako vykti per brangu. Tokiu pavyzdžiu yra ir neseniai vykę Kompiuterininkų
dienos 2001, į kurias pagal bendras visoms įmonėms sąlygas buvo pakviesta ir
BSA Lietuva.
Norint, kad nusikaltėliu nebūtų pripažintas to net
neįtariantis asmuo (ar įmonė), būtina plati ir visapusiška švietėjiška veikla.
Pirmieji žingsniai ta kryptimi jau padaryti mokykliniuose informatikos
vadovėliuose jau pasirodė informacija apie PĮ autorių teises, diegiama ECDL
programa (kitaip dar vadinama Europos kompiuterinio raštingumo programa) taip
pat akcentuoja PĮ autorių teises. Tačiau to tikrai nepakanka. Nieko neverti
įstatymų pakeitimai bei beprasmiška prašyti kokių nors pereinamųjų laikotarpių,
jei visuomenės švietimas paliekamas nuošaly. Pereinamieji laikotarpiai praeis,
o situacija liks ta pati apie įstatymus žinos tik prigriebtieji bei jų
kaimynai
O eiliniai vartotojai, vos prieš keletą metų pirkę kompiuterius, iš kurių
pardavėjai tuomet pamiršo ištrinti įdiegtas programas ir toliau net neįtars
esą nelegalais ir lauks savo eilės.
PASISAKYKITE!
Jūsų žinutės:
bro1 2003 m. kovo 6 d., ketvirtadienis, 15:47:01
Labai bjauru, kai sukuri programa, o ja is taves pavagia.
Juk beveik visos programos turi nemokamu/atvirojo kodo atitikmenu, naudokite juos! Tuo atveju bus 3 laimetojai:
1. jus naudosite legalia programine iranga
2. atvirojo kodo programines irangos autoriai dziaugsis tuo, kad ju progrmaos naudojamos
3. programines irangos kurejai dziaugsis, kad jus nevagiate
Arturas 2003 m. sausio 12 d., sekmadienis, 19:27:47
ar ymanoma gaut nemokamai ta Windows XP sulietuvinima gal kas turi atsiuskit plz (toki kur viskas lietuviskai starto linija control panel ir t.t.)plz atrasykit mano e-mail artasccooll@one.lt
pamastantis 2002 m. lapkričio 30 d., šeštadienis, 14:45:38
120% palaikau ZuBa - labai aiskiai isdeste vyruks (tikiuosi:).
Kai ner sudaroma salygu gyventi, o ne egziztuoti, tai liaudis ir egzistuoja...
O valstybei svarbiau turetu buti sviesti su technologijom vos spejancia liaudi, o ne dar labiau juos skandinti ir veisti berasciu visuomene... Zinoma juk, kad lengviau valdyti neismanelius, negu tous, kurie domisi, o kaip gali dometis, kai aplink vien kainos ir teises!?
Arturas 2002 m. rugsėjo 5 d., ketvirtadienis, 22:18:24
Sati ir tesinys. O kaip gi leituviski zaidimai ir programos? Ju nei rasi nei nupirksi, o juk yra tikrai puikiu zaidimu programu ir visa kita. Cia apie tai tylima. Ar butu nusikaltimas jeigu susektu kas nors nematyta produkta ir dar lietuviska, tai jauciu but sakes, iskarto sakytu piratas, mes dar nieko tokio nemate. Jaunimas pagvildenkime ir sia tema.
Arturas 2002 m. rugsėjo 5 d., ketvirtadienis, 22:00:57
Jo, straipsnis gan teisingas, komentarai irgi gan normalus. Saulius paeme akelote ir ko. Nu ir kas is to kad jie prekiauja legaliais zaidimais. Juk jie yra Rusiski, o rusisko srifto dauguma kompiuteriu neskaito. Ir kartais buna taip kad rusiski zaidimai buna tikra nesamone, o nepradares nelabai zinai kas ten yra. Bet to rusiskos versijos kartais buna nepilnos, o ar galima nepilnas versijas skaityti legaliomis? net jei ir taip, kam pirkti tariama legalia rusiska versija, kuri buna brokuota retkarciais, geriau pirkti legalia, bet gera, pilnai veikiancia, nors aisku visur yra issimciu... . Bet kartais norimo zaidimo neina rasti niekur... nei rusiskos versijos, nei nelegalios, nei legalios, o ypatingai tiems kurie gyvena ne didziuosiuose miestuose. Jeigu kur randa ar kas prastumia tai viskas ok, bet jei ne? Tgul pirma normaliai aprupina visus legaliomis versijomis, o jau paskui tegul kisa savo ystatymus. Ojeigu yra tik nelegalios programos zaidimai ir visa kita, ka tada daryti? Bet kaip sakoma kiek zmoniu tiek ir nuomoniu. O cia yra kiek zmoniu tiek ystatymu, kuriu visi net nezino ir nenori zinoti. O sviesti tai reikia! Nes durna lengva valdyti. Nu nenoriu labai issiplesti manau kad pasakiau pagrinda. nu tai sekmes visiems gerieciams, iki visi.
Saulius 2002 m. rugpjūčio 30 d., penktadienis, 15:04:27
Na paziurekime i PC zaidimu rinka- Akleote ir co sekmingai pardavineja legalius! zaidimus uz 15 - 30lt ir gauna pelna nes sumazino kainas ir prisitaike prie rinkos salygu ir dabar jau daugelis zmoniu kurie gali ipirkti renkasi legalius zaidimus o ne is turgelio.O bausti manau reikia tuos kurie gali ipirkti ir legalia versija bet vietoj jos naudojasi nelegalia!!Kodel gi nesumazinus daugumos produktu kainu? Paimkime pvz:Juk jei programa kainuos 500lt tuomet ji bus pirataujama nes neiperkama ir is 100 pirkeju ja nusipirktu sakykim 1-2 pelno bus 1000lt, o jei ji kainuotu sakykim 50-100lt tuomet jau sakykim bent 50 zmoniu is 100 ja pirktu ir pelnas butu 25000LT! na o kitus jau reikia bausti:-)Arba taikyti visokias issimokejimo akcijas ir t.t.
Jordanas 2002 m. rugpjūčio 25 d., sekmadienis, 19:41:00
Ptrogramines irangos kainos, kurias nustate Microsoft, yra nerealios. Reali, gu sudaro desimtaja/simtaja dali tos vertes, kuria mums siulo pavyzdziui BMS'as. taigi, visi Lietuvos kovotojai su menamais piratais naudojasi tuo, jog Lietuvos verslininkai is vienos puses yra naivus, o is kitos puses nevieningi, nezino teisiniu koliziju sprendimo problemu ir pan. Useitis- vadinamosios 'klegalios' programines irangos boikotas ir teisminiai ieskiniai 'gyneju' institucijoms. Pasistenkite pomai, nepraraskite wsavigarbos
mantas 2002 m. kovo 29 d., penktadienis, 16:54:59
Žinoma reikia šviesti. Tik ne taip kaip 'šviečia' BSA. Reikia visiems išaiškinti ir parodyti, kad yra normaliai veikiančios NEMOKAMOS ir LAISVOS programinės įrangos, tokios kaip OpenOffice (www.openoffice.org), Linux (www.linux.org), Mozilla <www.mozilla.org>, AbiWord <www.abiword.org> ir t.t.
O dabar tai menka nauda yra iš BSA "švietimo" kai jų "švietimas" tėra paprasčiausias pasakymas: PIRKITE PĮ, o jei NEPIRKSITE tai bus py..... !!!
x23 2002 m. sausio 17 d., ketvirtadienis, 18:18:48
man labiau patinka nelegalios windows xp ; visio; ir kitu programu versijos ne del to kad nera pinigu shiaip sau :))))
kartais persiinstliuoju windoze 2 krtus per diena tai ka man daryt kiekviena karta kazhkokia licenzija ieshkot eina n... tik tiek galima pasakyti o staripsnio autoriui reikia oskara duoti
!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
Nemylintis BSA sukčių 2001 m. spalio 29 d., pirmadienis, 15:02:52
Citata iš BSA išprievartautų lietuvių firmų kronikos: "Keturios Jurbarko, Telšių, Šiaulių ir Klaipėdos įmonės pasirašydamos sutartis su BSA, susitarė dėl mažiau nei 200% kompensacijos, nei numatyta Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme ir šiuo išvengė civilinių bylų iškėlimo ir tolesnio teismo proceso."
Taigi matome, kad vyksta tiesioginis Lietuvos įmonių reketas, kurį toleruoja Lietuvos valstybė, o "BSA Lietuva" kompiuterių bei PĮ ekspertai pasirodo tebaigę medicinos mokslus, nesugebėję taip gydytojais dirbti, kad žmonės patys neštų "dovanėles", atėjo į BSA: NEDUODATE KYŠIŲ PATYS, TEISMAI PADĖS IŠREKETUOTI"
belenkas 2001 m. spalio 19 d., penktadienis, 18:57:49
Lietuviu liaudies ismintis:Duok durniui kelia.
Naudokim visi Linux, o visi BSA ir panasus tegu susikisa sau i s*^na ta MS softa.
ZuBaS 2001 m. spalio 17 d., trečiadienis, 07:25:58
Tas legaliojo softo vajus - eilinis lindimas shiknot norint kazkam itikti vakaruose.
Pirma.
Ta "piratini" softa as nepaimu is kieno nors kishenes,o jau nepatenkintieji kaip tai ivardyja - nemano reikalas.
Kodel niekas nesaukia del autoriniu teisiu kai turguje perka grietine,piena,mesa ir t.t. nors ji gali buti pries parduodant pavogta ir pateikta pirkejui?
As ja nuperku ir tai teiseta,o teisesauga lai gaudo butent tuos asmenis kas ja pristate.
Musu atzvilgiu kazkodel viskas atvirksciai.
Velgi as nusiperku,o nepavagiu,bet iskarto visi puola irodineti,kad as ja pavogiau.
Kodel as turiu rupinti kazkieno neatliktais darbais?
Kodel as turiu aiskintis prekes autentishkuma?
Greit daeisim iki apsurdo.
Pirksim tualetini popieriu ir reikalausim licenzijos.
Atsiprasau ponai istatymu leidejai.
Pries skalpuodami tuos kuriu deka minkstai sedit,apsiciupinekit.
Antra.
Vakaru burzhua...
Ispumpuoja is musu protus,kurie issimokslino ant to pacio piratinio softo ir tyli,naudojasi ir atsiima desimteriopai.Jiems nereikalingi tie kurie negalejo ipirkti oficialiu programu,jiems nereikia tu pasiteisinimu ir aplamai svarbus tik galutinis rezultatas,o jis - Z I N I O S.
Trecia.
Tie kas priimineja tuos istatymus aiskiai jau nuo valdzios ishtine,arba prie jos prisisiurbe.
Jie nestovi turgeliuose ir neuzsidirba sau pragyvenimui is skuduru perpardavinejimu.
Sotus alkano niekada nesuprato ir nesupras,bet sotus priimineja istatymus,todel prasideda viskas nuo baudu,baudziamuju kodeksu ir t.t.
Shitie "tautos" galiunai niekada nieko nedave ir neduos.
Nuo amziu entuziazma smugde,zlugde,treme,trype..........
Niekur mes nesidesim,niekur mes neisnyksim...
Kuo daugiau velgi musu mokesciu moketuju pinigu jie skirs kovai pries mus pacius,tuo daugiau musu bus...
Sekmes visiems.:-)
Temide 2001 m. spalio 16 d., antradienis, 23:08:33
Nu zinote, netgi nelegaliai naudojant softa!!!! microsoftui yra nauda, nes tai jo produktas naudojamas ir populiarinamas. Nu ka padarysi, kad daugelis ne tik ant softo bapkiu neturi bet ir ant duonos - tai ka jiems pasikarti ??? O kad socialistu buvo, tai ir bus ( vziat da vsio padelyt po ravnomu) cia 17m galima greitai....
Neziniukas 2001 m. spalio 16 d., antradienis, 21:18:54
O ar BSA prezidentas ir Sonekso prezidentas - ne tas pats A. Bartusevicius?
Gedzimynaz 2001 m. spalio 16 d., antradienis, 20:26:13
Teisingas straipsnis. Nieko nepasakysi..
Dubasint lochus is BSA reik py__rus..
Piratas 2001 m. spalio 16 d., antradienis, 19:30:50
Siūlau kuo greičiau BSA prezidentui
kreiptis į UAB SONEX CO prezidentą dėl
informacijos apie įmones pirkusias kompiuterius
ir nepirkusias programų. Ot biznis bus -
Minimum 95% iš jų bus piratai!!!
Kiti HOT.LT straipsniai:
Mūšis kibernetiniame pasaulyje
A. Cvetkovas. Blogio atskleidėjai
Verčiame kompiuterinius terminus (PDF)
Nuogybės mobiliesiems telefonams - kokia ateitis (HTML)
Ką byloja byla: ar teks bylinėtis dėl bylos? (HTML)
Seniausias pasaulyje analoginis kompiuteris (HTML)
Ar gali būti "naudingi" virusai?
Išorinio panašumo pavojus
Toji erdvė...
Aukšto lygio programavimo kalbų evoliucija
Paieškos sistemų naujienos
ataskaita apie virusų siautėjimą 2000-aisiais
WWW serverių pasiskirstymas (PDF)
Įsilaužimų istorija
Užmirškite Internetą mokyklose
Populiariausios WWW svetainės (PDF)
Eliza ir rūpesčiai dėl tapatybės
Apžvalga: ASP - ar yra perspektyva?
Apžvalga: privatumas Internete
Tendencija: antroji Interneto banga
|