Ironiškas padėties apsivertimas
2023.09.22

Nėra vieša paslaptimi tai, kad generatyvusis DI (Dirbtinis Intelektas) prastai kuria originalius ir kūrybiškus tekstus. Nemaža dalimi to ir reikėjo tikėtis, žinant jo prigimtį – mašininio apsimokymo sistemos naršo Internetą ir naujai permaišo tai, ką jame nurijo, neretai beprasmiais ir nekūrybiškais būdais. Kad ištaisytų susidariusią padėtį, kai kurios stambios IT kompanijos jau ėmė samdyti poetus ir kūrybinio rašymo specialistus (neretai su humanitariniu išsilavinimu), kad padėtų pagerinti DI algoritmus – kas yra ironiška tuo metu, kai leidėjai (ypač internetinių portalų) atleidinėja rašančiuosius ir redaktorius investuodami į generatyviojo DI sistemas.

Tačiau lieka neaišku, ar kūrybiškų rašytojų įtraukimas pagerins DI algoritmų kokybę, mat jie sukurti atgaminimui, o ne kūrybai. O kam išvis samdomi „kūrybininkai“? Yra manančių, kad taip siekiama išspręsti autorinių teisių klausimą – nes jau yra keletas bylų prieš chatGPT ir OpenAI.

„OpenAI“ CEO Sam Altman‘as siekia žmones pakeisti DI

S. Altmanas turi įprotį sakyti „vidutinis žmogus“ – sakydamas, kad Universalusis DI (UDI) gali jį pakeisti. Ir jis ne vienas toks. Tačiau pati idėja lyginti Dirbtinį intelektą (DI) su net su vidutiniu žmogumi yra įžeidi. Nors S. Altmanas yra sakęs, kad UDI, jei kada nors pasirodys, „duos naudos visai žmonijai“. Tačiau, aišku, kiekvienas turi savas idėjas, kaip atrodo pasaulio gelbėjimas arba kaip visi galės gauti naudą nuo DI. Tačiau šiuo atveju tą tikrovę nubrėžia tasai, kuris į didesniają žmonijos dalį žiūri kaip išmatuojamus „vidutinius“ skaičius, kuriuos galės pakeisti DI.

Taip pat siūlome paskaityti ir NFT: praktiškai beverčiai

Svarbiausios technologijų kryptys 2022-ais
2021.11.01; papildyta 2021.12.28

Net ir neskaičius Gartnerio prognozių galima pasakyti, kad tai bus investicijos į skaitmenizaciją – nesvarbu, ar tai būtų dirbtinis intelektas, debesija, saugumas ar inžinerija.

Viena tų tendencijų bus paskirstytų įmonių plėtra, kai tradicinės, į darbą centralizuotame ofise orientuotos įmonės, per pandemiją išplitus nuotoliniam ir hibridiniam darbo pobūdžiui, transformuosis į geografiškai paskirstytas darbo vietas. Tai palies visas sritis, nuo mažmeninės prekybos iki švietimo. Tai apkraus tinklus, tad teks juos pertvarkyti taip, kad užtikrintų stabilų darbą.

Kartu vis plačiau bus panaudojami duomenų tvarkymo debesijoje ir hibridiniai modeliai, kuriems nebus svarbu, kur randasi patys duomenys (duomenys – šių dienų nafta). Skirtingose duomenų saugyklose esantys duomenys galės būti lengviau integruoti ir plačiau pasiekiami dirbtinio intelekto sprendimams, kad leis spartesnį inovacijų diegimą. Tai irgi kai kuriais atvejais pareikalaus žymaus tinklų topologijų pertvarkymo.

O čia jau iškyla ir saugumo klausimas – minėtų paskirstytų duomenų centrų saugumui užtikrinti; CSMA, leisiančio įmonėms sustiprinti apsaugą ten, kur jos labiausiai reikia, panaudojimo. Mat kai vertybės ir darbuotojai gali būti bet kur, tradicinės saugumo ribos išskydo. CSMA – tai kompozicinis sprendimas, kuris esant reikalui saugumui sustiprinti įvedantis integruotus instrumentus su vieningomis sąsajomis ir API, kartu leisdamas centralizuotą saugumo reikalų valdymą, saugumo politikų nustatymą vartotojams ir analizę. Tai viena kertinių nulinio pasitikėjimo (zero-trust) koncepcijos komponenčių. Tai leis sumažinti nuostolius, patirtus dėl saugumo incidentų.

Plečiantis organizacijoms ir joms įsidiegiant naujas saugumo koncepcijas, plėsis autonominių sistemų kiekis. Ateityje autonominė veikla taps norma tokiose srityse kaip robotizacija, gamybiniai ciklai, žmonių nevaldomi įtaisai (dronai, automobiliai, ...) ir išmanieji sprendimai. Tai ir hiperautomatizacija, ypač sparčiai besivysčiusi pandemijos metu, kuri apims mašininio apsimokymo (ML), paketinės programinės įrangos ir automatizacijos priemonių derinį. Dėmesys sutelkiamas į 3 prioritetus: darbo kokybės padidinimą, verslo procesų paspartinimą ir spendimų priėmimo lankstumo užtikrinimą.

Ir su tuo susijęs dirbtinio intelekto, ypač generatyvinio, plėtimasis: mašininio apsimokymo, atpažįstančio turinį arba objektus iš jų duomenų – ir iš to sukuriant naują ir originalų turinį. Generatyvusis DI gali būti panaudojamas daugelyje veiklų: programinio kodo kūrimui, vaistų kūrimo procese, tiksliniam marketingui. Jis taip gali būti panaudojamas apgaulių, netikros informacijos (fake news), politinės dezinformacijos, asmens duomenų klastojimo atpažinimui.

Deja, įmonės bus priverstos nuolat pritaikyti pasikeitimus dirbtinio intelekto sprendimuose, o tai padidins DI srities specialistų poreikį. Kartu dar labiau išaiškės ir išaugęs įvairių IT sugebėjimų (skills) stygius.

Covid pandemija IT ne tik kelia iššūkius, bet ir duoda šansą rimtiems verslo pokyčiams bei padidinti sistemų stabilumą. Juk dabar nuolat daugėja darbuotojų, priklausančių nuo IT skyriaus. Hiperautomatizacija – kritinis kelias plėtrai ir efektyvumui kelti, tad automatizacija turėtų atsirasti visur, kur įmanoma. Tai padėtų įdiegti intelektualias sistemas ir automatinį reagavimą į incidentus, kuriuos aktualu spręsti kasdieniniame darbe. Tad dirbtinio intelekto (DI) lygis organizacijose gerokai išaugs.

Didėja įvairių valdymo ir monitoringo sistemų apjungimo į vieną instrumentą tendencija. Deja, tai nėra lengvas būdas ir reikalauja glaudesnės tiekėjų ir skirtingų organizacijų padalinių sąveikos. Didės IT vadovų, neturinčių IT išsilavinimo, procentas – jiems techniniai sugebėjimai darysis mažiau svarbiais ir didesnis dėmesys bus skiriamas verslo supratimui.

Įmonėms surenkant it kaupiant vis daugiau duomenų, vis daugiau dėmesio bus skiriama jų tvarkymo, saugojimo ir teisiniams aspektams. Įmonės turės nuspręsti, kokie duomenys verti saugojimo.

Kada gyvensime be slaptažodžių?!
2021.12.17

Pasaulis bando prisitaikyti prie pandemijos ir darbo iš namų. Ir čia didėja rūpestis dėl prisijungimų saugumo – ir būtent „blogiukų“ dėmesys slaptažodžiams gerokai išaugo. Ir vis tik nuo tada, kai prieš 50 m. Fernando Corbató įdiegė pirmąjį skaitmeninį slaptažodį, jie išlieka pagrindine apsaugos priemone.

Ir galiu spėti, kad jums slaptažodžiai patinka nelabiausiai, ypač kai jų reikia atsiminti keliolika?! Kadaise jie buvo neišvengiamu nepatogumu, tačiau dabar interneto patamsiuose klajojant per 15 mlrd. „nulaužtų“ slaptažodžių, jų higienos klausimas tampa rimtu iššūkiu.

Dabar jau rekomenduojama naudoti ne trumpesnius nei 12 simbolių slaptažodžius ir juos naudoti ne daugiau nei vienoje vietoje. Tik bėda ta, kad jų įsiminimas išeina už daugelio žmonių protinių sugebėjimo ribų. Tenka naudotis įvairiomis slaptažodžių valdymo priemonėmis, kurios, ... jau spėjote įtarti, irgi apsaugotos slaptažodžiais.

O jei išvis atsikratytume slaptažodžių?! Geroji naujiena čia ta, kad tam skiriama daug pinigų ir smegenų neuronų. Tačiau kiekviena gera naujiena turi ir ją atsveriančią blogąją – slaptažodžių, kaip ir pelių ar tarakonų, niekada iki galo neatsikratoma.

Korporatyviniame sektoriuje stebimas pastovus progresas ta linkme. Nemažai firmų („Cisco“, „Okta“, „Ping Identity“, „OneLogin“, ...) siūlo sprendimus prisijungimams be slaptažodžių. Bereikia tik slaptažodžių pasiekti jų servisus, tačiau gavę patvirtinimą, viskas tuo baigiasi. Tik čia yra ir kita pusė (o kaipgi be jos?) – jūsų banko sąskaitos ar „Netflix“ greičiausiai nepatenka tarp patvirtintų įmonės paslaugų.

Iš paprastų vartotojų pusės populiariausiu išlieka atvirasis protokolas „OAuth“, leidžiantis vartotojams, prisijungusiems prie „patikimų“ (trusted) svetainių („Facebook“, „Google“ ir kt.) naudotis kitais servisais nekuriant profilio ir be slaptažodžio. Juo naudotis paprasta ir jis laikomas gana saugiu, tol kol esate prisijungęs prie autentifikuojančio resurso. Tačiau svetainių administratorius jis nėra toks jau skanus torčiukas – jį sudėtinga teisingai įdiegti. Reikia sekti visus jo pataisymus ir versijas, o ir jo aprašyme ne viską rasite. Štai kodėl jis nėra plačiai sutinkamas.

Daug žadantis yra „Microsoft“ įsijungimas, 2021 m. rugsėjį pasiūliusios prieigos be slaptažodžių variantą prie profilių joje. Tiesa jos sprendimas nepanaikina įėjimo į sistemą, nes vis tiek tebereikia „Microsoft Authenticator“ ar kitų metodų. Ir kol kas veikia tik su „Microsoft“ servisais.

Ir tai rimta problema. Be „OAuth“ siūloma daugybė kitų sprendimų ir vieno standarto nebuvimas vis tiek verčia vartotojus naudotis slaptažodžių tvarkyklėmis. Biometrinėmis patikros priemonėmis ir pan. Tad šiuo klausimu užsiima ir būrys startuolių. „Magic Labs“ naudoja viešų ir privačių raktų poras, sukurtas „Ethereum“ „blokčeino“ (blokų grandinės) pagrindu. „Secret Double Octopus“ (nieko sau pavadinimas!) naudoja technologiją, kuri, kaip jie sako, buvo naudojama apsaugoti branduolinių galvučių paleidimo kodus, tačiau jų produktas daugiau orientuotas į korporatyvinius vartotojus. Ir t.t. galima vardinti iki begalybės!?

Visų šių startuolių galvos skausmas – kaip priversti svetainių administratorius priimti jų sprendimus. Ir kuo daugiau žaidėjų rinkoje, tuo mažesnė tikimybė sukaupti kritinę masę. O iki tol, kol išnyks slaptažodžiai, apsaugokite save patys. Rinkitės ilgus ir painius slaptažodžius, jų tvarkykles, pritaikykite kelių faktorių autentifikaciją (MFA) ir ... laukite kovido pandemijos pabaigos (pfu, šviesios ateities, kuri tikrai bus be slaptažodžių).

Nuotolinis darbas naikina socialinius darbuotojų santykius
2021.12.04

Šiuo metu nuotolinis darbas turi vieną trūkumą - mažinantis produktyvumą ir lojalumą darbdaviui: ofise sukuriami socialiniai ryšiai. Paskutinius 20 (ar panašiai) mėnesių bendradarbiu tematome tik ekrane. Ir kylant „didžiajam darbuotojų išėjimo“ bangai, pastebima dar viena problema. Darbuotojai liovėsi darbe kurti santykius ir to pasekme mažėja lojalumas darbdaviui. Tai kyla iš efektyvaus mentoriavimo ir interšipo nebuvimo.

Darbas ofise turi daugybę privalumų, į kuriuos dažnai nekreipiame dėmesio. Tai ir mentorių buvimas, draugiškų santykių atsiradimas, nepublikuojamų naujienų sužinojimas ir net dalyvavimas „pletkų malūne“ (kuriame sužinote, kas vyksta „anapus užuolaidos“. Tai juos sulaiko darbe, nes jie nenori prarasti tų santykių.

Kai kurie išsaugojo santykius ir dirbdami nuotoliniu būdu. Tačiau santykiai pasisėdant kartu pietų metu, virtuvėlėse prie kavos išnyko. Buvo bendri komandų pavakarojimai kavinėse pagurkšojant alų ar kitus gėrimas ir neformaliai pasikalbant. Paprastai tokius bendrus pasisėdėjimus suorganizuodavo „aktyvistai“, kurie dabar jaučiasi „likę šalia“, nereikalingi ir yra nepatenkinti.

Tai sukelia bjaurią dilemą: girdėjau, kad vieni išeina iš darbo, kai jiems liepia grįžti į ofisus, tačiau kiti išeina, nes jie nedirba ofise ir neturi juos sulaikančių socialinių ryšių. Ir būsi prakeiktas, jei darysi arba tai, arba kita! Čia ir yra didžiausia problema...

Ir būtų puiku, jei socialinė erdvė, kuri tarsi ir yra tam skirta, būtų sprendimas. Tačiau „Facebook“ ir kitos platformos tapo susiskaldymo ir politinių pykčių sąvartynais. Vietoje vienijimosi, jos tapo žmones išskiriančiomis priemonėmis – ir tie socialiniai tinklai tapo daugiau problema nei privalumu. Komandų vienijimu tapo bendri video žaidimai, ypač rolių žaidimai. Tačiau tai bus naudinga tik tiems, kurie jau žaidė, kitus palikdami nuošalyje, kas vėl gali atvesti į nelygybes įvertinant darbuotojus ir juos skatinant.

Kažkas gali pelnytis iš jūsų duomenų!
2021.11.19

Savanoriškas savo asmeninių duomenų atskleidimas sukūrė šešėlinę duomenų brokerių industriją, kurios apyvarta keli šimtai milijardai dolerių. Pasaulyje tuo užsiimančių firmų yra apie 4000. Jūsų privatumo nutekėjimas – nauda jiems, o jums – atsakomybė. Jūsų reputacija ir privatumas yra svarbūs – ypač jei užimate svarbią poziciją. Ir jūsų gyvenimo faktai yra gerokai labiau atviri nei manote. Jei norite įsitikinti, tiesiog pagūglinkite savo vardą ar lokaciją bet kurioje paieškos sistemoje – ir dažnas jūsų rasite save ne tik Veidaknygėje, LinkedIne ar Instagrame... Patikrinę galite aptikti ir apytikslę jūsų buvimo vietą, telefono numerio fragmentą (o gal ir visą numerį) ar el. pašto adresą. O tokiose svetainėse kaip Spokeo, Yellowbook, BeenVerified, LocatePeople at MyLife galite užsakyti pilną ataskaitą, kurioje bus (kaip žadama) ir tokios informacijos kaip baudos, socialinių tinkle profiliai, teismo bylų išrašai ir t.t. Galite net žagtelėti pamatę, kiek daug apie jus žino.

Duomenų brokeriavimas yra teisėta veikla ir ja užsiima kelios stambios ir geros reputacijos firmos („Experian“, „Acxiom , ...) pardavinėjančios informaciją teisėtai, pvz., mokamumo ar patikimumo patikrinimui. Bet greta jų yra ir gausus šešėlinių veikėjų būrys, bandantys apie jus surinkti viską, ką tik įmanoma.

Vartotojai, ypač JAV, yra išmainę privatumą patogumo dėlei. Duomenų brokeriai stengiasi gauti informacijos, kurios nėra paieškos sistemose, pvz., mokesčių įrašai, sveikatos duomenys ir pan. jie dažniausiai randasi apsaugotose DB: tai vadinamasis „giluminis webas“ - iš šie duomenys internete sudaro apie 90%. Minėti brokeriai geba apjungti informaciją iš kelių šaltinių panaudodami pažangias technologijas – mašininį apsimokymą, optinį užrašų ir nuotraukų atpažinimą, atlikti nuskanuotų dokumentų paiešką ir pan. Kiekis to, ką paliekame po savęs, tiesiog glumina. Ir tai gali išnaudoti stalkeriai bei reketuotojai. Ar pagalvojate apie riziką, kai, tarkim, skelbime „parduodu“ nurodote savo telefono numerį?

Blogiečiams gali praversti net nežymus asmeninių duomenų kiekis. Pvz., vien turėdami namų adresą jie gali ieškoti nekilnojamo turto agentūrose, rasti buto nuotraukas, jo apstatymą... Iš to galima net spręsti apie jūsų pomėgius ir kita. Beje, asmeninių duomenų pardavimas ypač suintensyvėjo pandemijos metu.

Įdomiausia, kad išvalyti savo asmeninius duomenis iš brokerių bazių - beveik neįmanoma misija. Tam numatytų įstatymų beveik nėra. Neturintys skrupulų brokeriai randa būdų sužlugdyti jūsų bandymus. Jie reikalauja rašytinių užklausų arba papildomos informacijos, kurios nėra jų DB, pvz., telefono nr. (kurią sėkmingai gali parduoti kitiems). Ir žinokite, joks įstatymas jūsų neapsaugos nuo duomenų vagysčių – didžiausią apsaugą gali užtikrinti tik asmuo, sėdintis prie kompiuterio, - jei jos neskleis į kairę ir dešinę.

„Seagate“ sukūrė NVME diską
2021.11.14

Ate SATA?! „Seagate“ diskams realizavo NVME protokolą. Tačiau klausimas – kodėl?! HDD diskai, saugantys informaciją besisukančiuose diskuose, yra gerokai lėtesni už SSD. Pvz., greičiausias „Seagate“ HDD diskas „Mach.2“ leidžia 524MB/sek. spartą, kas juntamai mažiau už 600MB/sek. SATA III sąsajos ribą. Tad greitesnio NMME protokolo naudojimas gali atrodyti beprasmiu. Tačiau „Seagate“ sako, kad tas gaminys gali sumažinti kaštus ir supaprastinti duomenų perdavimo sąsajas. Tai gana svarbu duomenų centrams, turintiems gausybę diskų. Naujas diskas turi NVME, SAS ir SATA konektorius, tačiau SAS ir SATA konektoriams gali reikėti specialių tvarkyklių, tad duomenų centrai greičiausia pasiliktų tik NWME. Kartu „Seagate“ sukūrė ir 12-os diskų dėklą (bay) šiems diskams, kurį galima jungti į PCI jungtį.
Tačiau neskubėkite išmesti SATA konektorių – kol kas „Seagate“ orientuojasi tik į duomenų centrus, o ne galutinius vartotojus.

Metaverse koncepcija dar nemirusi!
2023.06.03

Prieš pora metų „Metaverse“ buvo įsukta kaip Naujas Didelis Proveržis technologijų srityje (skaitykite Facebook tampa Meta). Tačiau šiuo metu Generatyvinis DI tiesiog mirga medijų antraštėse. Vis tik dar nereikia nubraukti tarpusavyje susijusių virtualių pasaulių koncepcijos.

„Metaverse“ buo apibūdinta kaip nauja interneto fazė: tarpusavyje sujunktų 3D erdvių visuma, kur galima dirbti, žaisti (pramogauti), prekiauti virtualiomis vertybėmis (virtualiu „nekilnojamu turtu“). Tačiau su metaverse susijusios technologijos nesuspėja paskui sukeltą šurmulį ir jų vizijos tebesiranda gana toli nuo šiuolaikinės tikrovės su juokingais animaciniais avatarais ir gremėzdiška brangia įranga.

Ir kai ažiotažas nukrypo link generatyvinio dirbtinio intelekto su jo galimybėmis ir pavojais, pokalbiai apie metaverse (arba Meh-taverse) ėmė suktis apie jos nusibaigimą. Ir ne be priežasties: „Meta“ (iki 2021 m. buvęs „Facebook“) iššvaistė milijardus virtualios tikrovės kūrimui, tačiau gavo santykinai nežymią grąžą (bent jau kol kas). Įrangos, skirtos virtualiai ir papildytajai tikrovei, pardavimai nepateisino vilčių. O „Microsoft“ uždarė 2017 m. įsigytą socialinę „AltspaceVR“ platformą ir atleido darbuotojus (bent taip kalbama), kurie buvo užsiėmę mišrios tikrovės vystymu, dirbtinį intelektą pasirinkdama prioritetu ateičiai. Kitos „Web 3“ technologijos (blockchain, NFT, kriptografija, ...), laikytos būtinomis būsimai decentralizuotai metaverse irgi nedaug padėjo. Susidomėjimas ja sumažėjo, nes išryškėjo realistiškesnis jos galimybių vaizdas.

Vis tik metaverse koncepcija niekur nedingo; tačiau jos kūrimas gali trukti dešimtmetį. Jos bazinės technologijos tebesivysto – tiek aparatinės, tiek programinės įrangos srityse. Tuo metu ima jungtis ir kiti elementai, tokie kaip standartai. Atsiranda ir naujų jos panaudojimo variantų.

Greta žaidimų ir vartotojiškų socialinių platformų, vyksta bandymai įdiegti virtualią ir papildytąją tikrovę į darbo vietas. Vis tik dar nėra žinomas, ar o yra pakankamai pasiruošę dirbti ir dalyvauti susirinkimuose, kai reikalaujama naudoti papildomą įrangą. 2022 m. atlikta apklausa parodė, kad tik 8% kiekvieną savaitę naudoja virtualios tikrovės įrangą darbe. Šiuo metu technologija vis dar ribojama aparatinio palaikymo, kuris pernelyg sunkus ir gremėzdiškas ilgalaikiui naudojimui, o tobulesnės įrangos kaina daugeliui įmonių per brangi. Vis tik potencialas nėra dingęs ir atsiranda įdomių, nors ir nišinių, technologijos panaudojimo atvejų (pvz., teismų praktikoje). Tačiau platesniu aspektu šių technologijų diegimas darbo vietose dar tik prasideda, pvz., „Meta“ „Horizon Workrooms“ vis dar tebėra beta testavimo stadijoje, nors „Quest Pro“ jau dabar rodo tiesioginio dalyvavimo pojūtį, nepasiekiamą „Zoom“ susirinkimams.

O tuo tarpu korporatyviniai virtualiosios ar papildytosios tikrovės panaudojimai sukasi apie nuotolinę pagalbą, kai papildytosios tikrovės sprendimai gali sujungti specialistus su darbo vietoje dirbančiais darbininkais, o taip pat darbuotojų apsimokymu ir apmokymu (be to, labiau individualiu nei grupiniu).

Kita sritis, kurioje įmonės investuoja į metaverse technologijas, yra skaitmeniniai dvyniai – t.y. fizinių objektų ir sistemų dinamiškų virtualių skaitmeninių kopijų sukūrimas (nuo gamyklos iki viso miesto). Jie ne tik atvaizduoja „tai, kas yra“, bet ir leidžia greičiau bei pigiau (nei realiomis sąlygomis) ištestuoti įvairius scenarijus. Skaitmeniniai dvyniai panaudoja istorinius duomenis, juos apjungdami su realaus laiko duomenimis, gaunamais iš įvairių daviklių. Jie prognozių analizei gali pasinaudoti ir mašininiu apsimokymu. Šiuo metu skaitmeninių dvynių rinka jau vertinama keliais milijardais dolerių į metus. Nemažai stambių korporacijų (pvz., „Mercedes Benz“) jau realizuoja projektus šioje srityje.

Tolimesnis naujienų rinkinys: Ar limpa prie dūšios Edge?