„Facebook“ tampa „Meta“ siekdamas sukurti fantastikos Metaverse
2021.10.30

„Dabar mes turime naują Šiaurinę žvaigždę“, pasakė M. Cukerbergas. 

„Facebook“ persivadino į „Meta“ siekdamas atspindėti kompanijos prioritetą virtualios realybės pasaulio kūrimui. Jos ambicingas tikslas yra VR pasaulis panašus į aprašytą fantastikos knygoje „Ready Player One“ („Oazė: žaidimas prasideda“, 2011; filmas pagal ją pastatytas 2018 m.), kur VR tampa toks puikus, kad ima dominuoti žmonių gyvenimuose, tapdamas nauju gyvenimo, darbo ir žaidimų būdu.

Tačiau kompanijos misija išlaikoma ta pati – pritraukti žmones būti kartu ir kurti technologijas žmonėms. Socialinių medijų apsai tebebus jų dėmesyje, tačiau buvęs pavadinimas buvo per daug prisirišęs prie vieno produkto, kad apimtų viską, ką kompanija daro ir ką ketina daryti ateityje.

M. Cukerbergas parengė ir pristatė 1 valandos pranešimą, kuriame panaudojo specialius efektus, norėdamas pademonstruoti, kaip VR galės įsiterpti į realų gyvenimą. Štai vienas pavyzdžių – du draugai dalyvauja koncerte, tačiau vienas realiai, o kitas virtualiai; po koncerto jie surengia virtualų susitikimą, kurio metu nusiperka NFT dalykėlių ir pabendrauja su įžymybėmis.

Būsimoji metaverse bus tokia, kad leis pajausti realaus buvimo pojūtį. Tai bet kurios socialinės technologijos svajonė. Ir į tai fokusuojasi „Meta“. Kitu tikslu yra išlikimas atvira ekosistema. Tarkim, jei nusipirkote kažką vienoje VR, tarkim aprangą savo avatarui, tai galėsite tai pasiimti į kitą VR pasaulį.

Aišku, to tikslo siekimas užims dešimtmečius, tačiau jau turima aiški gairė, ryški Šiaurinė žvaigždė. Jei atvirai, tai prezentacija buvo kiek apgaulinga, prasilenkianti su VR ribotumu realiame pasaulyje. Tarkim, prezentacijoje VR pateikiamas kaip paprastas akinių užsidėjimas ar klavišo paspaudimas hologramos iškvietimui. Tikrovėje VR šalmas yra griozdiškas, brangus ir nepatogus, be to gali sukelti galvos svaigulį ir atrodyti truputį juokingai.

Taigi, kompanijos piešiamai ateičiai įgyvendinimui reiks kardinalių pokyčių skaičiavimo technikos ir tinklų (be abejo, 5G) srityse. Tačiau jau užsiminta apie tai, kas kuriama ir bus artimiausiu metu, pvz., kitais metais pasirodysiantis „Project Cambria“ VR šalmas. Tai nebus tiesiog „Quest 2“ pakaitalas; tai bus aukštos kokybės (ir už aukštą kainą) naujas įtaisas, apimsiantis naujausias technologijas. Ateityje ketinama sukurti fotorealistinius avatarus, neatskiriamus nuo tikrų žmonių. Kitame projekte kuriama apyrankė pirštų ir rankų judesius perduosianti į skaitmeninį pasaulį.

Ne visi entuziastingai priėmė M. Cukerbergo metaverse viziją – ir vienu iš skeptikų yra buvęs „Facebook“ „Oculus“ padalinio technologijų vadovas (CTO) Dž. Karmakas, kuris paliko CTO pareigas 2019-ais, bet llko techniniu konsultantu. Jis pasisakydavo prieš bet kokias metaverse pastangas nuo pat įsigijimo dienos („Facebook“ nusipirko „Oculus“ už 2 mlrd. dolerių 2014 m). Didžiausias Dž. Karmako priekaištas yra Cukerbergo pasirinktas būdas. Anot jo, metaverse kūrimas tai „medaus spąstai architektūros astronautams“ – tai programuotojų klasei, kurie į problemas žiūri tik aukščiausių abstrakcijos lygių. Anot jo, tai ne tie dalykai, kurie yra svarbūs. Jis susirūpinęs, kad tam daugelį metų bus įtraukti tūkstančiai žmonių, kad negausime to, kaip didžioji žmonių dalis žmonės naudojasi skaitmenine įranga.

Virsmas į IBM Consulting
2021.10.19

Naujiena pateikiama atskirame puslapyje  >>>>>

DI atkūrė dingusį Pikaso paveikslą
2021.10.15

Tyrėjų komanda, panaudodama rentgeno spindulius, dirbtinį intelektą ir 3D spausdinimą, atkūrė Pikaso „Vienišos susigūžusios nuogos moters“ paveikslą, padengtą vieno paveikslo iš „Mėlynojo laikotarpio“ dažais. Buvo laikoma, kad tasai paveikslas yra dingęs, kol 2010 m. rentgeno pagalba jis nebuvo atrastas užtapytas po „Aklojo maistu“ (1903). Beje, toji moters figūra pavaizduota ir Pikaso „Gyvenimo“ antrame plane.

Tai jau trečioji poros Londono universitetinio koledžo doktorantų reprodukcija. Jie sukūrė dirbtinio intelekto programą, apmokytą tuzinu Pikaso paveikslų, kad įsisavintų šio ispanų dailininko stilių. Tada panaudodami infraraudonųjų spindulių techniką ir 3D spausdinimą sukūrė pilno dydžio spalvotą paveikslą su tekstūruotais teptuko potėpiais.

Ši reprodukcija buvo pristatyta 2021 m. spalio 13 d. Londono „Morf“ galerijos „Deeep AI“ meno mugės metu. Galime pasidžiaugti, kad paveikslas nebuvo ištrintas iš istorijos ir kad jo grožis pagaliau po 120 m. buvo atskleistas 21 a.

Didysis išbėgimas
2021.09.30

Dar niekad darbo rinka nebuvo tokia judri. Paskutinės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė dirbančių amerikiečių norėtų pakeisti darbą dar 2021-ais – ir iš IT sektoriaus tokių dalis tokia pat! Tam kompanijų vadovai turi būti pasiruošę, jei nori išlaikyti esamus „haitechus“. Jei nugirsite kurį nors jų sakantį, aš pervargęs, ir neatkreipsite į tai dėmesio, labai tikėtinai, kad netrukus tas darbuotojas jau nedirbs toje įmonėje. Taip, jie gali dirbti ir po 12-14 val. per parą, kai spaudžia projektas, tačiau ne visi gi projektai kritiniai ir ... ne visą laiką! Iš tikro tai ne Didysis išėjimas [iš darbo], o Didysis nepasitenkinimas [darbu]. Pinigai yra svarbu, tačiau ne viską lemia vien pinigai – ir tai reikia gerai įsidėmėti. Ir ne paskutinėje vietoje (kaip priežastis) yra menedžeriai... Kvaili biurokratizmai – dar kita.

Naujas hibridinis WD diskas
2021.09.14

„Western Digital“ (WD) paskelbė apie naują diskų architektūrą, derinančią „fleš“ atmintį su didelės talpos disku, prie kurių yra savas, viską valdantis CPU. Bet jei tai skamba, kaip jau girdėta, taip ir yra. Prieš kelis metus WD ir kiti diskų gamintojai jau bandė kurti hibridinius diskus, prie kurių „fleš“ diskas būtų panaudojama kešavimui, tačiau tąkart tos pastangos žlugo. Mat diskai nežinojo, kokie duomenys yra juose, tad nežinojo, kokius duomenis reikia rašyti į „flešą“.

Dabar OptiNAND technologija derina diskus su iNAND fleš-atminties mikroschemomis bei specialia sistema „čipe“ (SoC), kuris valdo duomenų išsaugojimą, kai duomenys keliauja į diską, o metaduomenys į „flešą“. Toji sistema prižiūri viską, įskaitant fleš-atminties „susidėvėjimą“.

Tai daugiau, nei kelių mikroschemų pridėjimas. WD kalba apie diskus iki 50 TB antroje šio dešimtmečio pusėje. Tai pasiekiama padidinus takelių kiekį colyje (TPI), t.y. realizuojant didesnį duomenų tankį, atsižvelgiant į tai, kad metaduomenys rašomi į iNAND, o ne diską, kaip yra dabar. Diskai gali generuoti gigabaitus metaduomenų, o tai reiškia, kad diskas, kuris ir šiaip yra lėta kompiuterio komponentė, dar labiau sulėtėja, nes negali atlikti savo tiesioginių funkcijų.

Be to, WD pagerino disko galvučių tikslumą trijų tarpsnių prievado (TSA) technologija. Tai irgi pasitarnauja tankesniam duomenų saugojimui. Kol kas dar parenkama, kokiems diskams (galvojant apie korparatyvius klientus) pritaikyti šią naujovę. Vėliau ji bus įdiegta visai diskų linijai. Pranešimas apie naujus diskus laukiamas 2021 m. pabaigoje.

Holivudas žvalgosi į NFT kaip finansavimo priemonę
2021.08.31

Ką bendra turi NFT avatarai ir Holivudo studijos turi bendra? Ogi abu jiedu finansuoja naujų TV šou kūrimą.

Nekeičiami žetonai (Kas yra NFT?NFT, non-fungible token; vienetiniai žetonai) yra visur - nuo geriausių krepšinio akimirkų iki skaitmeninių drabužių. Paskutiniu žodžiu yra generatyvūs avatarai – ir juos nusižiūrėjo Holivudas kaip nepriklausomą būdą TV šou ir filmų finansavimą.

Iš pažiūros, tie avatarai tarnauja kaip socialiniai piešinukai. Tai gali būti tąja priežastimi, kad jūsų draugų veidus Internete pakeičia katės, beždžionės ir kiti gyvūnai. Tačiau iš tikro tai pelningas reikalas. Kai kurios kompanijos uždirbo milijardus už tranzaksijas.

Štai „Stoner Cats“ pradėjo Kas yra NFT?NFT projektą, kaip „Glue Factory Show“ pardavinėjo NFT žirgus supažadu, kad kai kurie jų pasirodys animuotame šou. Nėra specifinių taisyklių dėl jų, tačiau dauguma jų apsistojo ties idėja siūlyti po 10 tūkst. unikalių piešinukų. Pardavimo kaina (paprastai kriptovaliuta) blokų grandinėje (blockchain) irgi varijuoja (pvz., 0.02 iki 23 Ethereum, t.y. 45-7400 USD).

Tokio avataro turėjimas rodo, kad tu priklausai „gaujai“ (bendruomenei). NFT projektų sėkme glūdi bendruomenės narystės jėgoje (ir kultūroje). Tik štai bendruomeninis aspektas gali būti sunkus laisvalaikio pramonėje.

Tik nors Kas yra NFT?NFT pirkimas susijęs su skaitmenine nuosavybe, jo neribotas naudojimas nėra garantuojamas. Štai minėtas „Stoner Cats“ duoda „riboto naudojimo licenciją“, leidžiant tik išskirtinai asmeninį, nekomercinį naudojimą. Ir kol ši NFT erdvė keičiasi taip sparčiai, pažirėsim, kas iš to išeis.

SpaceX „muša“ lėkščių kainas perpus
2021.08.26

„Starlink“ terminalas dabar kainuoja 499 USD, tačiau anot „SpaceX“ prezidento G. Shotwell‘o kita versija kainuos apie 250, o galiausiai – 125 USD. Net dabartine aukšta 499 USD kaina lėkštė parduodama kompanijai su nuostoliu – pradžioje kainavusi 3000, šį balandį savikaina krito iki 1300 USD. Ar ji bus ir toliau pardavinėjama su nuostoliu, lieka neaišku, nors atrodo, kad ilgoje perspektyvoje iš įrangos kompanija pradės gauti nedidelį pelną.

Tačiau iššūkiu jos planams trumpalaikiu laikotarpiu gali tapti puslaidininkių trūkumas, dėl kurio stringa naujų terminalų pristatymas. Kita problema šiais metais yra suskystintas deguonis, naudojamas raketų kurui. „SpaceX“ taip pat pristabdė „Starlink“ palydovų iškėlimą į orbitą aiškindama poreikiu patobulinti technologiją. Ji ruošia „lazerinio ryšio“ įrangą palydovams, leisiančią sumažinti uždelsimus tinkle. Būtent dėl to vyksta 6-8 savaičių užlaikymas.

3D spausdintuvas kosmose
2021.08.16

Dauguma 3D spausdintuvų naudoja tam tikrą užpildą (dervas, plastmases), „spausdinant“ smulkius objektus, atsargines dalis ar ... 3000 senumo mumijų kopijas, norint sužinoti, kaip jos „skambėjo“. O NASA skelbiasi norinti tam panaudoti dar kažką papildoma – Mėnulio uolienas. Ji į TKS nuskraidino 3D spausdintuvą (ManD) RRP (Redwire Regolith Print) projekto kontekste, kad patikrintų, ar nežemiškas medžiagas galima panaudoti „patvarioms, ilgalaikėms struktūroms“. Pirmu tikslu yra patikrinti, ar galimas spausdinimas mikrogravitacijos sąlygomis. Antru tikslu yra atspausdinti pavyzdžius mokslinei analizei. NASA nuomone, net jei spausdinimas iš regolito būtų problemiškas mikrogravitacijos sąlygomis, jis būtų naudingas Žemėje - turint galimybę panaudoti vietoje esančias medžiagas leidžiant „plėtoti infrastruktūrą, siekiant pagerinti sąlygas atokiose ir neišvystytose vietovėse, ir avariniais atvejais vietoje reaguojant į stichines nelaimes“.

Ar jūsų maršrutizatorius atskleidžia jūsų vietą?
2021.08.08

Kasmet vyksta hakerių konferencija „Black Hat“. Pernai ji buvo virtuali, o šiemet dalyviams leista pasirinkti – dalyvauti nuotoliniu būdu ar atvykti. Ji vyko 2021 m. liepos 31 d. – rugpjūčio 5 d. Las Vegase. Jos metu buvo atskleistas naujas būdas sužinoti jūsų maršrutizatoriaus lokaciją iki 50 m tikslumu. To kaltininkai – interneto paslaugų tiekėjų (ISP) pateikti „prasti“ maršrutizatoriai. Esmė – didelę IPv6 duomenų imtį ir suindeksuoti juos pagal žinomas Wi-Fi tinklo lokacijas. Tų dviejų duomenų imčių suliejimas gali gana tiksliai atskleisti lokaciją.

IPv6 adresai atrodo taip: 2001:db8::8a2e:370:7334,
t.y. visiškai skiriasi nuo įprastų IPv4 adresų, atrodančių taip 192.0.2.235. IPv6 adreso sudėtingumas leidžia turėti labai didelį jų kiekį. Tačiau tas platumas trukdo tyrinėti IPv6.

Nors IPv6 yra ganėtinai naujas, senesnis jų sukūrimo būdas, kuris vadinamas EUI-64, grindžiamas dalies IPv6 adreso paėmimui iš MAC adreso. Tai sukelia problemą, nes padidina vieno identifikatoriaus matomumą iš kito – ir ji egzistuoja jau apie 20 m. Tad buvo imtasi apsaugos priemonių, tačiau šias ne visada naudoja universalūs modemai-routeriai, kuriuos ISP pateikia vartotojams. Hakerių komanda nustatė, kad gali gauti nemažai tokių IPv6 adresų – ir sukūrė ištransliuojamų Wi-Fi MAC adresų ekstrapoliacijos metodą.

Ir čia įvyksta duomenų susiliejimas: hakeriai sulygina savo spėjamus adresus su viešai prieinamomis Wi-Fi DB. Šios kartais panaudojamos lokacijos duomenų patikslinimui jūsų telefone ieškant žinomų Wi-Fi tinklų. Kartais komandai net pavykdavo nustatyti ISP, kurį naudoja vartotojas.

Gaila, kad patys vartotojai šioje situacijoje gali mažai ką padaryti. IPv6 išjungimas maršrutizatoriuje nepadeda. ICMP atjungimas galėtų padėti, tačiau tai iš naudotojų atimtų naudingą įrankį nesklandumų šalinimui tinkle.
Tad sprendimas tėra įrangos tiekėjų rankose – jie privalėtų liautis naudoti EUI-64 adresus. Juos reikia pripažinti beviltiškai pasenusiais.

.NET liejasi į atvirą kodą
2021.08.05

Savo laiku komercinės programinės įrangos milžinė „Microsoft“ buvo nedraugiška atviro kodo judėjimui. Netgi buvęs jos CEO S. Balmeris „Linux“ vadino „vėžiu“. Tačiau 2021 m. liepos gale „Microsoft“ paskelbė, kad sveikina, kad atvirasis kodas ima plačiau naudotis jos .NET programavimo platforma.

Pradžioje .NET veikė tik „Windows“ terpėje. Jam tapus atviru kodu, jo veikimo platformų pagausėjo; kompanija galėjo bendradarbiauti su „Linux“ bendruomenėse. Ji „CoreCLR“ vykdymo variklį išleido 2015 m., o kitais metais pateikė ir .NET branduolio vykdomąjį modulį (runtime). 2020 m. su .NET 5 „Microsoft“ migravo .NET į atviro kodo .NET Core. Dauguma klientų istoriškai kūrė taikymus iš „Microsoft“ pateikiamų bibliotekų ir buvo mažiau susipažinę su atviro kodo bibliotekomis. „Microsoft“ linkęs padidinti pasitikėjimą jomis. Atviras kodas leidžia platesnį bendradarbiavimą.

Dar apie .Net skaitykite .NET palydėtuvės

Chrome 92 ir naujovės jame
2021.08.01

Taip pat skaitykite Prakalbus apie „FireFox“ ateitį, ar padėtis nerodo krizės?

Dabar „Google“ atnaujina „Chrome“ naršyklę maždaug kas 6 savaitės.
2021 m. liepos gale „Google“ išleido „Chrome 92“, kuris pagreitina naršyklės veikimą fišingo nustatymui, papildo „Chrome Actions“ ir kita. Nors dauguma naudotojų atsinaujins restartuodami naršyklę, rankiniu būdu galima ją atnaujinti pasirinkus „About Google Chrome“ iš „Help“ meniu, išplėsto spragtelėjus trijų taškų piktogramą viršutiniame dešiniajame naršyklės kampe.

„Google“ pastaruoju metu daug dėmesio skiria „Chrome“ privatumui. „Chrome 92“ dėl to tėra nežymūs pagerinimai. Vienu jų yra naujas būdas pasiekti teises, kurios buvo priskirtos tam tikroms svetainėms. „Android“ vartotojai gali paliesti užrakto piktogramą kairėje adreso juostos pusėje, kad atidarytų atnaujintą skydelį, kuriame rodoma, kokie leidimai buvo suteikti aktyviai svetainei – ir juos pakeist, jei reikia. Kitoms platformoms tai bus „kituose atnaujinimuose“ (toks planų aptakumas yra būdingas šiai gigantei).

Vienu iš būdų, kaip „Chrome“ atpažįsta žinomas sukčiavimo (phishing) svetaines - tas, kurios, tarkime, užsimaskuoja kaip teisėtos, Vienas iš būdų, kaip „Chrome“ atpažįsta žinomas sukčiavimo svetaines - tas, kurios, tarkime, užmaskuoja kaip teisėtas svetaines, kuriose užfiksuojami naudotojų duomenys - yra puslapio spalvų analizė – ir tai „Chrome 92“ juntamai pagreitino (teigiama, kad apie 50 kartų).

„Google“ prie 92 versijos taip pat pridėjo papildomų „Chrome“ veiksmų - natūralios kalbos frazių, kurios įvedus adreso juostoje suteikia nuorodų į įvairius naršyklės nustatymus ar funkcijas, tas funkcionalumas pirmąkar pristatytas 2020 m. lapkritį, pvz., , „safety check“, „manage security settings“, „manage sync“. Nauji veiksmai nebus prieinami visiems iš karto, o bus pristatomi palaipsniui.