R. Rorty pateikia naudingumą kaip tikrumo kriterijų, taip bandydamas išvengti tiesos ir melo
priešpastatymo įgaunant objektyvių priežasčių egzistavimo galimybę. Bandydamas paaiškinti savo
požiūrį, jis žmogų lygina su kompiuteriu: žmogaus kūnas yra tarsi kompiuterio detalės (hardware),
o mąstymas ir žodynas tarsi programinė įranga (PĮ, software). Rortis aiškina, kad nieko
nedomina, kiek tiksliai vienas ar kitas PĮ elementas atspindi tikrovę svarbu, kad būtų sprendžiamas
iškeltas uždavinys. Tad tiesa visiškai instrumentali, o naudingumas kaip kriterijus turi nurodyti jos
tinkamumą tikslo pasiekimui.
Bet tada kyla klausimas: iš kur atsiranda žmogaus sau keliami tikslai ir kodėl jis jų siekia? PĮ
darbingumas apibrėžiamas programuotojo nustatytu tikslu; tasai tikslas transcendentalus kompiuteriui ir
imperatyvus jo atžvilgiu. Taip ir žmogui privalo egzistuoti nuo jo nepriklausantis tikslas, esantis jo
egzistavimo prasme. Išeitis rasta laimėje, būdingoje kiekvienam žmogui, tad ji yra kaip
empirinė išvada.
Anot Rorčio, laimės siekis atspindimas gelbstinčios tiesos (tikėjimuose, nurodančiuose, ką žmogui
daryti su savimi) koncepcijoje: nukreiptoje į tai, kad visa esatis daiktai, žmonės, įvykiai, idėjos ir
poemos turėtų vieningą kontekstą, kurį galima pavadinti natūraliu, iš anksto apibrėžtu ar unikaliu
Gelbstinti tiesa tam tikra prasme yra transcendentali žmogui ir nėra objektyvi, todėl nepretenduoja į
adekvatų tikrovės perteikimą. Ji laikui bėgant kinta, kas atsiliepia kultūros vystymuisi. Išskiriamos trys jos
koncepcijos: 1) religinė (ja vyraujant, žmonės ieškojo išsigelbėjimo Dieve ir gyvenimo prasmę bandė grįsti
Dievu), 2) metafizinė (nukreipė žmogų tikrovės pažinimo kryptimi ir gyvenimas prasmingas, jei jis
pagrindžiamas kaip racionalus absoliučios tiesos atžvilgiu) ir 3) literatūrinė (leidusi žmogui tverti naujas
formas, o gyvenimo prasme tampa nuolatinis susipažinimas su alternatyviomis vertybėmis, požiūriais,
kultūromis).
Rorčio samprotavimus apie tiesą galima apibendrinti taip:
1) Tiesa teisinga ne tikrovės atitikimu, o jos tinkamumu iškeltam tikslui;
2) tiesos negalima nagrinėti kaip naudingą funkciją, nes naudingumo kriterijus numato atsisakymą nuo
netafizinių opozicijų;
3) tiesos kriterijus veikia tik žmogui esant tam tikrame kontekste, leidžiančiame apmąstyti tiesą;
4) kontekstas neįmanomas be visiems žmonėms bendro tikslo;
5) tas tikslas yra empiriškai suprantamos laimės siekis;
6) nėra jokio Būdo, pagal kurį Egzistuoja pasaulis, todėl nereikia reprezentuoti jokių būdų. Tačiau
egzistuoja daugybė būdų laimei realizuoti, kas nesiskiria nuo pateisinamojo tikėjimo, kuris ir yra tiesa
R. Rorty. The Decline of Redemptive Truth and the Rise of a Literary Culture
Kiti HOT.LT straipsniai:
Debesies architektūra
Kompiuterių ištakos
Jau 50 m. meinfreimams
Laplasas. Dėl tikimybių
Ar mašina kada nors mąstys?
V. Nalimovas. Skaičiaus filosofija
Kita skaičiavimo metodų istorijos pusė
Dž.Birkhofas: matematikas, meno matuotojas
Thomas Nagel. Ką reiškia būti šikšnosparniu?
Aš nekuriu hipotezių... Niutonas ir Dekartas
Dviejų filosofinės logikos paradigmų kova
Faneroskopija prieš fenomenologiją
Seniausias pasaulyje analoginis kompiuteris
Planeta, kurioje nebuvo juoko
Naujojo tipo mokslas
Visata kaip kompiuteris
Algebra akimirksniu
Haketonai
|