Hot.lt logo Hot.lt meniu
karščiausios IT naujienos
pasirink skiltį  
-atnaujinta 2022 07 28-
 
Turinys
Laimėk prizą!
El.prekyba
Įdomybės Internete
Atsiliepimai
Prenumeruokitės!
Klausk-atsakys!
Keiskimės nuorodomis!
Anekdotai
WWW
Menas:
Ars Novus, meno galerija
Žiniasklaida:
Aš Lietuvai
Anarchija
.
Statyba ir remontas
StatVilsta
Laisvalaikis:
Akvariumai, fauna, flora
Įdarbinimas:
Preilė: darbuotojų paieška
Verta:
.
Vedų kultūros centras
Sachadža Joga
Dausuva
.
Karšta
Visatos modeliai
Fermi paradoksas
Žodis apie Gagariną
Riiti Jokomicu: Musė
Australijos Svajų metas
Elohimų alchemija
Christian Libens. Sekso poetika
Kvantinė chemija
Simpsonų trauka ir žaidimas skaičiais
I.Naživinas. Judėjas
„Kosmografija“ apie Lietuvą
Minčių valdymas
Kasijus
Egzistencializmas
Religiniai anekdotai
Cz. Milosz. Ulro žemė
K.Saja. Molynė
Placebo - veikia
Ateivių civilizacijos
Traktatas apie dvi Sarmatijas
P.Adams. Senamadiška muzika
Mitas ir mokslas
J.A. Zaidelis. Riba
Emerikas Koloje
"Pioneer" anomalijos
Dao laikas
Oreivystės istorija
R.W. Emersonas. Poetas
Esė apie dzūkus
I.Calvino. Katinų markizė
Ramakrišnos panteizmas
"Wow" signalas
Keistai pažįstama, Deja vu
Gyvieji spinduliai
K.Jungas ir NSO
Suvokimo durys
Ūlos kraštas senovėje
Pasimetusios merginos memuarai
Sielos klajonės
Šėtono manifestas
OBE ir sapnai
Dropa diskai
Nibiru ir šumerai
įvadas į Kabalą
Kęstutis Plankas. Eilėraščiai
Festo disko paslapties beieškant
Slėpiningieji Edeno sodai
Hitleris: gyvas ar miręs?
Prakeikti nematomi dalykai
Mankurtas: be ateities
Interneto pabaiga
E-bylos
 
 

Rortis apie tiesą

R. Rorty*) pateikia naudingumą kaip tikrumo kriterijų, taip bandydamas išvengti tiesos ir melo priešpastatymo įgaunant objektyvių priežasčių egzistavimo galimybę. Bandydamas paaiškinti savo požiūrį, jis žmogų lygina su kompiuteriu: žmogaus kūnas yra tarsi kompiuterio detalės (hardware), o mąstymas ir „žodynas“ – tarsi programinė įranga (PĮ, software). Rortis aiškina, kad nieko nedomina, kiek tiksliai vienas ar kitas PĮ elementas atspindi tikrovę – svarbu, kad būtų sprendžiamas iškeltas uždavinys. Tad tiesa visiškai instrumentali, o naudingumas kaip kriterijus turi nurodyti jos tinkamumą tikslo pasiekimui.

Bet tada kyla klausimas: iš kur atsiranda žmogaus sau keliami tikslai ir kodėl jis jų siekia? PĮ darbingumas apibrėžiamas programuotojo nustatytu tikslu; tasai tikslas transcendentalus kompiuteriui ir imperatyvus jo atžvilgiu. Taip ir žmogui privalo egzistuoti nuo jo nepriklausantis tikslas, esantis jo egzistavimo prasme. Išeitis rasta laimėje, būdingoje kiekvienam žmogui, tad ji yra kaip empirinė išvada. Ričardas Rortis

Anot R. Rorčio, laimės siekis atspindimas „gelbstinčios“ tiesos (tikėjimuose, nurodančiuose, ką žmogui daryti su savimi) koncepcijoje: nukreiptoje į tai, kad „visa esatis – daiktai, žmonės, įvykiai, idėjos ir poemos – turėtų vieningą kontekstą, kurį galima pavadinti natūraliu, iš anksto apibrėžtu ar unikaliu“

Gelbstinti tiesa tam tikra prasme yra transcendentali žmogui ir nėra objektyvi, todėl nepretenduoja į adekvatų tikrovės perteikimą. Ji laikui bėgant kinta, kas atsiliepia kultūros vystymuisi. Išskiriamos trys jos koncepcijos: 1) religinė (ja vyraujant, žmonės ieškojo išsigelbėjimo Dieve ir gyvenimo prasmę bandė grįsti Dievu), 2) metafizinė (nukreipė žmogų tikrovės pažinimo kryptimi ir gyvenimas prasmingas, jei jis pagrindžiamas kaip racionalus absoliučios tiesos atžvilgiu) ir 3) literatūrinė (leidusi žmogui tverti naujas formas, o gyvenimo prasme tampa nuolatinis susipažinimas su alternatyviomis vertybėmis, požiūriais, kultūromis).

R. Rorčio samprotavimus apie tiesą galima apibendrinti taip:
1) Tiesa teisinga ne tikrovės atitikimu, o jos tinkamumu iškeltam tikslui; BR> 2) tiesos negalima nagrinėti kaip naudingą funkciją, nes naudingumo kriterijus numato atsisakymą nuo netafizinių opozicijų;
3) tiesos kriterijus veikia tik žmogui esant tam tikrame kontekste, leidžiančiame apmąstyti tiesą;
4) kontekstas neįmanomas be visiems žmonėms bendro tikslo;
5) tas tikslas yra empiriškai suprantamos laimės siekis;
6) „nėra jokio Būdo, pagal kurį Egzistuoja pasaulis“, todėl nereikia reprezentuoti jokių būdų. Tačiau egzistuoja daugybė būdų laimei realizuoti, kas nesiskiria nuo pateisinamojo tikėjimo, kuris ir yra tiesa

Richardo Rorty antifundamentalistinės nuostatos ryškiausiai atsiskleidžia „Filosofija ir gamtos veidrodis“ (1979): „Idėja, kad gali būti toks dalykas kaip ‚žinojimo pamatai‘ < ... > priklauso nuo prielaidos, kad egzistuoja koks nors a priori apribojimas“. Nuspėjamus žinojimo pamatus jis prilygina apribojimui, kuris turėtų grįsti laike ir erdvėje išsibarsčiusių žinių vientisumą, kuris, kaip visa apimanti apriorinė nuostata, suponuotų, kad egzistuoja tam tikras tvirtas pagrindas, iš kurio gali būti kildinamas visas pažinimas. Tokiu aprioriniu principu grindžiama kantiška epistemologinė ir ontologinė tradicija, kuriai ir oponuoja R. Rorty – anot jo, jau pati prielaida, kad egzistuoja koks nors a priori apribojimas, yra nepagrįsta. Ši episteminė nuostata parodo, iš kur kyla Kanto ir kitoks etinis fundamentalizmas, o Rorty atveju – kodėl šis fundamentalizmas laikomas nepagrįstu, stokojančiu patikimo žinojimo.

Rorty epistemologija ne tik visiškai nutolsta nuo metafizikos, bet ir praranda pretenzijas į pažinimo tikrumą; moralė nebėra grįsta „moksliška metafizika“, nes netenka pagrindo. Kanto moralės filosofijai priešpastatomas utilitarizmas. Ir čia išsiskiria du moralę remiantys keliai - malonumo ir valios. Tuo labiau, kad priimdami žmones tokius, kokie jie yra, utilitaristai išvengia konformizmo; bet romantinio hedonizmo aistrų pavojus yra ir viena utilitaristinės moralės silpnybių.

Rorty laikysena moralės filosofijos atžvilgiu nėra išskirtinė bendrame jo minties kontekste, kuriame netikima filosofijos pajėgumu atsakyti į „didžiuosius“ klausimus, - filosofai nėra matomi kaip turintys privilegijuotą prieigą prie „tiesos“, „realybės“ ar „gėrio“ šaltinių. Filosofai matomi kaip pajėgūs spręsti etines problemas tik todėl, kad yra labiau apsiskaitę, turi labiau išlavintą vaizduotę ir pan. Atidi istorijos revizija leidžia kalbėti apie skirtingas moralės istorijas, susiklosčiusias skirtingų ir daugialypių moralinių tiesų kovos pavidalu; Rorty pati istorija reiškia kovą prieš moralės tiesų monopolius, kurios ryškiausiu simboliu pagrįstai laikytina Apšvietos epocha. Joje įgyvendinta sekuliarizacija atvėrė kelią šiapasauliškumui, kūnų be sielų mąstymui, todėl tokios moralinės kategorijos kaip „netyrumas“ (impurity) neteko savo statuso, o kartu atvėrė kelią ankstesnių seksualinio elgesio normų pakeitimui naujomis.

  • R. Rorty. The Decline of Redemptive Truth and the Rise of a Literary Culture
  • R. Rorty. Philosophy and the Mirror of Nature, 2009

    *) Ričardas Rortis (Richard McKay Rorty, 1931-2007) – amerikiečių filosofas, vėlyvosios analitinės tradicijos atstovas. Išgarsėjo atsisakydamas filosofinės tradicijos, kad pažinimas yra teisingas pasaulio suvokimas („gamtos veidrodis“), kai tasai pasaulis visiškai nepriklausomas nuo suvokimo. Tame Rortis matė visos vakarietiškos filosofijos stagnaciją – ir tam priešpastatė naują amerikietiško pragmatizmo formą (dar vadinamą neopragmatizmu), kai moksliniai ir filosofiniai metodai sudaro sąlyginių „žodynų“ rinkinį, kurių žmonės su laiku atsisako arba priima juos atsižvelgdami į socialines sąlygas ar praktinę naudą.
    Jo nuomone, atsisakymas įsivaizdavimo apie pažinimą ir kalbą kaip reprezentaciją veda į proto būseną, kurią jis siūlė vadinti „ironizmu“. Ši kyla tada, kai žmonės pilnai suvokia savo vietos istorijoje atsitiktinumą ir savo filosofinio žodyno turinį. Tai jis susiejo su „socialinės vilties“ sąvoka, laikydamas, kad ironizmo būsenoje, be metaforų tarp proto ir pasaulio visuomenė elgsis gerokai ramiau ir taikiau.
    Tarp jo įtakingiausių knygų: „Filosofija ir gamtos veidrodis“ (1979), „Pragmatizmo pasekmės“ (1982), „Atsitiktinumas, ironija ir solidarumas“ (1989)...

    Kiti HOT.LT straipsniai:
    Debesies architektūra
    Kompiuterių ištakos
    Jau 50 m. „meinfreimams“
    Laplasas. Dėl tikimybių
    Ar Internetas turi savimonę?
    Ar mašina kada nors mąstys?
    V. Nalimovas. Skaičiaus filosofija
    Kita skaičiavimo metodų istorijos pusė
    Dž.Birkhofas: matematikas, meno matuotojas
    Kompiuteriniai žaidimai filosofinės analizės požiūriu
    Thomas Nagel. Ką reiškia būti šikšnosparniu?
    Aš nekuriu hipotezių... Niutonas ir Dekartas
    Dviejų filosofinės logikos paradigmų kova
    Faneroskopija prieš fenomenologiją
    Seniausias pasaulyje analoginis kompiuteris
    Planeta, kurioje nebuvo juoko
    Naujojo tipo mokslas
    Visata kaip kompiuteris
    Informacijos ekologija
    Algebra akimirksniu

  •  
     
    \
    HOT.LT informacija  
    Kviečiame visus prisidėti prie svetainės kūrimo! Rašykite el.paštu info@hot.lt Mes stengiamės Jums!  
     
    Atskiri HOT skyriai  
    Domeno vagystė  
    Interneto romantikai  
    Programinė įranga  
    WebOn produktai el.komercijai  
     
    Karštos WWW svetainės  
     
    Informacija:  
    NSO ir mistika  
    ONLINE.LT  
       
       
    Portalai:  
    Banga  
     
    Lietuviai:  
    Globalusis tinklas  
    Lithuanica svetainė!  
      Mirusieji - atminimui  
       
    Aukcionai, prekyba:  
    Banknotai  
     
    Spauda:  
    Verslo žinios  
    Žinių radijas  
    Lietuvos rytas  
    Moteris, žurnalas  
    Vartiklis, elraštis  
     
    Interneto paslaugos:  
    Elnet@  
     
    IT paslaugos:  
    Baltic Amadeus  
     
    Kultūra:  
    Džiazo svetainė  
    Lietuvos filharmonija  
    Interaktyvi proza  
    Lietuvos vienuolynai  
    Teatras  
    Meno galerija  
    Filosofija  
    Mitologija  
    Literatūra  
      Poezija  
      Fantastika  
      Religijos puslapiai  
       
    Mistika:  
    Kabala  
    Fuko švytuoklė  
       
    Darbo sauga  
    Sabelija  
     
    Laisvalaikis:  
    Akvariumai  
       

     

     
     
    delo
    © HOT.LT 2000-2022.
    Draudžiama be leidimo naudoti bet kurią šios svetainės dalį.
    'Intelligent' design.