|
|
|
Pagrindinis puslapis |
Visad karšti kompiuterių žaidimai
Naudingos nuorodos |
Renginiai ir parodos
|
|
|
NAUJI HOT.LT STRAIPSNIAI:
Verčiame kompiuterinius terminus (PDF)
Ilgalaikis duetas (HTML)
Nuogybės mobiliesiems telefonams - ar kartojasi istorija? (HTML)
BSA kompanijos teroras (HTML)
Ką byloja byla (HTML)
Seniausias pasaulyje analoginis kompiuteris (HTML)
|
|
|
"Google" pristato telefoną su kompiuterio galimybėmis
2008.09.25 |
Kaip iššūkį "Apple" populiariajam "iPhone", "Google" su "T-Mobile" pristatė pirmąjį telefoną "T-Mobile G1" su "Google" sukurta "Android" operacine sistema, suteiksiančia panašias į kompiuterius galimybes. Telefonas turi platų liečiamąjį ekraną, kuriame pateikiama pilna
klaviatūra, o taip pat 3 megapikselių fotoaparatą. Jame yra Interneto naršykle su palengvinta prieiga prie daugelio "Google" paslaugų (tame tarpe paieškos, el. Pašto ir "YouTube"). Skatinama trečiąsias šalis kurti papildomą programinę įrangą G1 telefonui.
"Google" į "Android" sukūrimą investavo dešimtis milijonų dolerių ir ją atidavė nemokamam telefonų gamintojų naudojimui. Tikimasi, kad rinkoje pasirodys daugiau skirtingų gamintojų telefonų su šia operacine sistema. Tai vienas iš "Google" bandymų išplėsti dominavimą iš PK
srities į mobilųjį Internetą. Ji pateikia ir programinės įrangos saugyklą programų atsisiuntimui. O prieiga prie "Amazon.com" MP3 bibliotekos bus pateikta pačiame telefone.
G1 veiks ir didelės spartos 3G, tiek senesniuose mobiliuose tinkluose, turės Wi-Fi prieigą, GPS navigaciją ir "Bluetooth" sąsają. Jo akumuliatoriai užtikrins 5 val. pokalbiams ir 130 val. Budėjimo režime. G1 telefonas JAV bus pradėtas pardavinėti spalio pabaigoje, o Anglijoje lapkričio viduryje, o Europoje kitų metų pradžioje.
|
|
|
"Google" pristato telefoną su kompiuterio galimybėmis
2008.09.25 |
Kaip iššūkį "Apple" populiariajam "iPhone", "Google" su "T-Mobile" pristatė pirmąjį telefoną "T-Mobile G1" su "Google" sukurta "Android" operacine sistema, suteiksiančia panašias į kompiuterius galimybes. Telefonas turi platų liečiamąjį ekraną, kuriame pateikiama pilna
klaviatūra, o taip pat 3 megapikselių fotoaparatą. Jame yra Interneto naršykle su palengvinta prieiga prie daugelio "Google" paslaugų (tame tarpe - paieškos, el. Pašto ir "YouTube"). Skatinama trečiąsias šalis kurti papildomą programinę įrangą G1 telefonui.
"Google" į "Android" sukūrimą investavo dešimtis milijonų dolerių ir ją atidavė nemokamam telefonų gamintojų naudojimui. Tikimasi, kad rinkoje pasirodys daugiau skirtingų gamintojų telefonų su šia operacine sistema. Tai vienas iš "Google" bandymų išplėsti dominavimą iš PK
srities į mobilųjį Internetą. Ji pateikia ir programinės įrangos saugyklą programų atsisiuntimui. O prieiga prie "Amazon.com" MP3 bibliotekos bus pateikta pačiame telefone.
G1 veiks ir didelės spartos 3G, tiek senesniuose mobiliuose tinkluose, turės Wi-Fi prieigą, GPS navigaciją ir "Bluetooth" sąsają. Jo akumuliatoriai užtikrins 5 val. pokalbiams ir 130 val. Budėjimo režime. G1 telefonas JAV bus pradėtas pardavinėti spalio pabaigoje, o Anglijoje - lapkričio viduryje, o Europoje - kitų metų pradžioje.
|
|
Nemokamas PDF
2008.09.07 |
PDF išplitęs visame pasaulyje. Tik yra vienas nepatogumas - programinė įranga PDF kūrimui yra gana
brangi. Ir jei nenorime išleisti kelių šimtų dolerių ar rizikuoti dėl neteisėto programų naudojimo, turime
pasižvalgyti pigesnių sprendimų. Apie "pdfFactory" jau rašė HOT.LT. Tačiau galima išsiversti su dar
paprastesnėmis priemonėmis.
Juk yra "Printers" aplankas. Įdiekite naują spausdintuvą turintį "PostScript"
galimybę (bet kurį, kurio vardo gale yra PS) nurodydami FILE portą. Visai nebūtina turėti tokį
spausdintuvą - jė panaudosite virtualiam spausdinimui ė failą (Patartina su .PS plėtiniu). Po to, kai
sukursite failą diske spausdindami į tą spausdintuvą, galite pasinaudoti PS2PDF.exe programa iš
nemokamo "GhostScript" paketo (atsisiųsti galite šiuo adresu).
Tačiau jei nenorite vargti su šiuo
sunkiasvoriu paketi, konvertavimą galite atlikti pasinaudoję nemokama paslauga Internete. Tiesiog
nurodykite savo failą ir gausite pertvarkytą failą. Paslaugos adresas:
http://www.ps2pdf.com/convert/convert.htm
|
|
|
"Windows" superkompiuteriams
2008.09.24 |
"Microsoft" paskelbė, kad "Windows HPC 2008" jau atiduoti gamybai ir netrukus pasirodys rinkoje.
Superkompiuteriai iš super-brangios, super-specializuotos įrangos virsta pigesniais ir labiau standartizuotais daiktais. "Microsoft", bendradarbiaudamas su "Cray", siūlys tik 25 tūkst. dolerių kainuosiantį superkompiuterį su HPC (High Performance Computing) klasės "Windows" operacine terpe, pritaikyta tik 64-ių bitų procesoriams.
Iki šiol "Microsoft" vis dar vilkosi paskui "Linux" superkompiuterių rinkoje. "Windows HPC 2008" pagrindas yra "Windows Server 2008" ir suteikia tokius komponentus, kaip "Active Directory", infrastruktūros atnaujinimas ir įvykių sekimas. Kartu patobulinti kai kurie dalykai: supaprastintas įdiegimas ir paskleidimas (deployment), papildyta valdymo konsolė
užtikrinant sistemos monitorinimą, padidintas išplečiamumas, realizuotas naujesnis ir spartesnis tinklo valdymas (stekas) ir t.t. "Service Broker" modulis padės efektyviau dirbti į servisus orientuotoje architektūroje (SOA). "Microsoft" pagrindine rinka laiko finansines firmas.
|
|
|
Talpesnės atmintys
2002.10.14 |
IBM pasiūlė būdą, leisiantį patrigubinti atminties kiekį mikroschemose ir padvigubinti jos
prieigos greitį. Tai būtų pasiekiama derinant dvi technologijas. IBM sprendimas beveik visur
SRAM tipo atmintis pakeistų DRAM tipu.
SRAM (Static Random Access Memory) yra greita ir lengvai pagaminama atmintis, tačiau
užima daug vietos luistuose. DRAM (Dynamic RAM), įprastinė kompiuterių atmintis, paprastai
gaminama atskira mikroschema, nes laikoma, kad yra per lėta integruoti į mikroprocesorių.
IBM sako galinti DRAM pagreitinti beveik iki SRAM greitaveikos. Nauja atmintis būtų eDRAM
(embedded RAM). Kompanija tvirtina pradėsianti naudoti šią atmintį savo serveriuose 2008 m.
|
|
|
HP perrašo istoriją
2002.10.14 |
Elektronikos gigantas garsus savo įkūrimo pradžios pasakojimu, kai kompaniją
prieš 63 m. (1938 m.) Palo Alto garaže įkūrė William Hewlett ir David Packard.
Bet po prieštaringų jungtuvių su "Compaq" ši legenda papildyta pasakojimu apie
Hiustono kompaniją, kurios ištakos siekia sausainių parduotuvę, kurioje pirmasis
gaminys pasirodė 1982 m. WWW svetainėje pateikiamos ir garaš) ir sausainių
parduotuvės nuotraukos. Atsiranda ir "Compaq" įkūrėjų Rod Canion, Jim Harris ir
Bill Murto nuotraukos.
Tačiau istorija linkusi nutylėti tas nesenas aršias kovas dėl susijungimo, prieš kurį
stojo ir vienas akcininkų, Walter Hewlett, HP įkūrėjo sūnus. Prieš jį ir kitus įkūrėjo
šeimos narius susitelkė HP administracija vadovaujama CEO Carly Fiorina. Visa
tai išimta. Yra nemažai tam prieštaraujančių.
Toks istorijos perrašymas būdingas Amerikos verslui. Ir kompanijos vidinei
kultūrai yra svarbu ne oficialiai pateikiam pusė, o tai, ką kalba kompanijos
darbuotojai. Ir HP kalbama daugiausia apie Bilį ir Seivą ir jų rūpestį darbuotojais.
Kiti pamini, kaip tai skatino inonacijas, kuriomis garsėjo HP. Apie dabartinė
vadovybę, įskaitant Fiorina, pasakojimai gerokai kandesni - įskaitant sarkasmą
išreiškiamą eilėmis ir piešiniais.
|
|
|
Ar Linux iš tikro saugesnis už Windows?
2002.10.14 |
'Ramen", "Spapper", "Scalper", "Mighty" - tai paskutiniais mėnesiais "Linux"
pagraužę kirminai. Ir tada kilo abejonės - ar tikrai ši operacinė terpė sunkiau
pažeidžiama nei "Windows".
Didžiųjų kompiuterių operacinės sistemos tobulintos dešimtmečius. Saugumo
problemos jose dažniausiai įvyksta tik dėl administratorių klaidų. Taip ir "Unix",
išpopuliarėjęs nuo pat 8-ojo dešimtmečio, "išdezinfekavo" beveik visus
vabalėlius. Tuo tarpu naujesnės sistemos, "Windows" ir "Linux" turi daugiau
plyšių. "Windows" terpėje jų aptikta daugiau tik todėl, kad daugiau žmonių ją
naudoja.
"Linux" yra dar jaunesnis ir, nevaldomas jokios komercinės struktūros, spragų
gali turėti netgi daugiau. Į "BugTrack" diskusijų forumą pranešimų apie "Linux"
ateina žymiau daugiau, nei "Unix" ar bet kurią "Microsoft" operacinę terpę. Tad
nuo saugumo spragų vienodai kenčia tiek "uždaras", tiek "atviras" kodas.
|
|
|
Atskirai ir kaip vienas
2002.10.13 |
Paskirstyti skaičiavimai yra tinklai iš kompiuterių, serverių, darbo stočių, tinklinių
atminčių ir duomenų bazių veikiančių vieno uždavinio sprendimui. Tai teorijoje.
Praktiškai lieka daug sunkumų, tokių kaip saugumas ir resursų paskirstymas. Ir jų
ateitis daug priklauso nuo naujazelandiečio dirbančio Ilinojuje, Ian Foster, kuris
šioje nišoje atitinka Linus Torwards "Linux" pasaulyje.
Prieš kalnus "Ford Motor" ieškojo pigaus sprendimo traukinių navigacijai
Uolėtuose kalnuose valdyti, vietoje to, kad pirktų superkompiuterį, jie kreipėsi į
Scott Mcnealy, "Sun" vykdantįjį direktorių. Laimei, 200-ųjų birželį "Sun" buvo
nupirkusi vokiečių "Gridware", kurios programinė įrangą daugelį kompiuterių
sujungdavo į minitinklą. Ji padėjo "Ford" kompanijai sutaupyti 100 mln. dolerių.
BMW, "Saab", "Boeing', "Motorola" ir kt. taip pat naudoja minitinklus, paremtus
tokių firmų kaip IBM, "Sun", "Entropia", "Think Dynamics", "United Devices" ar
"Platform Computing" programine įranga. Jos bendri pardavimai 2002 m. siekia
180 mln. dolerių.
Akademiniuose sluoksniuose beveik 500 mln. dolerių per dvejus metus skirti
vyriausybiniai fondai skatino skaičiavimo tinklų vystymą. Dauguma milžiniškų
duomenų kiekių "žiaumojimų" atliekama kosmologijos ir bioinformatikos srityse.
Jie atliekami universitetuose arba tokiose agentūrose kaip NASA. Pasaulyje
"sumegzta" 18-a akademinių paskirstytų skaičiavimų tinklų. Didžiausias jų yra
Europos sąjungos remiamas "DataGrid" projektas, kuriam vadovauja Fabrizio
Gagliardi, kartu esantis ir CERN Skaičiavimų mokyklos direktoriumi. "DataGrid"
keliamas titaniškas uždavinys, apdoroti greitintuvas per metus sugeneruojamus
kelis petabaitus informacijos (petabaitas yra 10 tūkst. gigabaitų). Tam reiktų 20
teraflopų skaičiavimo pajėgumų (teraflopas yra trilijonas slankaus kablelio
operacijų per sekundę).
|
|
|
CPU tendencijos
2002.10.10 |
Nebuvo geri metai CPU gamintojams, bet AMD jie buvo ypač blogi, nes šiais metais prarado žymią rinkos.
Dalį. "Intel" dabar užima 81%, kuri, spėjami, išliks ir kitais metais. Dar liūdniau AMD kompanijai, kad
"Athlon XP" nesugeba varžytis sparta su "Pentium 4" ir jam teks konkuruoti su "Celeron", kaip kadaise
darė K6-2. Tačiau yra ir geroji naujiena - "Hammer", 64 bitų "plaktukas". Ir, nepaisant "Intel" pasisakymų,
jis gali kelti konkurenciją kitais metais. Kitos tendencijos CPU srityje:
· "Intel" įstengs tenkinti Moore dėsnį (CPU greitis dvigubėja kas 18-24 mėn.)
· Intel tebepalaikys SDRAM ir integruotą grafiką. DDR-II debiutuos su "Prescot" mikroschemų rinkiniu.
RDRAM palaikymas "pažeminamas" kaip ypač spartus nišinis gaminys.
|
|
|
Pelnas iš piratavimo
/2002.10.08 |
Birželį "Microsoft" ir Kinija, ilgai tasęsi dėl autorinių teisių ir programinės įrangos
kainų, pagaliau savo nesutarimus apibendrino 3 m. trukmės 850 mln. dolerių
vertės "supratimo memorandumu" - didžiausiu Kinijos sandoriu su užsienio
kompanija. "Microsoft" duoda 750 mln., o Kinija - žmogiškuosius resursus. Tuo
tarpu antrasis pagal BSA piratavimo lygis, 92%, sandoryje tiesiogiai neliečiamas.
Tai galima paaiškinti "Microsoft" noru užimti "naujas žemes". Dėl to galima ir
užmerkti akis dėl dalykų, akcentuojamų "namuose". Tokiose vietose kaip Kinija,
"Microsoft" gali gauti net naudos iš neteisėto PĮ kopijavimo.
Kinijos vyriausybė kviečia investicijas iš aparatinės įrangos srities palaisniui
perkelti į programinės įrangos sritį ir pasiekti 30% metinį IT sektoriaus augimą.
Pramonės ambicijos dar didesnės. Tai išsilieja į 30 mlrd. dolerių PĮ pardavimus
2005 m. Dėl tokios rinkos kąsnio verta aukotis.
Kartu tai dera su paskutiniiais mėnesiais pastebimu antipiratinės retorikos
minkštėjimu. Nemažai prie to prisidėjo Holivudas, savo autorinių teisių gynimo
pastangomis tapęs nepatrauklus daugeliui aukštųjų technologijų kompanijoms.
Programinės įrangos pramonė mokosi iš savo praeities klaidų. 9 dešimtmetyje
nuo kopijavimo buvo apsaugojama tonos produktų. To rezultatas tebuvo klientų
nepasitenkinimas, kad jie negali pasidaryti atsarginių kopijų. Tikrieji piratai visada
surasdavo apsaugos apėjimo būdus.
Tuo tarpu PĮ kompanijos gali pasipelnyti iš nelegalaus PĮ kopijavimo. Joms
svarbus tinklo efektas. Be kritinio vartotojų kiekio programinis produktas merdi ir
nusibaigia. Kuo daugiau produkto vartotojų, tuo jis vertesnis. Ypač tai pasireiškia
OS srityje, kur labai svarbus aplikacijų kūrėjų kiekis. Būtent šioje srityje buvo
"Microsoft" sėkmės raktas.
Šiais laikas stiprėja konkurencija tarp "uždaro" ir 'atviro" kodo PĮ. Abiem pusėms
reikia kuo didesnės užimamos rinkos dalies. Kiekvienas "nelegalas" naudingas
jau tuo, kad jis nestoja kiton barikadų pusėn. Neveltui "Register" sandorį su Kinija
apibūdino skambiai: "Vokite kokią norite programinę įrangą, kol ji mūsų".
|
|
|
"Novell" taikosi į Voratinklio paslaugų instrumentų rinką
2002.10.07 |
"Novell" pateikia naują Web į paslaugų kūrimą orientuotą strategiją pristatydamas
"exteNd" 4.0 rinkinį, kurį perėmė liepos mėnesį nupirkęs "SilverStream Software".
Pirkinio tikslas nebuvo jos turėtas aplikacijų serveris. "NetWare" nėra lengva
platforma programuotojams daugeliui ją telaikant tik tinklo pagrindu. Papildžius ją
J2EE ir XML užtikrinančiu rinkiniu, toji nuostata gali keistis.
"exteNd" sudaro trys dalys: "exteNd Director" (taikymų publikavimas), "exteNd
Composer" (XML platformos naujų taikymų kūrimas) ir aplikacijų serveris. Tarp
naujų "exteNd" galimybių yra suderinamumas su J2EE 1.3 ir išplėstas BEA ir
IBM aplikacijų serverių palaikymas. Taip pat išvystytas portalų ir prezentacijų
funkcionalumas [portletai]. Rinkinio kaina: 90 tūkst. dolerių kiekvienam serverio
procesoriui.
Kitais metais "Novell" planuoja "exteNd" integruoti su savo katalogų, tapatybės ir
politika paremto valdymo technologijomis leidžiant programuotojams į kuriamus
taikymus įtraukti saugumo funkcijas. Kita "exteNd" versija palaikys ir tokius
portalų standartus kaip JSR 168, WSRP ir WSIA.
|
|
|
Teisybė apie "Didžiojo brolio" akis
2002.10.06 |
Daug legendų sklando apie tai, kokią informaciją apie asmenį galima rasti viešai
ar komercinėse (mokamose) duomenų bazėse. Žarijas dar pažarsto laikas nuo
laiko paplintančios grasinančios žinutės. Kas iš tikro surandama apie žmogų
internete?
Bet kuri tranzakcija ar įvykis, generuojantis viešą pranešimą, gali pasirodyti
Voratinklyje. Pvz., jei perkate namą, tai viešas yra pirkimo faktas, kaina, užstato
vertė, paskolos teikėjas. Jei turite asmeninį verslą, bankrutuojate, įsigyjate
licenciją, bylinėjatės, - tai vieša informacija. Kriminaliniai nusikaltimai, o kai
kuriose valstijose, ir vedybos, skyrybos, mirtis, transporto priemonių (automobilių,
laivų ir t.t.) įsigijimas, avarijos, žvejo ir medžiotojo bilietai, balsavimo registracijos
įrašai yra vieši.
Be abejonės, visi vieši duomenys kaupiami komercinėse ir valstybės remiamose
duomenų bazėse, tačiau prieiga prie jų ribojama. Pagrindiniai įstatymai
reguliuojantys viešos informacijos platinimą yra "Fair Credit Reporting Act",
"Drivers Privacy Protection" ir "Gramm-Leach-Bliley Act". Be jų dar įsidėmėtini
"Family Educational Rights and Privacy Act" (reguliuojami mokyklų duomenys),
"Health Insurance Portability and Accountability Act" (medicininiai duomenys) ir
"Privacy Act" (vyriausybinių agentūrų surinkti duomenys). Atskiros valstijos
reguliuoja transporto naudojimo, gyvenimo faktų, įdarbinimo / kompensacijų ir net
kriminalinių duomenų viešinimą.
Kas šiuos duomenis publikuoja internete? Pagrindiniai komerciniai tiekėjai yra
"ChoicePoint Assett Co", "LexisNexis", "West Group", "Seisint" ("Accurint"),
"Dun&Bradstreet". Kitos mažesnės kompanijos "dengia" atskiras sritis ar
duomenų tipus (kaip GovernmentRecords.com). Taip pat prieigą prie duomenų
suteikia ir vyriausybinės agentūros, kurių paslaugos dažniausiai nemokamas
arba labai pigios. Tuo tarpu komercinės kompanijos dažniausiai pasirašo sutartis
su verslo objektais, kurie tenkina įstatymų reikalavimus. Dažniausiai tai teisės
paslaugų firmos, privatūs detektyvai, finansinės institucijos ir draudimo
kompanijos.
Tad smalsus kaimynas nelabai sužinos jūsų socialinio draudimo numerį,
kreditavimo duomenis, darbo istoriją, kelionių, teismų, asmeninių pomėgių
duomenis ir sveikatos būklę. Kreditavimo duomenis verslo objektas gauna tik
esant tam tikroms sąlygoms: įsidarbinant, imant kreditą ar draudžiantis. Kelionių,
asmeninių pomėgių ir sveikatos būklės duomenys nepapuola į viešumą kol jų
nenurodote viešuose dokumentuose. FTB irgi neprileidžia smalsuolių prie savo
"failų". Tuo tarpu informaciją apie vagis ir nesąžiningus brokerius iš tikro galima
surasti.
|
|
|
"Bluetooth" į "Windows XP"
2002.10.01 |
"Microsoft" papildė "Windows XP" "Bluetooth" palaikymu. Tai protokolas,
leidžiantis bevielį kompiuterio ir periferinės įrangos, nešiojamų įtaisų bei mobiliųjų
telefonų ryšį. Ji konkuruoja su "Wi-Fi" (802.11b). Prieš mėnesį "Apple" įtraukė jo
palaikymą į "Mac OS X". O po monėsio "Apple" planuoja pateikti "iSync",
sinchronizuojančią "iPod" grotuvą, "Palm" kišeninius kompiuterius ir kai kuriuos
mobiliuosius telefonus su "Mac" kompiuteriais. Tačiau šie neplatinami kartu su
"Bluetooth" įranga. Tenka papildomai įsigyti "D-Link" sukurtą DWB-120M
adapterį.
"Bluetooth" naudojimas, nors ir vertinamas prieštaringai, plečiasi. HP praeitais
metais yra pateikęs spausdintuvą su "Bluetooth" galimybe, o IBM "Thinkpad
X30" nešiojamąjį kompiuterį. HP vysto šią kryptį pateikdama "Deskjet 450"
spausdintuvą ir "iPaq" 3870 ir 3970 modelius. "Palm" siūlys "Bluetooth" korteles
saviesiems kišeniniams kompiuteriams. "Motorola" ir "Sony Ericsson" siūlo
mobiliuosius telefonus su "Bluetooth". "Microsoft" ir "Apple" programinis
palaikymas dar labiau paskatins jos plitimą.
|
|
|
Varlių telekomunikacijos pavyzdys
2002.09.21 |
Telekomunikacijų srityje viskas keičiasi. Gali nutikti, kad dideles kompanijas kada
nors pakeis milijonai mikrooperatorių, kurių padengsiančių ištisas sritis.
Šiandien ruošiamasi pereiti prie vadinamosios 3 bevielio ryšio kartos (3G),
kurios pagrindas išlieka balso perdavimas. Tačiau lygiagrečiai vystėsi ir
kompiuterių tinklai, pasiūlę bevielius 802.11 tinklus. Iš pradžių jie sumanyti kaip
koaksialinių kabelių pakaitalas ir pašalino poreikį gręžti sienose skyles ir tiest
kabelius. Tačiau daugelis atmainų, ypač 802.11b, dar vadinama "Wi-Fi",
neapsiriboja pastatu. Priklausomai nuo kelyje esančių perdangų tipo, "Wi-Fi" gali
siekti iki 300 m, t.y. tankiai apgyvendintuose rajonuose turėti sąveiką su keliais
šimtais kaimynų, iš kurių kai kurie irgi gali turėti "Wi-Fi" ir su jais galiu susijungti
tinklu. Bet ... 3G siūlo 1 GB duomenų perdavimo greitų, o 802.11 apie 10 MB,
kurie padidės iki 54 MB. Kuris variantas bus pasirinktas?
Alessandro Ovi pasiūlė tokią analogiją. Tarkim tvenkinyje pradeda augti vandens
lelijos, kurios stiebais jungiasi su Internetu. Iš pradžių viena, vėliau dvi, penkios,
kol lelijų lapai uždengia nemažą tvenkinio dalį. Elektroninės žinutės gali šokinėti
nuo lelijos prie lelijos, kaip varlės tvenkinyje - tam nebūtina naudoti lelijų stiebus.
Ir tam nebūtina didelė perdavimo sparta.
Tokia "virusinė' struktūra sukuriama vartotojų dėl vartotojų. Jos efektyvumas
išauga su "lelijų" kiekiu. Kišeniniai įtaisai irgi padidina tankumą. Trečias veiksnys
- susirūpinimas dėl elektroninio smogo. Iš kitos pusės, tokie tinklai reikalauja
mažesnio galingumo, nes signalai perduodami nedideliu atstumu.
Kita panaudojimo sritis - tarp realių tvenkinių su realiomis vandens lelijomis,
išsireiškus su šypsena. Tai yra nutolusiose retai apgyvendintose srityse. Maža
"Wi-Fi' paslaptėlė, kad juo galima nustatyti ryšį iki 20 km atstumu - turint
tinkamas kryptines antenas. Tai priimtinas sprendimas ten, kur nėra prasmės
plėtoti klasikinę komunikacijų infrastruktūrą.
|
|
|
"Mozilla" vėl kyla
2002.09.21 |
"WebSideStory", skaičiuojanti statistiką, kaip programos naudojamos Internete,
patvirtino, kad beveik niekas nenaudoja :Netscape" naršyklių - pranešama jų
esant tik 3,4%. Bet "Netscape" tiki naująja "Navigator" 7.0 versija, kuri yra patogi
ir stabili naršyklė su nemažai naujų galimybių. Jas išvystyti pradėjo atviro kodo
"Mozilla" projektas. Po kelių metų, kai jis buvo nežinioje ir laikomas pasmerktas,
"Mozilla" projektas vėl pateikia naršyklių naujoves - failų tvarkymo priemonės,
pokalbiai (chat), "Google" priemonių emuliacija, "tabbed" naršymas (keli puslapiai
tame pačiame lange). O netrukus, tvirtina programuotojai, "Mozilla" toli aplenks IE.
Įdomiausia, kad "Mozilla" nėra vien naršyklė. Apie ją kalbama kaip apie
"platformą", t.y. terpą ne Internetinio pobūdžio programoms kurti ir vykdyti, pvz.,
kalendoriams, el.pašto tvarkymo programoms ir net "Linux" darbastaliams. Tuo
jis nusitaiko į švenčiausią "Microsoft" karvę, "Windows". Būtent dėl to savo laiku
"Microsoft" paskelbė karą "Netscape". Ir nors laimėjo naršyklių karą, nesunaikino
ketinimų sukurti platformą.
Įvyko tai, ką įspėjo specialistai, ne konkurencijos naršyklės nesivystys. "Internet
Explorer" netobulėja. "Microsoft" nėra pagrindo vystyti IE, kuris yra visur ir kuris
neatneša pajamų.
Dar neaišku, ar "Mozilla" XUL programavimo terpė pakils iki tokio lygio, kad galės
grėsti "Microsoft". Bet ji turi didelį privalumą - yra labai paprasta.
|
|
|
Ar "Dell" pavirs antruoju "Microsoft"?
2002.09.21 |
Liepos mėn. pasibaigė 4 m. HP susitarimas su "Dell", HP nešęs po 100 mln.
dolerių pajamų per metus. Dabar "Dell" ketina sukurti ir pardavinėti savus
spausdintuvus ir kirus išorinius įrenginius. O rugsėjį pasibaigė ir "Cisco"
susitarimas su "Dell", kuri negalės pardavinėti "Cisco" maršrutizatorių. "Cisco"
taip pasielgė, kai "Dell" paskelbė ketinanti siūlyti šio tipo savo gamiminius. Ar tik
"Dell" nesiruošia likti vienas prieš visus?
Kas lemia "Dell" plėtimąsi yra aišku. PK pardavimai vangūs, tad kompanija
priversta siūlyti kitų rūšių gaminius. Ir kai kompanija paskelbė 5 m. planą
padvigubinti pajamas iki 60 mlrd. dolerių, agresyvumas jau yra būtnas. Ir kol kiti
PK gamintojai kiek snaudžia, "Dell" nusprendė išsiveržti į priekį. Tuo labiau, kad
spausdintuvai ir periferija šiuuo metu tebėra pelningas verslas. Ir su daugiau
gaminių iš vienų rankų, "Dell" gali pelnyti ir pirkėjų palankumą, nes galės juos
pasiūlyti mažesne kaina.
Laikas parodys.
|
|
|
"Sun" "stato" už N1 architektūrą
2002.09.19 |
|
N1 paskirstytų skaičiavimų architektūra duomenų centro operacijas "išlaisvins" iš
vienos "dėžutės" priklausomybės. Ji sudaryta iš 4 komponentų ir leis lanksčiau
išnaudoti kompanijų techninę įrangą. Atkris būtinybę, esant perkrautam kuriam
nors serveriui, pirkti naują įrangą. N1 yra rišanti architektūra: vertikalių platformų
(SPARC/Solaris), horizontalių (Netra, Cobalt, Lintel) ir duomenų saugyklų (SAN,
NAS, DAS,). "Sun" N1 pardavinėja arba komplekte (su "Sun" serveriu) arba kaip
atskirą produktą.
|
|
|
"Intel" kuria bandomąjį tranzistorių
2002.09.20 |
|
"Intel' sukūrė vadinamąjį "trijų vartų" tranzistorių, gerokai galingesnį lustą.
Tranzistoriai yra milijonai mikroskopinių perjungėjų, kurie įvairiomis
kombinacijomis persijungia milijonus ir net milijardus kartų per sekundę. Naujasis
tranzistorius yra trimatis terahercinės tranzistorinės architektūros išplėtimas. Jis
turi "tris vartus" vietoje dabartinių "vienų vartų" tranzistorių. Elektros srovė
praleidžiama pro vartus arba jie "užtrenkiami" - tai 0 ir 1 atitikmuo. Per tris vartus
srovės tekėjimų kombinacijų yra daugiau, o tai leidžia padidinti jo galią.
|
|
|
Užmiršta, bet neišnykusi
2002.09.05 |
Vienas iš geresnių "Apple" kada nors sukurtų programinių produktų lėtai miršta, nes
kompanija nežino, kaip ją parduoti arba kas gali pirkti. Tai "HyperCard", galinga ir tuo
pačiu paprasta programavimo aplinka, kurią gali naudoti tiek profesionalai, tiek
pradedantys. Pateikta 1987 m. ji tebenaudojama, nors ir nebuvo didelių atnaujinimų.
"Apple" ją tebepardavinėja po 99 dolerius.
Kai kurios kompanijos prieš kelis metus su "MacPlus" parašytas programas "suka" ant
galingų dviejų G4 proesorių "PowerMac". Prancūzų "Renault" "HyperCard" naudoja
inventorizacijos sistemai. Ji naudojama aukščiausių pastatų, Malaizijos Petrona bokštų,
apšvietimo sistemoje. Ir mokyklose - aiškinant programavimo koncepcijas bei sukuriant
interaktyvias mokymo priemones ar ataskaitas. Spėjama tebesant apie 10 tūkst, vartotojų.
Jos sėkmė naudojimo paprastume informacija pateikiama kortelėse, sudėstytose į
krūvas. Korteles galima jungti su kitomis, panašiai į nuorodas Internete. Gakima įtraukti
piešinius, audio ir video informaciją. Programuojama "HyperTalk" kalba. "Cyan" ja
sukūrė draugiškos sąsajos "Myst" ir "Riven" žaidimus.
Gyvybę palaiko "iHug", turinti 300-400 aktyvių narių. Ji palaiko diskusijų grupę ir
leidžia propaguojančius CD su pavyzdžiais. Jie siekia, kad aplinka būtų pernešta į "Mac
OS X" ir atsirastų spalvos ("HyperCard" vis dar juodai-balta).
"HyperCard" buvo programavimo genijaus Bill Atkinson minties kūrinys. Iš pradžių
produktas buvo nemokamas, tačiau tapo toks populiarus, kad imtas pardavinėti už 250
dolerių. Jo įtaka buvo didelė nurodoma padėjus apibrėžti "Java" ir Internetą. Nemažai
šiuolaikinių programavimo terpių tebeturi "Hypewrcard" stiliaus grafinę sąsają
įskaitant "Microsoft Visual Studio". Jį bandė atkartoti daug "Mac" ir mišrių platformų
produktų ("SuperCard", "MetaCard", "Revolution"), bet buvo arba per brangūs arba
perdaug sudėtingi Buvo kviečiama atiduoti pradinį kodą "atviro kodo" koncepcijai.
|
|
|
Naujienos iš visur
|
|
|
|
INTERVIU SU BSA advokate, piratų siaubu, J.Pranckevičiene!
A.Balčius, gavęs "Metų žurnalisto" IT srityje vardą, pirmasis davė interviu.
Juo pasekė Eglė Sperauskaitė, "Verslo žinių" žurnalistė.
Tada buvo HOT.LT interviu su Linu Pečiūra
bei DELFI portalo vyr.redaktore Monika Garbačiauskaite
Ankstesnis buvo su LIKS pirmininku Alfredu Otu
2001-ieji pradėti interviu su HOT.LT redaktoriumi!
IT naujienos. Turinys |
| Visos 2001.08.12-2001.09.17 naujienos |
| Visos 2001.07.19-2001.08.11 naujienos |
| Visos 2001.06.24-2001.07.18 naujienos |
| Visos 2001.06.01-2001.06.23 naujienos |
| Visos 2001.05.12-2001.05.28 naujienos |
| Visos 2001.04.28-2001.05.11 naujienos |
| Visos 2001.04.15-2001.04.27 naujienos |
| Visos 2001.04.04-2001.04.14 naujienos |
| Visos 2001.03.22-2001.04.03 naujienos |
| Visos 2001.03.01-2001.03.21 naujienos |
| Visos 2001.02.08-2001.02.28 naujienos |
| Visos 2001.01.24-2001.02.07 naujienos |
| Visos 2001.01.08-2001.01.23 naujienos |
| Visos 2000.12.26-2001.01.07 naujienos |
| Visos 2000.12.06-12.25 naujienos |
| Visos 2000.11.23-12.05 naujienos |
| Visos 2000.11.10-11.22 naujienos |
| Visos 2000.11.04-11.09 naujienos |
| Visos 2000.10.25-11.03 naujienos |
| Visos 2000.10.06-10.24 naujienos |
| Visos 2000.09.06-10.05 naujienos |
| Visos 2000.08.14-09.05 naujienos |
| Visos 2000.08.08-08.12 naujienos |
| Visos 2000.08.01-08.07 naujienos |
| Visos 2000.07.25-07.29 naujienos |
| Visos 2000.07.18-07.24 naujienos |
| Visos 2000.07.15-07.17 naujienos |
| Ankstesnių naujienų archyvai |
|
| . |
|
|
|
|
| |
|
|
|
